JPSPP Anykščiuose, Anyksciai (2026)

15/04/2026

AY institutas šiuo metu įgyventina tarptautinį projektą „Healing Hearts: Transformuojame neapykantą per gerovę ir traumų gydymą“ ir kviečia visus bendruomenės narius (18–30 m.) registruotis į mentorystės programą.

Ši iniciatyva skirta jauniems žmonėms, kurie nori sustiprinti savo emocinę sveikatą, išmokti dorotis su neigiamomis patirtimis (pavyzdžiui, neapykantos kalba) ir atrasti savo vidines stiprybes saugioje bendruomenėje.

Kuo ši patirtis bus naudinga jaunuoliams?

⭕ Asmeninis mentorius: 5 gyvi susitikimai mažose grupėse, padedantys spręsti kasdienes situacijas ir stiprinti pasitikėjimą savimi.
⭕ Emocinis atsparumas: Praktiniai metodai, padedantys neigiamas patirtis paversti asmeniniu progresu.
⭕ Ryšių kūrimas: Galimybė saugioje aplinkoje sutikti profesionalų ir bendraminčių, kurie pasiruošę padėti augti.
⭕ Sertifikatas: Programos pabaigoje dalyviai gauna oficialų pažymėjimą apie dalyvavimą.

Svarbi informacija:

⭕ Dalyvių amžius: 18–30 m.
⭕ Laikas: 2026 m. gegužė – liepa (Vilnius).
⭕ Registracija: Reikia užpildyti registracijos formą bei el. paštu austeja.k@akt.lt atsiųsti „Laišką apie savo gyvenimo istoriją“.
⭕ Formatas: Tai gali būti trumpas tekstas, video, nuotraukų koliažas ar piešinys – mums svarbiausia pažinti žmogų, kad parinktume tinkamiausią mentorių.

https://www.instagram.com/p/DXJe8H9jCNi/?utm_source=ig_web_copy_link&igsh=MzRlODBiNWFlZA==

13/04/2026

NEDELSK IR KREIPKIS PAGALBOS! 🙃

Nemokamos konfidencialios ir anonimiškos psichologės konsultacijos 14-29 metų amžiaus jaunuoliams Anykščių rajone!

Psichologė teikia nemokamas individualias konsultacijas (teikiant paslaugas vaikui iki 15 metų (imtinai), būtinas rašytinis vieno iš jo tėvų/globėjo sutikimas – dėl sutikimo formos kreiptis į psichologę žemiau nurodytais kontaktais), taip pat galimi ir nemokami grupiniai užsiėmimai.

Psichologės konsultacijos yra anonimiškos ir konfidencialios. Esant poreikiui, galimos konsultacijos ir nuotoliniu būdu.

Psichologės darbo laikas: trečiadieniais ir ketvirtadieniais 9.30 val. – 18.15 val. (pietų pertrauka 13.00 val. – 13.45 val.), penktadieniais 9.30 val. – 13.30 val.

Registruotis konsultacijai galima:
📞 +370 679 36139;
🧧 psichologe.avsb@gmail.com.

Daugiau informacijos teikia Anykščių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų koordinatorė Monika Ramoškienė:
📞 +370 640 413123;
🧧 koordinatore.anyksciai@gmail.com.

Psichologės paslaugos teikiamos įgyvendinant projekto "Sveikesnis ir saugesnis jaunimo gyvenimas" tęstinę veiklą.

03/02/2026

Primenu, kad Anykščiuose galite pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis "žaliojo koridoriaus" principu! 👏

Paslaugų teikimas „žaliojo koridoriaus“ principu yra įdiegtas įgyvendinant projektą „Sveikesnis ir saugesnis jaunimo gyvenimas“, kurio vienas iš tikslų yra plėtoti jaunimui palankias sveikatos priežiūros paslaugas (toliau – JPSPP) - jaunimo poreikius atitinkančias kompleksines sveikatos priežiūros paslaugas, kurios atitinka prieinamumo, konfidencialumo (privatumo, anonimiškumo), nediskriminavimo, kompetencijos ir saugumo kriterijus.

Kas tas „žaliasis koridorius“? Tai galimybė jaunam žmogui gauti efektyvias ir konfidencialias asmens sveikatos priežiūros paslaugas per kuo trumpesnį laiką. Svarbu paminėti, jog Anykščių rajone „žaliojo koridoriaus“ principu teikiamos paslaugos yra nemokamos. Šiuo metu VšĮ Anykščių rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centre jaunimui yra teikiamos šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos:
1. Šeimos gydytojo;
2. Gydytojo ginekologo.

