Sol Smith - Išgijimo Alchemija

11/04/2026

Smurto forma: Kaltės permetimas - Tu mane išprovokavai.

Kaltinimas dėl elgesio neatrodo kaip smurtas, o kaip paaiškinimas: „tu mane išprovokavai“, „jeigu tu taip nedarytum, aš taip nesielgčiau“.

Ir kažkuriuo momentu pagauni save jau tuo tikinčią.

Jų pyktis ir elgesys tampa tavo kaltė. Jų reakcijos kažkaip prilimpa, prisitaiko prie tavęs.
Jų sprendimai pradeda atrodyti kaip tavo elgesio pasekmė.

Lėtai viskas pasisuka taip, kad atrodo jeigu tu būtum kitokia, viskas būtų gerai ❗️

Kūnas į tai reaguoja iš karto - įtampa, susitraukimas, nuolatinis stebėjimas, aplinkos skanavimas, kas dabar bus. Nejučiomis pradedi galvoti ką pasakyti, ko nesakyti, kaip pasielgti kad tik nesukeltum dar vienos reakcijos., dar vieno pykčio protrūkio.
Ir net nespėji pajusti, kaip prisiimi atsakomybę už aplinkinių elgesį, nuotaikas, jausmus, tu pradedi tikėti, kad jei prisiimsi atsakomybę, pakeisi savo elgesį viskas pasikeis, nurims...

Nenurims... nes čia net ne apie tai ką tu darai ir ko nedarai, čia apie tai kad viskas užkrauta ant tavęs, kad tu prisiimi, kitų atsakomybę. Kol tu tai neši, tol viskas taip ir suksis.

Tu vis labiau ir labiau "taisai save' ieškai savyje problemų, ką darai negerai, kol galiausiai patiki, kad tau reikia GYDYTIS...

Šalia smurtautojų gydytis reikia visiems, bet tik ne jiems... ir tiesiogine ir perkeltine prasme, nes atsistatyti po smurto, ypač Narcisistinio mėnesio neužtenka...

09/04/2026

Smurto forma : Nuolatinis lyginimas.

Nuolatinis lyginimas neatrodo kaip smurtas iš pirmo žvilgsnio. Dažnai skamba, kaip nuomonė, kaip „pastebėjimas“, pasakoma lyg tarp kitko, nieko rimto, kaip komentaras, ar pastebėjimas.

Tu pradedi nuolat girdėti, kažkas geresnis, kažkas stipresnis, kažkas labiau susitvarkęs, kažkas gražiau atrodo, labiau sugeba...labiau geriau, daugiau. Tai kartojasi, nuolat vieną. Ne atsitiktinai. Lėtai, nuosekliai, sistemingai.

Nuolatinė įtampa, nuolatinis noras daryti geriau, labiau stengtis noras pasitempti, įrodyti, tapti „geresne“, nuolatinis jausmas 'Aš esu nepakankamai gera, reikia labiau stengtis, tapti geresne, ir tai daryti reikia tenkinant, kitų poreikius.

Tu pradedi žiūrėti į save ne savo akimis, matyti save per "aš nepakankama" filtrą.

Nuolatinis lyginimas yra psichologinio smurto forma, veikiantis tyliai, nuolat tarsi noras padėti...

08/04/2026

08/04/2026

Smurto formas : Viešas žeminimas.

Viešas žeminimas beveik niekada neateina kaip atviras puolimas.

Jis ateina su šypsena, su „juokeliu“, su lengva replika, kuri kitiems nuskamba kaip nieko ypatingo.

Tu stovi šalia, šypsaisi, gal net bandai prisitaikyti prie tono, o viduje labai nemalonus jausmas.

Tai nėra humoras. Tai nėra „lengvas pasišaipymas“. Tai momentas, kuriame tu paniekinama kitų akivaizdoje.

Tokie komentarai dažnai būna labai tikslūs. Jie pataiko ten, kur jautriausia. Ir tuo pačiu jie pakankamai „nekalti“, kad kiti jų nepastebėtų.

Tai sukuria dar vieną sluoksnį – tu ne tik jauti gėdą, tu pradedi abejoti savimi. Gal aš per jautri, čia jis tik taip juokauja.

