JPSPP Anykščiuose

JPSPP Anykščiuose Jaunimui palankios sveikatos priežiūros paslaugos (JPSPP) Anykščių rajone. Nes mums TU rūpi!

TRUMPAI APIE ALIEJŲ 🧐Ar kada atkreipei dėmesį, kodėl maisto pasirinkimo piramidės viduryje yra pavaizduotas konkrečios r...
20/10/2025

TRUMPAI APIE ALIEJŲ 🧐

Ar kada atkreipei dėmesį, kodėl maisto pasirinkimo piramidės viduryje yra pavaizduotas konkrečios rūšies aliejus? Ir ar žinai kokios ir kodėl? Tuoj viską sužinosi!

Mūsų mityboje dažnu atveju augalinių aliejų yra mažai, o riebalų gauname iš mėsos ar vartojame per daug sviesto, taukų, grietinės. Vis tik rekomenduojama šiuo gyvulinius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, keisti augaliniais aliejais, kurie turi mažai sočiųjų riebalų rūgščių, ir jį vartoti kasdien (ar rečiau), bet saikingai.

Itin naudingos sveikatai yra polinesočiosios bei mononesočiosios riebalų rūgštys, kurių galima rasti augaliniuose aliejuose. Mononesočiosios riebalų rūgštys mažina cholesterolio kiekį kraujyje, dėl to mažėja įvairių širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Daugiausia mononesočiųjų riebalų rugščių turi alyvuogių, rapsų ir žemės riešutų aliejai. Polinesočiosios riebalų rūgštys yra būtinos gyvybinei organizmo veiklai, jos taip pat mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje bei trombocitų agregaciją ir kraujo krešumą, todėl mažėja trombozių rizika. Svarbiausios iš polinesočiųjų riebalų rūgščių yra linolo (omega-6) ir linoleno (omega-3) riebalų rūgštys, kurių organizmas nesintetina ir jos turi būti gaunamos su maistu. Polinesočiųjų omega-6 riebalų rugščių daugiausiai turi sėmenų, vynuogių kauliukų ir saulėgrąžų aliejai, o polinesočiųjų omega-3 riebalų rugščių – rapsų, sojų ir kokosų riešutų aliejai.

Įvairūs aliejai turi nemažai vitamino E, daugiausiai – saulėgrąžų, palmių ir rapsų aliejai.

Deja, kai kurie aliejai turi ir sočiųjų riebalų rūgščių, kurių vartojimą derėtų riboti – tai kokosų riešutų, palmių ir medvilnės aliejai.

Skaitant maisto produktų etiketes, kartais jų sudedamoji dalis yra hidrinti riebalai, o sudedamųjų dalių sąraše atitinkamai prieš žodį „riebalai“ būna įrašomi žodžiai ,,iš dalies hidrinti“ arba ,,visiškai hidrinti“. Tai labai svarbu, nes iš dalies hidrinti augaliniai aliejai yra pagrindinis pramoninių transriebalų – tam tikros nesočiųjų riebalų rūgščių rūšies šaltinis. Vis didėja mokslinių įrodymų, kad transriebalų vartojimas gali turėti neigiamą poveikį žmogaus organizmui ir sveikatai, gali didinti širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip išeminė širdies liga, miokardo infarktas, vainikinių širdies liga, vėžio, cukrinio diabeto bei nutukimo riziką. Transriebalų poveikis panašus į sočiųjų riebalų, tačiau nors jie pagaminti iš skystų augalinių riebalų, hidrinimo būdu sukietinti jie įgauna visas blogiausias sotiesiems riebalams būdingas savybes ir dar papildomai naujų, todėl jie kartais vadinami „riebalais žudikais“!

Na ir pagaliau pristatau aliejų, kuris karaliauja maisto pasirinkimo piramidėje – tai alyvuogių alejus! Jei gerai įsižiūrėsi į maisto pasirinkimo piramidėje pavaizduotą aliejaus butelį, įžiūrėsi alyvuoges! Alyvuogių aliejuje yra medžiagų, kurios pasižymi priešvėžinėmis savybėmis, gerina medžiagų apykaitą. Vis tik rekomenduojama rinktis aukščiausios kokybės pirmo spaudimo alyvuogių aliejų (jis šiek tiek brangesnis nei kiti!), kuris turi daugiausia vitaminų ir polifenolių bei yra intensyvesnio skonio ir aromato, o nesirinkti rafinuoto alyvuogių aliejaus.

Alyvuogių aliejus turi teigiamų savybių Alzheimerio ligos gydymui ir profilaktikai, stiprina atmintį ir pažinimo funkcijas, gerina žarnyno mikrobiotą naikinant patogenines bakterijas ir skatinant gerųjų bakterijų augimą bei kepenų būklę, prisideda prie ilgaamžiškumo išsaugojimo. Verta žinoti, jog alyvuogių aliejus buvo (ir yra!) naudojamas ne tik maistui, bet ir grožiui – plaukams, odai.