Pirminės konsultacijos gali būti teikiamos ir nuotoliniu būdu. Taip pat jų metu gali būti užtikrinamas anonimiškumas, jei jaunuoliui neskiriamas gydymas, nevykdoma medicininė apžiūra. Gydytojo ginekologo konsultacijos nėra anonimiškos, tačiau yra išlaikomas konfidencialumas.

Ką reikia daryti, norint pasinaudoti šiomis paslaugomis „žaliojo koridoriaus“ principu? Jums patogiu būdu kreipkitės į Anykščių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro JPSPP koordinatorę Moniką Ramoškienę:
• Tel. nr.: 06 404 3123;
• El. paštas: koordinatore.anyksciai@gmail.com;
• Socialinių tinklų paskyros: „Facebook“ ir „Instagram“ – JPSPP Anykščiuose.

Būkite sveiki! ❤️

20/01/2026

KVIEČIAME REGISTRUOTIS Į ANKSTYVOSIOS INTERVENCIJOS PROGRAMĄ! 👏

Jei jaunas žmogus vartoja psichoaktyviąsias medžiagas – tai įspėjimas, kad jam reikia pagalbos formuojant atsakingą požiūrį į šių medžiagų vartojimą, dėl to kylančias neigiamas pasekmes ir tolesnį savo gyvenimą.

Ankstyvosios intervencijos programa skirta 12-18 metų asmenims, eksperimentuojantiems ar nereguliariai vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas (išskyrus tabaką), bet dar neturintiems priklausomybės nuo šių medžiagų.

Programos tikslas – motyvuoti jauną žmogų keisti savo elgesį, paskatinti suabejoti jau turimomis žiniomis, susijusiomis su alkoholio ar narkotikų vartojimu, žala bei pasekmėmis. Jaunuoliams yra suteikiama galimybė būti išklausytiems, suprastiems, diskutuoti bendraamžių rate, suaugusiems moderuojant šią veiklą.

Dalyvavimas šioje programoje gali būti savanoriškas bei įpareigojantis (kaip administracinio poveikio ar vaiko minimalios priežiūros priemonė).

Programa vykdoma, kai sudaroma 4-12 asmenų grupė. 🙂

Norint patekti į Ankstyvosios intervencijos programą Anykščiuose, kreipkitės į:

Anykščių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro, visuomenės sveikatos specialistes:

Gintarę Rudokienę, mob. +370 679 36025 el. paštas: gintarerudokiene.avsb@gmail.com

Aureliją Ramelienę, mob. +370 664 36797, el. paštas: aurelijarameliene.avsb@gmail.com

Daugiau informacijos rasite čia: https://www.anyksciuvsb.lt/ankstyvosios-intervencijos-programa-jaunimui/

15/01/2026

VITAMINAI – KUR JŲ DAUGIAUSIA? 🧐💊

Vitaminų galima rasti beveik visuose maisto produktuose! Tereikia žinoti, jog įvairios maisto produktų grupės yra praturtintos tam tikromis vitaminų grupėmis. Yra žinoma 13 rūšių vitaminų, kurie pagal tirpumą skirstomi į:
1. tirpius riebaluose (A, E, D, K);
2. tirpius vandenyje (B grupės, C).

Vitaminai yra biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, labai svarbūs medžiagų apykaitai ir gyvybinėms organizmo funkcijoms palaikyti. Žmogus vitaminų gauna su maistu, kai kuriuos iš jų (B1, B12) sintetina žarnyno bakterijos. Jei žmogus sveikas ir tinkamai maitinasi, vitaminų stygiaus nebūna arba jis būna labai retai. Vitaminų yra beveik visuose maisto produktuose, todėl valgant įvairų maistą galima patenkinti šių medžiagų poreikį, kuris gali padidėti organizmui augant, patyrus traumų, nukraujavus, sergant kai kuriomis ligomis, dirbant sunkų fizinį darbą, intensyviai sportuojant.