Kūnas į tai reaguoja labai aiškiai. Įtampa, sustingimas, noras pasitraukti, dingti iš tos situacijos. Tai nėra atsitiktinė reakcija. Tai signalas, kad buvo peržengta riba.

Viešas žeminimas yra smurto forma. Jis veikia per gėdą. Per sumenkinimą. Per tavęs sumenkinimą santykyje ir kitų akyse.

Pavojingiausia dalis – jis lieka nematomas aplinkiniams, bet tu aiškiai jauti tavo viduje.

Tau tai nepatinka, tu nesijauti gerai, tu norėtum tai pasakyti, bet nedrįsti , nes jau pamažu pradėjai savimi abejoti...

07/04/2026

Emocinio smurto formos: Ignoravimas.

Ignoravimas be jokios priežasties nėra „nuotaika“.

Tai nėra „jam reikia erdvės“. Tai nėra „nieko tokio, praeis“.

Tai smurtas. Tylus, sunkiai pagaunamas, dažnai pateisinamas.

Vieną akimirką ryšys yra, kitą jo nėra. Tu lieki stovėti tame tarpe, kur nėra atsakymo, nėra paaiškinimo, nėra kontakto.

Kūnas pradeda ieškoti, kas atsitiko. Kvėpavimas pasikeičia. Viduje atsiranda įtampa. Nervinė sistema pereina į budėjimą, budrumą, kas toliau.
Tu taip jautiesi, ne dėl to, kad tu per jautri, o dėl to, kad ryšys buvo nutrauktas ir tu nežinai kodėl.

Ignoravimas veikia ne žodžiais. Jis veikia per atėmimą. Atimamas dėmesys. Atimamas kontaktas. Atimamas patvirtinimas, kad tu egzistuoji santykyje.

Tavo viduje pradeda formuotis vidiniai klausimai: gal aš kažką padariau, gal reikia pasistengti labiau, gal reikia pataisyti save, gal reikia keistis...

Atsakomybė tyliai persikelia ten, kur jos neturi būti, Tau.

Ignoravimas nėra neutralus elgesys. Tai kontrolė per atitraukimą. Tai būdas reguliuoti tave per tylą, nekalbėjimą, tai bausmė, kurią atsimena kūnas.

Kūnas tai supranta labai aiškiai. Jam tai nėra „smulkmena“, tai signalas: ryšys nesaugus.

Ir kiekvieną kartą, kai tai kartojasi, kūnas mokosi prisitaikyti. Mažiau jausti. Mažiau reikšti. Mažiau būti.

Kol vieną dieną pradedi nebeklausti, kas vyksta.

Pradedi klausti, kas su tavimi negerai.

09/03/2026

Lojalumas narcizui dažnai tampa baisiausiu sprendimu, kurį žmogus padaro savo gyvenime. Ne todėl, kad jis ištikimas, o todėl, kad ta ištikimybė palaipsniui tampa nuosprendžiu sau pačiam.

Kuo ilgiau tu lieki lojalus žmogui, kuris tave žemina, menkina ir laužo iš vidaus, tuo labiau pradedi išduoti save. Vieną dieną atsisakai savo balso. Kitą dieną – savo ribų. Dar po kiek laiko – savo realybės.

Ir ateina momentas, kai žmogus lieka ne santykiuose su kitu, o kalėjime su savo pačio lojalumu.

Nes narcizui lojalumas yra ne meilė. Tai tik įrankis išlaikyti tave šalia.

Ir kuo labiau tu stengiesi būti supratinga, kantri ir ištikima, tuo stipriau tas lojalumas virsta tavo pačios nuosprendžiu.

09/03/2026

Bet jis juk manęs niekada nemušė… – sako jauna moteris, vis dar negalinti patikėti tuo, kas įvyko, ir kaip aiškiai viskas susidėliojo...