Jei trumpai, tai vartok jau minėtus skystus augalinius aliejus. Juose yra daug sveikatai palankių nesočiųjų riebalų rūgščių. Gyvūninius riebalus bei kitus daug sočiųjų riebalų turinčius produktus keisk augaliniais aliejais. Ribok produktų, turinčių transriebalų, vartojimą. Skaityk maisto produktų etiketes ir venk tokių produktų, kurių sudedamųjų dalių sąraše įrašyta „iš dalies hidrinti riebalai“. Tai – transriebalų šaltinis!

Straipsnį parengė Anykščių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

INFORMACIJOS ŠALTINIAI:
1. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras „Kaip tinkamai pasirinkti sveikatai palankius maisto produktus“ (https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/mityba-ir-fizinis-aktyvumas-2/sveikos-mitybos-rekomendacijos/);
2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras “Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijos” (https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/mityba-ir-fizinis-aktyvumas/Sveikos_ir_tvarios_mitybos_rekom_ilgos_2022.pdf);
3. Higienos institutas “Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijos” (https://sam.lrv.lt/public/canonical/1758702486/28385/Sveikos_mitybos_rekomendacijos_2025_new_ok.pdf);
4. Monika Gorzynik-Debicka, Paulina Przychodzen, Francesco Cappello, Alicja Kuban-Jankowska, Antonella Marino Gammazza, Narcyz Knap, Michal Woznia, Magdalena Gorska-Ponikowska “Potential Health Benefits of Olive Oil and Plant Polyphenols” (https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/29495598/);
5. Jasmine F Millman, Shiki Okamoto, Taiki Teruya, Tsugumi Uema, Shinya Ikematsu, Michio Shimabukuro, Hiroaki Masuzaki “Extra-virgin olive oil and the gut-brain axis: influence on gut microbiota, mucosal immunity, and cardiometabolic and cognitive health” (https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33576418/);
6. Dario Tuccinardi, Antonio Di Mauro, Greta Lattanzi, Giovanni Rossini, Lavinia Monte, Ivan Beato, Chiara Spiezia, Maria Bravo, Mikiko Watanabe, Andreea Soare, Shadi Kyanvash, Andrea Armirotti, Sine Mandrup Bertozzi, Amalia Gastaldelli, Claudio Pedone, Yeganeh Manon Khazrai, Paolo Pozzilli, Silvia Manfrini “An extra virgin olive oil-enriched chocolate spread positively modulates insulin-resistance markers compared with a palm oil-enriched one in healthy young adults: A double-blind, cross-over, randomised controlled trial” (https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1002/dmrr.3492);
7. Solveiga Sabaliauskaitė “Informacijos srauto trikdžių alyvuogių aliejaus grandinėje „gamintojas – vartotojas“ tyrimas” (https://portalcris.vdu.lt/server/api/core/bitstreams/2d11d35b-188b-4813-9531-f5e61e67dd05/content).

TRUMPAI APIE ŽUVĮ 🐟Ar esi kada susimąstęs, kad valgai per mažai žuvies? Ir ar pasakytum, kada paskutinį kartą ją valgei?...
10/10/2025

TRUMPAI APIE ŽUVĮ 🐟

Ar esi kada susimąstęs, kad valgai per mažai žuvies? Ir ar pasakytum, kada paskutinį kartą ją valgei? Tikriausiai dabar galvoji, kad žuvis yra nebūtina, neskani ir bevertė, bet ar tikrai? Galiu garantuoti, kad žuvis yra superfood! Deja, Lietuvos gyventojai žuvies vartoja per mažai - Lietuvos studentai žuvį vartoja tik 1-2 kartus per savaitę, o net 24,6 proc. studentų žuvies nevartoja visai.

Žuvis – daug baltymų ir mažai kalorijų turintis maistas, kuriame gausu vitaminų ir mineralinių medžiagų. Žuvyje yra 14–22 proc. baltymų - tai pagrindinė žmogaus organizmo statybinė medžiaga, o baltymus, esančius žuvyje, žmogaus organizmas įsisavina bene visus - 90-98 proc. - ir žymiai greičiau nei gyvulių ar paukščio mėsos! Žuvis bei jos produktai yra lengvai virškinami maisto produktai.