Vis tik, 2019 m. atliktas Lietuvos gyventojų faktinės mitybos tyrimas atskleidė, jog Lietuvos gyventojai per mažai gauna tam tikrų vitaminų – D, B5 (pantoteno rūgšties), B7 (biotino). Ypatingai vitamino D – jo suvartojimas su maistu nėra pakankamas, be to, vitaminas D gaminasi ir būnant saulėje, kurios, Lietuvoje, ištisus metus „neturime“, tad kad užtikrinti tinkamą vitamino D kiekį organizme, rekomenduojama vartoti maisto papildus (tik prieš tai būtinai pasitarus su gydytoju!).

Ligos, kuriomis susergama, kai žmogus negauna vitaminų, vadinamos avitaminozėmis, jeigu vitaminų gaunama nepakankamai, išsivysto hipovitaminozės, pasireiškiančios įvairiais medžiagų apykaitos sutrikimais. Šie sutrikimai gali išsivystyti dėl netinkamos mitybos, besikeičiančių organizmo poreikių, organizmo tam tikrų funkcijų ar organų veiklos sutrikimų, netgi dėl vaistų ar psichoaktyvių medžiagų vartojimo. Perteklinis vitaminų kiekis organizme sukelia hipervitaminozes, dažniausiai jos būdingos riebaluose tirpiems vitaminams, kurių dideli kiekiai organizmui – toksiški.

Norint su maistu gauti kuo daugiau organizmui svarbių vitaminų, verta dažniau rinktis augalinius maisto produktus, nes jie turi daugiau vitaminų. Kalbant apie duoną, košes, makaronus bei dribsnus – rinktis viso grūdo produktus, nes juose daugiau B grupės vitaminų. Taip pat nepamiršti vartoti ir mėsos, žuvies bei pieno produktų, nes taip organizmas gaus riebaluose tirpių vitaminų - A, D, E, K, o į racioną įtraukus riešutų ir sėklų – bus aprūpintas ir vitaminu E, B6, PP (niacinu). Verta paminėti, kad kuo mažiau apdoroti maisto produktai, pavyzdžiui, švieži vaisiai ar daržovės, ir kuo ekologiškiau jie užauginti, tuo daugiau vitaminų maisto produktai turi!

Daugiausia vitamino A turi:
1. Jaučių, kiaulių, viščiukų, veršių, menkių kepenys;
2. Morkos;
3. Unguriai;
4. Petražolės;
5. Sviestas;
6. Špinatai;
7. Rugštynės;
8. Kiaušinių tryniai;
9. Pomidorų koncentratas;
10. Morkų sultys.

Daugiausia vitamino D turi:
1. Unguriai;
2. Vaivorykštiniai upėtakiai;
3. Silkės (riebios);
4. Sardinės;
5. Lašišos;
6. Ikrai;
7. Karpiai;
8. Tunai;
9. Kiaušinių tryniai;
10. Skumbrės.

Daugiausia vitamino E turi:
1. Saulėgrąžų aliejus;
2. Saulėgrąžos;
3. Palmių aliejus;
4. Migdolai;
5. Rapsų aliejus;
6. Lazdynų riešutai;
7. Kviečių gemalai;
8. Alyvų, kukurūzų, sojos, augalinis aliejus;
9. Augalinis margarinas;
10. Žemės riešutai.

Daugiausia vitamino B1 turi:
1. Kviečių gemalai;
2. Saulėgrąžos;
3. Sojos pupelės;
4. Kepimo mielės;
5. Žirniai;
6. Pupelės;
7. Žemės riešutai;
8. Kviečių sėlenos;
9. Liesa kiauliena;
10. Kiaulių, jaučių širdys.

Daugiausia vitamino B2 turi:
1. Jaučių, kiaulių, viščiukų kepenys;
2. Kepimo mielės;
3. Kiaulių inkstai, širdys;
4. Kviečių sėlenos;
5. Fermentiniai sūriai;
6. Sojos pupelės;
7. Pupelės;
8. Špinatai;
9. Petražolių lapai;
10. Žirniai.

Daugiausia vitamino PP turi:
1. Kviečių sėlenos;
2. Žemės riešutai;
3. Viščiukų krūtinėlės;
4. Jaučių, viščiukų kepenys;
5. Tunai;
6. Kalakutiena;
7. Lašišos;
8. Saulėgrąžos;
9. Liesa jautiena, kiauliena;
10. Otai.