-Bet jis tikrai būna geras. Ir gražių akimirkų būna. Ir gėlių nuperka.
-Gerai.
-O kodėl tada tu čia? – paklausiu aš. Kodėl tu čia? Kodėl tu atvažiavai vakar vėlų vakarą ir pusę valandos, mane apsikabinusi, verkei? Kodėl tau skauda? Kodėl kalbant dreba rankos? Jis juk toks geras, ar ne?
Tada aš jai išvardinu frazes, kurias ji tikriausiai girdi kasdien.
„Bet čia jis juokauja.“
„Jis tiesiog turi tokį humoro jausmą.“
„Jis mėgsta pajuokauti.“
-Tikrai?
O tai kodėl tau nuo jo žodžių norisi klykti, o ne juoktis? Kodėl tu nuo jo visiškai priklausoma? Kodėl per tiek bendro gyvenimo metų tu tapai visiškai nuo jo priklausoma, nors nebuvai tokia, kol negrįžai po pirmo išsiskyrimo?
Esmė tame, kad akys atsimerkė.
-O ką tu darysi su tuo, ką pamatei ir supratai – čia jau kitas klausimas. Bet tai, ką tu patiri, yra smurtas. Tau neturėtų, kalbant apie jį ar galvojant apie jį, drebėti rankos. Neturėtų drebėti kojos.
Neturėtų trūkti oro. Ir kai pagalvoji apie važiavimą namo, tavęs iš vidaus neturėtų purtyti.
-O jeigu aš jam pasiūlyčiau ateiti pas tave? Jeigu mes susitiktume visi kartu?
-Aš su tokiais nedirbu. Ir nematau reikalo. Nes jis juk nekaltas.
Kalta tu. Tavo elgesys. Tavo jautrumas. Tavo humoro jausmo nebuvimas. Ir dar tai, kad tu kartais išgeri taurę vyno – tam, kad nematytum ir negirdėtum to, kas vyksta. Juk tau reikia gydytis.
Tu nesveika. Ar aš teisi?
-Taip, tu teisi.
-Tai ką aš veiksiu su visiškai adekvačiu žmogumi, kuris neturi jokių problemų? Tik kažkodėl šalia jo visi jų turi. Tai atsiųsk pas mane visus, kurie mato jo elgesį ir nuo to elgesio kenčia.
– Tu iš manęs tyčiojiesi?
-Ne. Aš noriu, kad tu atsibustum. Jie nesikeičia. Jie tik užsideda kitą kaukę.
Bet aš tau duosiu savo draugės geros psichologės numerį, kuri užsiima porų terapija, tu jam pasiūlyk, jei jis sutiks nueikit, gal aš klystu...o jei nesutiks, tai jau bus tik tavo sprendimas... kaip tu nori gyventi.
Jis išvažiavo... sakė parašys...
Aš ją mačiau visokią... bet tokios dar nemačiau...

02/03/2026

Kovas. Suprasti smurtą, pasirinkti saugumą

„Savęs pažinimo klubui – Kelias Namo“, jau mėnuo...

Susipažinome, susidraugavome, atsivėrėme, palietėme svarbias ir skaudžias temas, bet einame kartu per procesus palaikydamos viena kitą... 🫂

Kovo mėnesį atveriame temą, kurią dažnai norisi užrakinti devyniomis spynomis - kalbėsime apie smurtą artimoje aplinkoje, kuris tyliai gyvena tarp keturių sienų: vyro prieš moterį, moters prieš vyrą, moters prieš vaiką, vyro prieš vaiką, partnerių tarpusavio kovas... Smurtas neturi lyties – tai tiesiog saugumo nebuvimas!

Kaltė yra akligatvis...

Dažnai net ir lankydami terapijas ar konsultacijas pas geriausius profesionalus, mes pakliūvame į spąstus. Mes išmokstame įvardinti skriaudas, bet iš sesijų išeiname nešini nauja našta: arba pradedame aklai kaltinti tėvus: „manęs nemylėjo“, „buvau nemylimas vaikas“, partnerį arba nukreipiame kaltes į save – „aš esu blogas/bloga, nes leidau tam vykti“.

Kol ieškome kaltų išorėje, mes savo galią atiduodame kitiems. Kol kaltiname save, mes save griauname. Tai uždaras ratas – „ratai-kvadratai“, kurie nenuveda į išgijimą, o tik dar labiau išvargina.

Svarbiausia tiesa, kurią turime suprasti: smurto impulsas, agresija neprasidėjo nuo tavęs! Tai neprasidėjo net nuo tavo tėvų ar senelių. Tai sena, sunki patirčių lavina, kuri ritasi per kartas. Tai paveldėtas išgyvenimo būdas, kurį žmonės naudojo tada, kai nebeturėjo jėgų ar įrankių jaustis kitaip.