Be vertingų baltymų ir kitų privalumų žuvys ypatingai išsiskiria polinesočiosiomis riebalų rūgštimis. Omega-3 rūgštys padeda palaikyti normalią širdies veiklą ir mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, yra naudingos regėjimui, stiprina imuninę, nervų sistemą, skatina protinį vystymąsi, slopina uždegimus, stiprina imunitetą. Be to, omega-3 polinesočiosios rūgštys (eikozapentaeno ir dokozaheksaeno rūgštys), kurių yra jūros žuvyse (silkėse, tunuose, skumbrėse, lašišose), mažina trigliceridų koncentraciją kraujyje ir kraujo krešėjimo sistemos aktyvumą, todėl apsaugo nuo aterosklerozės atsiradimo, o nesočiosios riebalų rūgštys padeda sumažinti cholesterolio koncentraciją kraujyje. Žuvies vartojimas mažina anemijos, širdies ir kraujagyslių ligų bei krūties vėžio riziką, gerina vitamino D pasisavinimą. Netgi yra atlikta tyrimų, jog žuvies vartojimas per pirmąsias 1000 gyvenimo dienų turi įtakos vaikų svorio didėjimui bei pagerina pačio vaiko augimą.

Su jūrų žuvimis taip pat gaunama ne tik polinesočiųjų riebalų rūgščių, bet ir įvairių vitaminų, mineralinių medžiagų. Žuvyje yra daug riebaluose tirpių vitaminų A, D ir E, vandenyje tirpių B grupės vitaminų, taip pat iš žuvies gauname vario, cinko, kalcio, mangano, kobalto, nikelio, seleno, fluoro, geležies, fosforo, jodo. Žuvis gali būti tinkama raudonos ir riebios mėsos alternatyva!

Vis tik patariama rinktis šviežią žuvį, ruoštą be riebalų ar garuose ir mažiau vartoti perdirbtų, rūkytų, sūdytų bei konservuotų žuvies produktų, nes šis maistas gali būti vienas iš skrandžio vėžio rizikos veiksnių. Patariama riboti arba saikingai vartoti plėšriąsias žuvis (ešerys, lydeka, tunas, kardžuvė), kuriose gali būti gyvsidabrio. Šių žuvų nerekomenduojama valgyti nėščiosioms, žindančioms mamoms ir vaikams.

Todėl dažniau rinkis žuvį ir žuvies produktus bei valgyk juos 2-3 kartus per savaitę! Tai sudarytų ne mažiau kaip 300–450 g žuvies ar jos produktų, o iš jų bent 200 g turėtų būti riebi žuvis, pavyzdžiui, lašiša, upėtakis, skumbrė ar silkė, turinčios daugiau omega-3 riebalų rūgščių.

Vis tik rekomenduojamą vartoti įvairią žuvį, kad būtų išvengta neigiamo poveikio aplinkai ir tuo pačiu pasiekta maksimali nauda sveikatai. Labai dažnai žuvies vartojimą įsivaizduojame kaip ganėtinai sudėtingą procesą – sudėtinga gauti žuvies bei ją paruošti, tai atima daug laiko, brangu. Tai tik stereotipai, kuriai vadovautis nereikėtų. Į savo racioną žuvį įtraukti labai paprasta – tam puikiausiai tiktų sumuštinis su tunu, lašiša ar kita žuvimi, žuvies užtepėlė, žuvienė, lietuvių taip pamėgta silkė su įvairiais pagardais, žuvies kepsneliai, netgi – fish&chips! Tereikia šiek tiek fantazijos, nes iš žuvies produktų galima pasigaminti laaaabai skanių pateikalų, ir kontrolės savo mityboje – kad kiekvienos savaitės pirkinių krepšelyje visada atsirastų žuvies produktų!

Straipsnį parengė Anykščių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

INFORMACIJOS ŠALTINIAI:
1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras “Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijos” (https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/mityba-ir-fizinis-aktyvumas/Sveikos_ir_tvarios_mitybos_rekomedacijos3.pdf);
2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras “Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijos” (https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/mityba-ir-fizinis-aktyvumas/Sveikos_ir_tvarios_mitybos_rekom_ilgos_2022.pdf);
3. Kendra A Byrd, Jacqueline Shieh, Stephanie Mork, Lauren Pincus, Lydia O'Meara, Molly Atkins, Shakuntala H Thilsted “Fish and Fish-Based Products for Nutrition and Health in the First 1000 Days: A Systematic Review of the Evidence from Low and Middle-Income Countries” (https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/36166842/);
4. Penny M Kris-Etherton, William S Harris, Lawrence J Appel, Nutrition Committee “Fish consumption, fish oil, omega-3 fatty acids, and cardiovascular disease” (https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/12588785/);
5. Laimutė Samsonienė, Vilija Zimnicka “Studentų mitybos įpročiai” (https://epublications.vu.lt/object/elaba:4710993/);
6. Rūta Asadauskaitė, Loreta Strumylaitė, Olegas Abdrachmanovas “Krūties vėžys ir mityba” (https://visuomenessveikata.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2009.4(47)/Kruties%20vezys%20ir%20mityba.pdf).