Daugiausia vitamino B6 turi:
1. Kviečių gemalai, sėlenos;
2. Kukurūzai;
3. Saulėgrąžos;
4. Sojos pupelės;
5. Lašišos;
6. Viščiukų, jaučių kepenys;
7. Upėtakiai;
8. Graikiniai riešutai;
9. Grikiai;
10. Kepimo mielės.

Daugiausia vitamino B9 turi:
1. Kepimio mielės;
2. Viščiukų kepenys;
3. Kviečių sėlenos;
4. Sojos pupelės;
5. Kviečių gemalai;
6. Raudonėliai;
7. Pupelės;
8. Kiaulių kepenys;
9. Špinatai;
10. Petražolių lapai.

Daugiausia vitamino B12 turi:
1. Avių, jaučių, veršių, kiaulių, viščiukų kepenys;
2. Veršių, kiaulių inkstai;
3. Lydekos;
4. Skumbrės;
5. Silkės;
6. Unguriai;
7. Upėtakiai;
8. Viščiukų širdys;
9. Kiaušinių tryniai;
10. Jautiena.

Daugiausia vitamino C turi:
1. Erškėtuogės;
2. Petražolių lapai;
3. Juodieji serbentai;
4. Saldžiosios paprikos;
5. Brokoliai;
6. Krapai;
7. Briuselio, žiediniai kopūstai;
8. Kiviai;
9. Braškės;
10. Pomidorų padažas.

Bene daugiausia vitaminų randama daržovėse, vaisiuose ir uogose - vitaminai C, A, K, PP (niacinas), vitaminas B9 (folio rūgštis), kai kurie B grupės vitaminai bei į vitaminus panašios medžiagos – cholinas, inozitolis. Pavyzdžiui, vitaminas C, organizme atlieka ypač daug funkcijų - padeda palaikyti normalią organizmo imuninės bei nervų sistemos veiklą, normalią psichologinę funkciją, energijos apykaitą, padeda palaikyti normalų kolageno, kuris reikalingas normaliai kraujagyslių, kremzlių, dantenų bei kaulų funkcijai, susidarymą. Vitaminas PP (niacinas) padeda funkcionuoti nervų sistemai, padeda palaikyti normalią energijos apykaitą, odos ir gleivinių būklę, mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį. B grupės vitaminai padeda raumenims perduoti nervinį impulsą, skatina normalų augimą, vaisingumą bei laktaciją, yra svarbūs fermentiniams procesams, vykstantiems galvos smegenyse, skatina hemoglobino gamybą, reikalingi baltymų, aminorūgščių apykaitai, hormonų, raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, veikia riebalų pasisavinimą bei sintezę, palaiko normalią kaulų čiulpų funkciją. Ir apskritai, vitaminai yra svarbūs dėl to, jog gali mus apsaugoti nuo lėtinių neinfekcinių ligų bei vėžio atsiradimo, taip pat ir nuo infekcinių ligų!

Straipsnį parengė Anykščių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

INFORMACIJOS ŠALTINIAI:
1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras „Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijos“ (https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/mityba-ir-fizinis-aktyvumas/Sveikos_ir_tvarios_mitybos_rekomedacijos3.pdf);
2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras „Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijos“ (https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/mityba-ir-fizinis-aktyvumas/Sveikos_ir_tvarios_mitybos_rekom_ilgos_2022.pdf);
3. Evgen Benedik „Sources of vitamin D for humans“ (https://econtent.hogrefe.com/doi/10.1024/0300-9831/a000733?url_ver=Z39.88-2003&rfr_id=ori:rid:crossref.org&rfr_dat=cr_pub%20%200pubmed);
4. Vitalija Kasparavičiūtė „Riebaluose tirpūs vitaminai A ir D įvairiose maisto matricose“ (https://epubl.ktu.edu/object/elaba:22779472/).

23/12/2025

Su lyg šiuo įrašu, užbaigiame temą apie daržoves ir tikrąją jų naudą 🤗

O kaip daržovių suvartoti daugiau - skaityk šiame įraše! 👏

https://www.instagram.com/p/DSmVdQWDEQA/?utm_source=ig_web_copy_link&igsh=MzRlODBiNWFlZA==

05/12/2025

Pristatau paskutinę daržovę - salierai! 👌

https://www.instagram.com/p/DR34AFujAQT/?utm_source=ig_web_copy_link&igsh=MzRlODBiNWFlZA==

02/12/2025

TRUMPAI APIE UOGAS 🍒

Uogos – tarsi maži saldainiai, praturtinti vitaminais, mineralais, skaidulomis ir kitomis maistinėmis medžiagomis. Braškės, avietės, vyšnios, agrastai, serbentai, žemuogės, mėlynės, gervuogės, šilauogės, spanguolės, bruknės – tai tik dalis mums žiinomų uogų, bet ar žinojai, kad jų yra dar daugiau?