Svarbu: suprasti nereiškia pateisinti! Mes neteisiname smurto. Mes nepateisiname skausmo. Mes tiesiog nustojame būti detektyvais, ieškančiais „nusikaltėlio“, ir tampame stebėtojais, kurie supranta smurto mechanizmą. Tik supratimas leidžia pasakyti: „Aš matau šią naštą, bet ji ne mano. Aš leidžiu jai čia pasibaigti.“

Gijimas per saugumą, o ne per kančią

Kovo mėnesį aš tave kviečiu į nelengvą temą (jeigu tau tai aktualu?) ir gijimą be prievartos sau. Pamiršk įsitikinimą, kad gijimas po smurtinių santykių turi būti sunkus, alinantis ir reikalaujantis „juodo darbo“. Tavo nervinė sistema ir taip pavargo nuo kovos...

Tikrasis pokytis ateina ne per sunkias praktikas, o per lengvumą ir vidinį saugumą.

Dažnai girdim, kad tikrasis gijimas prasideda nuo atleidimo ir paleidimo. O aš sakau, kad nuo supratimo... Kai nustoji ieškoti kaltų ir supranti gilias šio reiškinio šaknis, tu nustoji kovoti su šešėliais. Tik paleidę sunkią kaltės naštą, mes galime pradėti kurti gyvenimą, kuriame smurtui tiesiog nebelieka vietos...

🌿🌿🌿

Kviečiu tave ten, kur nepadailintas ir tikras gyvenimas.

Ar esi pasiruošusi?

📩Registracija asmenine žinute Solveiga Smith arba Dalia Narbutė Šidlauskaitė

(Narystė mokama - 17,77 eur/mėn.)

fans
Sol Smith - Išgijimo Alchemija

22/02/2026

Tu galvoji ir SAKAI, kad Tau viskas gerai....

Kad viskas kontroliuojama, tu stipri, eini darai, viską padarai ką reikia, „aš viską galiu, einu ir darau – MAN VISKAS GERAI aš juk puikiai susitvarkau su viskuo, sakai, kartais garsiai kartais tyliai.
Deja... turiu nuvilti... ir iškarto atsiprašyti, jei sukelsiu, nejaukius jausmus: tai ne stiprybė. Tai fawn - jo didenybė prisitaikymas.
Sustingęs, bet gyvas išlikimas.

Iš išorės – šypsena, funkcionalumas, atsakomybė, gebėjimas pasirūpinti visais.

Viduje – įtampa, budrumas, nuolatinis skenavimas, ar tik viskas gerai. „Viskas gerai, ar viską padariau teisingai, aš jaučiuosi gerai.“
Sakai Jauti ir supranti Save ? duok man 15 minučių su Tavimi ir aš tau parodysiu, ką tu jauti... ir kaip tu net nemoki įvardinti to ką jauti.
Fawn dažnai gimsta smurto ar narcistinių santykių aplinkoje.
Ten, kur negalėjai kovoti, negalėjai pabėgti, negalėjai leisti sau būti silpnai, ar pasirodyti, kad esi pažeidžiama. Todėl tavo isa vidinė sistema pasirinko prisitaikyti. Nuraminti. Atsiprašyti. Paaiškinti. Būti tokia, kokia reikia būti, kokią nori matyti kiti, kad nekiltų grėsmė, kad nenubaustų.

Kas slepiasi už Fawn ?

Nuolatinė atsakomybė už kitų emocijas.
Automatinis „atsiprašau“.

Konflikto baimė.

Ribos, kurios ištirpsta, kai kažkas supyksta.
Ir tas keistas vidinis jausmas: jei tik būsiu pakankamai gera, ir viską darysiu taip kaip reikia, viskas bus saugu.

Suplanavimas mintyse, ką pasakysi, ką išsakysi, kaip tai padarysi, iki tol kol pamatai tą žmogų... pamatai ir viskas...
Fawn nėra silpnumas, negalėjimas apsispręsti, ar nuomonės neturėjimas.

Tai kūno sprendimas išgyventi.
Tik klausimas – ar tu vis dar gyveni išlikime, net kai pavojus jau seniai pasibaigęs?

Junkis į Savęs Pažinimo Klubą - Pirmadienį mes ten kalbėsime apie FAWN ir visas Kovo mėnuo bus skirtas smurtui artimoje aplinkoje, ir kas vyksta mumyse jam esant ir po to kai atrodo jau mum turėtų būti saugu.

Tik 17.77 mėnesiui. Tu tikrai niekur nerasi nei tiek informacijos nei tokios kainos 🙂
Dalia Narbutė Šidlauskaitė

16/02/2026

Ar tau pažįstamas jausmas, kad tarsi esi „priklausoma“ nuo kovos, nuo įtampos, nuo nuolatinio išgyvenimo režimo po narcisistinių ar kitokių smurtinių santykių?
Išeini, pagaliau pasidaro tylu, ramu, bet keista, ir net kartais neramu?
Kūnas atrodo ieško to, prie ko buvo pripratęs – tų aukštų ir žemų bangų, tų emocinių amerikietiškų kalnelių?

Po narcisistinio smurto labai dažnai lieka ne tik prisiminimai.
Lieka suformuotas ryšys, vadinamas '"Trauma bond".

Ryšys, kuris yra ir buvo apie meilę, o apie išgyvenimą, prisitaikymą, nutylėjimą.
Buvo dienų kai buvai pakeliama iki dangaus su „bombardavimu meile“, ir staiga nutrenkta į kaltinimus, nuvertinimą, gaslightingą.

Vieną dieną tu – tobula, kitą – nieko verta.

Nervinė sistema nespėja suprasti, kas vyksta, ji nuolatos mokosi išgyventi.
Galiausiai tu išeini, ir atrodytų turėtų viskas nurimti, bet prasideda nesuprantami dalykai.

Protas sako: „Buvo blogai.“ Kūnas sako: „Pasiilgau.“

Ir to neįmanoma nei paaiškinti, nei suprasti, tu nuolatos klausi, kodėl, kas su manimi negerai, aš kažkokia netikusi, seniai jau turėjau pamiršti..

Tu pasiilgai, ne žmogaus, o dopamino šuolių, įtampos ir palengvėjimo ciklo.
Pasiilgai tų momentų, kai po atstūmimo vėl gauni trupinį dėmesio. "trupinių" kurie tau atrodo kaip meilė, ir tu džiaugiesi.
Tai ne silpnumas. Tai ne kvailumas. Tai ne valios neturėjimas ir ne nesugebėjimas suimti savęs į rankas.

Tai yra nervinės sistemos ir prisirišimo mechanizmas.

Daug moterų sako: „ Gėda prisipažinti, bet aš jo pasiilgau, suprantu, kad buvo baisu, kad taip neturėjo būti ir žinau kuo tai galėjo baigtis, bet pasiilgau"...gėda, gili, garsi, skaudinanti... Kaip galima ilgėtis to, kas skaudino?
Bet trauma bond veikia būtent taip. Jis sumaišo skausmą su artumu.
Pavojų su saugumu.

Ir tu net gali net pradėti galvoti, kad gal vis dėlto perdėjai, gal nebuvo taip blogai, gal galėjai pasielgti kitaip.

Todėl gijimas po narcisistinio smurto nėra tik suprasti, išmokti pamoką, prisiskaityti informacijos apie tai, kas yra narcisizmas.

Žinoti terminus ir mintinai išmokti raudonas vėliavas.
Gijimas yra išmokyti kūną gyventi be nuolatinės kovos.

Išmokti ramybę jausti kaip saugią, o ne nuobodžią ir beprasmišką būseną.
Išmokti, kad meilė neskaudina, ir nesvarbu, ką ten sako dvasiniai mokytojai, apie sielų keliones ar neišmoktas pamokas.

Tu nesi tokia viena. Mūsų daug.

Tai nėra tavo charakterio trūkumas. Tai išmoktas išgyvenimo modelis. Ir jis gali būti perrašytas, kai atkuriamas ryšys su savimi, su savo kūnu, su savo ribomis.
Ar tau pažįstamas tas jausmas – kai išėjus iš smurto santykio, ilgesys atrodo stipresnis nei pats skausmas?