Uogose gausu vitaminų C, A, K, PP (niacinas), folio rūgšties (foliatų), kai kurių B grupės vitaminų bei į vitaminus panašių medžiagų – cholino, inozitolio. Pavyzdžiui, vitaminas C, randamas uogose, organizme atlieka ypač daug funkcijų - padeda palaikyti normalią organizmo imuninės bei nervų sistemos veiklą, normalią psichologinę funkciją, energijos apykaitą, padeda palaikyti normalų kolageno, kuris reikalingas normaliai kraujagyslių, kremzlių, dantenų bei kaulų funkcijai, susidarymą. Uogose esančios mineralinės medžiagos ypač svarbios palaikant organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą bei normalią įvairių organų ir sistemų veiklą.

Uogos yra plačiai naudojamos visame pasaulyje, dažniausiai šviežios, šaldytos, džiovintos šaltyje ar įprastu būdu. Iš uogų taip pat yra gaminamos uogienės, sirupai, sultys, drebučiai, tyrės.

Uogų, kartu su vaisiais ir daržovėmis, patartina vartoti 5 kartus per dieną – kartu su kiekvienu valgymu, tai yra maždaug 400-500 g., o jei konkrečiau, tai uogos, kartu su vaisiais, turėtų sudaryti 150-200 g. 1 uogų porcija prilygsta saujai aviečių ar šilauogių!

Uogų skonis, kartu ir cheminė sudėtis, priklauso nuo jų veislės, subrendimo, meteorologinių sąlygų ir kitų veiksnių. O uogose esantis cukrus lemia uogų saldumą ir juslines savybes – jis taip pat yra ir vienas iš energijos šaltinių žmogaus organizmui!

Uogas, kaip ir vaisius bei daržoves, geriau vartoti šviežias, nes jų maistinė ir biologinė vertė yra didžiausia, tačiau tikrai suteiksi papildomos naudos organizmui valgydamas ir šaldytas ar džiovintas šaltyje uogas. Džiovinant išgaruoja vanduo, daug kartų padidėja sulčių koncentracija, koncentruojasi mineralinės medžiagos, mažėja fermentų aktyvumas, prarandama vitaminų, nebevyksta biocheminės reakcijos. Tad reikėtų nepadauginti uogienių, tyrių ar sulčių - tų produktų, kuriose yra daugiau pridėtinio cukraus, nes jose taip pat lieka ir kur kas mažiau organizmui reikalingų visų maistinių medžiagų bei skaidulų. Atmink, jog konservuotos uogos yra mažiausiai vertingos!

Pavyzdžiui, spanguolės naudojamos virškinimo ir šlapimo sistemų negalavimams gydyti, o sultys geriamos, gydant reumatą, gerklės ligas, esant bendram nusilpimui, stabdo kai kurių patogeninių bakterijų bei grybų augimą ir vystymąsi. Spanguolės taip pat gali būti naudojamos ir skrandžio opoms gydyti.

Serbentų uogos yra geras biologiškai aktyvių komponentų šaltinis. Jose gausu vitamino C, kalcio, fenolinių junginių, kurie pasižymi antioksidacinėmis savybėmis. Raudonieji ir baltieji serbentai yra auginami rečiau, bet uogos yra vertingos dėl jose esančių biologiškai aktyvių komponentų. Juodųjų serbentų uogose esantys antioksidantai yra labai stabilūs ir išlieka aktyvūs perdirbimo produktuose – sultyse, džemuose, uogienėse. Buvo įrodyta, kad serbentai turi teigiamą poveikį įvairių ligų (hipertenzijos, osteoporozės, uždegimo, vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų) profilaktikai. Taip pat juodieji serbentai pasižymi ir didesniu skaidulinių medžiagų kiekiu.

Braškės turi diuretinių savybių, jų pasta senovės medicinoje buvo naudojama odos ligoms ir žaizdoms gydyti, o sultys - nervų ir plaučių uždegimams gydyti. Braškių lapų ekstraktas turi antidiabetinį, antioksidacinį ir priešuždegiminį poveikį, nes braškėse gausu vitamino C. Braškėse esantys antioksidantai taip pat padeda sumažinti širdies ir kraujagyslių sutrikimų riziką, slopindami blogojo cholesterolio oksidaciją bei pagerindami kraujagyslių būklę.

Avietės ilgą laiką buvo naudojamos senovės medicinoje žaizdoms, diegliams, viduriavimui ir inkstų ligoms gydyti. Taip pat jose fiksuojamas gana didelis skaidulinių medžiagų kiekis.

Gervuogės yra žinomos dėl to, kad senovės medicinoje buvo naudojamos įvairiems negalavimams gydyti, taip pat pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, gali apsaugoti neuronų ląsteles nuo oksidacinės žalos.

Mėlynės turi nemažai vitamino C, taip pat pasižymi gydomuoju poveikiu akims ir regėjimui, yra naudingos kaulų apsaugai, pasižymi antidiabetinėmis savybėmis. Mėlynės taip pat gali būti naudojamos kraujospūdžiui ir cholesterolio kiekiui mažinti – tai užkerta kelią širdies ir kraujagyslių ligoms bei aterosklerozei.

Taigi, primenu, uogų aplink mus yra labai daug – belieka tik išsirinkti skaniausias ir taip sveikatinti bei stiprinti savo organizmą! Rinkis tradicines, miške ar kieme augančias uogas – taip gausi laaabai daug vitaminų ir kitų būtinų maistinių medžiagų. Arba gali rinktis kiek egzotiškesnes uogas – goji, acai, putino, šeivamedžio, dumplainio, erškėtuoges, medlievos, aronijų – taip patirsi ir įdomesnių skonių!

Straipsnį parengė Anykščių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

INFORMACIJOS ŠALTINIAI:
1. Laima Česonienė, Remigijus Daubaras, Ina Jasutienė, Inga Miliauskienė „Stambiauogės ir paprastosios spanguolės uogos – biologiškai aktyvių medžiagų šaltinis“ (https://d1wqtxts1xzle7.cloudfront.net/106124189/2016_03-libre.pdf?1696227781=&response-content-disposition=inline%3B+filename%3DBerries_of_American_and_European_cranber.pdf&Expires=1761745213&Signature=FAvtFMWNyuJu54KX34neZq7nnZRP39xTed2XZ8qbwkoJiUUCU0jLiEu4SfSaxv4jzXKQLHJoO1e-wORCn9sHTzvsHt-B4zTU3bobqAAVU43zFGbuYPnszd-QU8uQM6U16GvALXZGp7rrcccD~FE-HdoPLaTtQK9xTyRiTIwYWOGMyrDcRej7~NQWAZetFPbcr0qfGu8X6vvL2IF~f3Q0J0SdNdSAng8liBLqBlsoVw7UW8EpP8eIwm2jfHGxfzjG4RdTCgMhX8Bw92-yg8l-yePsFmDTtpVXI-aahawYKsbu8h-u3oXrqXLegMQ2Is4mIsR6q0TI5mYyioLs3u0Dng__&Key-Pair-Id=APKAJLOHF5GGSLRBV4ZA);
2. Miglė Burokaitė „Skirtingų rūšių serbentų uogų cheminės sudėties tyrimai“ (https://portalcris.vdu.lt/server/api/core/bitstreams/9ad80c26-be4a-46cf-82db-ddc695079dac/content);
3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras „Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijos“ (https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/mityba-ir-fizinis-aktyvumas/Sveikos_ir_tvarios_mitybos_rekomedacijos3.pdf);
4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras „Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijos“ (https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/mityba-ir-fizinis-aktyvumas/Sveikos_ir_tvarios_mitybos_rekom_ilgos_2022.pdf);
5. „23 uogų rūšys: uogų sąrašas su jų paveikslu ir pavadinimu“ (https://lt.feelingsandflowers.com/23-types-berries-list-berries-with-their-picture);
6. Sona Skrovankova, Daniela Sumczynski, Jiri Mlcek, Tunde Jurikova, Jiri Sochor „Bioactive Compounds and Antioxidant Activity in Different Types of Berries“ (https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/26501271/).