15/02/2026

Socialiniai tinklai ir amerikietiški kalneliai : koks ryšys ?

Kodėl taip sunku išeiti iš narcisistinių ar smurtinių santykių ar taip sunku po jų ?

Tai priklausomybė, tiksliau priklausomybė amerikietiškiems kalneliams. Smegenų apgaulė. Hormoninis kokteilis.
Kyli – dopaminas, oksitocinas, serotoninas.

Krenti – adrenalinas, kortizolis. Širdis plaka, kūnas įsitempia, tada palengvėjimas. Ir vėl nori dar, taip taip nori dar to paties hormoninio kokteilio, tiksliau ne tu, o tavo smegenys.
Dabar pažiūrėkim į socialinius tinklus.

Vienas video jausmingas. Kitas sukelia gailestį. Po to karas. Badas. Epstein failai, kažkas riejasi komentaruose ar live metu koliojasi aiškinasi santykius. Po to meilė. Tikėjimas. Gražūs prasmingi žodžiai. Dievas. Savęs pažinimas. Ir vėl karas. Mušami gyvūnai.

Išnaudojamos moterys. Ir vėl nostalgija. Ir vėl meilė. Prasmingi žodžiai, saviukda, santykiai, kaip pagerinti, išgyti... ir vėl, karas, badas, pyktis..

Nieko neprimena?

Tai tie patys amerikietiški kalneliai. Tik šį kartą jie važiuoja tiesiai per mūsų smegenis.

Algoritmas sukurtas naudojant Neuromokslą, ir jis labai gerai supranta vieną dalyką – emocinis svyravimas išlaiko dėmesį.

Ramybė neišlaiko. Stabilumas neišlaiko. Išlaiko kontrastas. Staigus perjungimas iš švelnumo į siaubą. Iš grožio į grėsmę. Iš įkvėpimo į pyktį. Paklausite kodėl ? o todėl, kad mes prie to pripratę. Pripratę jau nuo pat vaikystės, gal būt net nuo pat motinos įsčių, jei mama mūsų besilaukdama tame gyveno.

Mūsų Nervinė sistema nežino kas yra ramybė, ramybė mūsų Nervinei Sistemai Pavojus, ir ji reaguoja į tai kas panašu, įprasta.
Daugelis žmonių jau gyvena kovok–bėk režime.
Simpatinė nervų sistema aktyvi. Viduje įtampa, net jei veide šypsena.

Tokio turinio srautas dar labiau įjungia ir įgalina tą patį mechanizmą.

Trumpas dopamino pliūpsnis. Po to stresas. Po to vėl pliūpsnis. Mes net nesuprasdami, kodėl jau siekiame telefono...
Mes tai neigiam, ai nieko tokio, ten nedarau, nieko konkretaus nežiūriu, šiaip paskrolinu ... bet... iš tikrųjų mes stimuliuojam savo nervų sistemą.

Dažnai net nesuprantam, kodėl žiūrime tai ką žiūrime, ir net užduodame klausima "kodėl aš tai žiūrėjau"

Turinys eina per kūną greičiau nei per protą. Vaizdas greičiau, negu loginis paaiškinimas. Emocija suveikia greičiaunegu analizė.
Ramybė pradeda atrodyti nuobodi. Tylus vakaras be telefono tampa nepatogus. Pokalbis be ekranų, per tylus, per lėtas. Kūnas jau įpratęs prie garso, ir potyrių.

Sakysit trūksta valios, ne čia SISTEMA, dar galit tai vadinti Matrica, kuri žaidžia su mumis ir mūsų dėmesiu.

Ramybė ir tyla Sistemai nereikalingi.

Kai mūsų dėmesys nukreiptas į išorę, mes negirdime to kas vyksta viduje, o jei ir girdime, mes girdime tik tai kas mumyse įdiegta, o ne tai kas tikra.

Tam, kad išgirsti Save reikia tylos, o smegenys tylos nenori...jos nori greito dopamino.

Dalia Narbutė Šidlauskaitė

Ateik i 4 val. informacines/ teorines dirbtuves 21dieną - įženk į tylą.

15/02/2026

Smurtas artimoje aplinkoje nėra tik psichologinė patirtis.
Jis nėra tik „mintys“, „emocijos“, "jausmai", '„žema savivertė", "sugriautas pasitikėjimas savimi"
Smurtas artimoje aplinkoje ir bet koks smurtas yra fiziologija.
Kai žmogus gyvena nuolatinėje įtampoje, kūnas beveik niekada neišjungia pavojaus režimo.
Nervinė sistema nebeatskiria, kur vakar, kur šiandien.
Širdis gali pradėti plakti greičiau net tada, kai atrodo aplinkuj yra tylu ir ramu, dažnai sako nieko neatsitiko, ir nei iš šio nei iš to panikos priepuolis.
Skrandis susitraukęs - neretas turi skrandžio, virškinimo sutrikimų, pučia pilvą.
Raumenys įsitempę - gali atsirasti keistų nepaaiškinamų skausmų įvairiose kūno vietose.
Kvėpavimas paviršinis.
Miegas ne gilus ir nesuteikiantis jokio poilsio.
Tai ne silpnumas, ne kažkoks sielos šauksmas, ar mistika, ko dabar labai dažnai ieškoma, kad tik surasti paaiškinimą, kas vyksta išorėje.

Tai paprasčiausia biologija.
Smurtas artimoje aplinkoje yra Trauma. Trauma įsirašo kūne.
Ji keičia hormonų balansą, streso reakcijas, imuninės sistemos veiklą. Ilgainiui žmogus gali pradėti jausti lėtinį nuovargį, nerimą, migrenas, virškinimo sutrikimus, net autoimuninius procesus.
Jau mokslo yra įrodyta, kad Autoimuninės ligos, Chroniškas nuovargis, Fibromyalgia ir daugelis kitų ligų ne retai yra Traumos pasekmė.
Kai kūnas visiškai sustingęs, skauda rankas, kojas, sunku kvėpuoti, nėra energijos, kažkas pasako: „Tiesiog paleisk,“„Tiesiog galvok pozityviai“, „Praeis“,
Ne. Nepraeis. Nepraeis tol, kol kūnas nesijaus saugus.
Kalbant apie išėjimą iš smurtinių santykių, neužtenka suprasti.
Supratimas yra pirmas žingsnis. Kūnas turi patirti kitokią realybę. Lėtesnį kvėpavimą. Stabilų balsą. Nuspėjamą aplinką. Ribas, kurių yra laikomasi. Santykį, kuriame nereikia būti nuolatiniame budrume. Buvimą ir gyvenimą, nekeičiant savo nuomonės, ir nuolat neprisitaikant prie aplinkos, kad tik nepatirti dar vieno pykčio priepuolio iš artimo žmogaus.
Išgijimas iš smurtinių santykių prasideda ne nuo analizės, o nuo saugumo pojūčio.
Kai supranti smurto fiziologiją, nustoji kaltinti save už tai, kad „nepaleidi“, „negali pamiršti“, „per stipriai reaguoji“, kad negali kalbėti apie tai be ašarų, ir drebančių rankų. Tavo visa vidinė sistema ir išėjus tave saugo. Ji dar dirba.
Dažnas klausimas, kurį girdžiu „kas su manimi negerai?“, ne to reikia klausti.
Klausimas turėtų būti „kaip mano kūnas bando mane apsaugoti?“
Smurtas yra ne tik psichologinis reiškinys.
Tai kūno patirtis, o kūnas labai stipriai dabar apeinamas, ir išgijimo ieškoma ten kažkur aplinkoje, neinama į dvasinius, sielos dalykus, kai labai dažnai reikia tik suprasti, kas vyksta Kūne.
Su tuo ką matau aplink, mes negrįžtame į Save, mes nuo Savęs bėgame...ten kažkur, su didžiule viltimi atrasti Ramybę, kol nėra ramybės kūne, nebus ramybės niekur, o ir kam mum ta ramybė, jei visur skauda....

❤️ 21 Vasario; 4 valandų teorinės/praktinės dirbtuvės - Smurto artimoje aplinkoje fiziologija.

Prisijunk jei nori suprasti, kas su tavimi ir tavyje vyksta, ir kad tu nesi dėl to kalta.

Tik 25 eurai.

Registracija asmenine žinute tiesiogiai man arba Dalia Narbutė ŠidlauskaitėDalia Narbutė Šidlauskaitė.