TRUMPAI APIE GRŪDUS 🧐Ar kada susimąstei, kodėl grūdinės kultūros (grūdai 😊) yra maisto pasirinkimo piramidės (dar kitur ...
07/10/2025

TRUMPAI APIE GRŪDUS 🧐

Ar kada susimąstei, kodėl grūdinės kultūros (grūdai 😊) yra maisto pasirinkimo piramidės (dar kitur jos vadinamos sveikos mitybos piramidėmis) pagindas kartu su vaisiais ir daržovėmis? Ir kodėl kelis kartus per dieną reikia valgyti grūdinių produktų? Jei ne, paskaityk!

Manoma, kad viso grūdo produktų vartojimas turi teigiamą poveikį neužkrečiamųjų (lėtinių!) ligų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, vėžį, virškinimo trakto sutrikimus ir 2 tipo diabetą, rizikos mažinimui. Visuotinai pripažįstama, kad būtent dėl didelio maistinių skaidulų kiekio šie viso grūdo produktai atlieka labai svarbų vaidmenį ligų prevencijoje, mažina sergamumą. Nustatyta, kad maistinės skaidulos iš grūdų veiksmingai mažina gliukozės kiekį kraujyje po valgio, padidina insulino atsaką, vaidina labai svarbų vaidmenį palaikant sveiką žarnyno mikrobiotą bei esant vidurių užkietėjimui. Taip pat yra tvirtų įrodymų, kad maistinių skaidulų vartojimas (tiksliau neskaldytų grūdų vartojimas) siejamas su antsvorio ir nutukimo mažinimu, nes viso grūdo produktų vartojimas lemia sumažėjusį apetitą ir ilgalaikį sotumo jausmą.

Grūdai yra pagrindinis energijos, angliavandenių ir augalinių baltymų šaltinis visame pasaulyje. Šiuo metu tik 41% grūdų naudojami žmonių maistui, o iki 35% - gyvūnų pašarams. Svarbiausios grūdinės kultūros tiek produkcijos, tiek vartojimo prasme yra kukurūzai, kviečiai, ryžiai, miežiai, soros, avižos bei rugiai.

Deja, Lietuvos gyventojai grūdinių kultūrų vartoja per mažai ir turi nepakankamai žinių apie grūdų naudą žmogaus organizmui ir jų vartojimo ypatumus. Vertinant 5, 7, 9 ir 11 klasės mokinių grūdinių produktų vartojimo ypatumus, 79,8 proc. jaunuolių ne kasdien valgo grūdinius produktus (nors rekomenduojama juos vartoti net kelis kartus per dieną!) – dažniau grūdinių kultūrų nevartoja mergaitės (80,6 proc.) nei berniukai (78,9 proc.).

Patartina vietoje rafinuotų grūdų produktų rinktis sveikatai palankesnius visagrūdžius produktus, kuriuose yra daugiau skaidulinių medžiagų ir mažiau riebalų, cukraus ir druskos. Viso grūdo produktai suteikia žmogui visas reikalingas medžiagas – nuo baltymų iki vitaminų, nuo ląstelienos iki angliavandenių, nuo gerųjų riebalų iki mineralinių medžiagų. Tai leidžia žmogau kūnui veikti nepriekaištingai!

O kuo gi skiriasi rafinuoti grūdai nuo vido grūdo? Grūdai dažniausiai sumalami prieš naudojimą maistui, kad būtų pašalintos išorinės grūdų dalys, kurios naudojamos pašarams ar kitoms ne maisto reikmėms. Tai reiškia, kad maistinės skaidulos, mineralai ir fitocheminės medžiagos pašalinamos iš maisto, todėl rafinuoti grūdai yra mažiau tvarūs. Viso grūdo maisto produktuose, kaip rodo pavadinimas, yra visos grūdų dalys (endospermas, gemalas, sėlenos) tokiomis pačiomis santykinėmis proporcijomis. Rafinuoti produktai pasižymi tuo, jog suteikia “greitos” energijos ir savyje turi nedidelį kiekį vitaminų, mineralų, skaidulų ir kitų naudingų medžiagų.

Grįžtant prie maisto pasirinkimo piramidės, kitose Europos šalyse grūdinės kultūros taip pat dažniausiai yra randamos šių maisto pasirinkimo piramidžių pirmajame lygmenyje - Belgijoje, Vokietijoje, Airijoje, o Jungtinė Karalystė į pirmą lygmenį iškelia daržoves ir vaisius. Nors, pavyzdžiui, Švedija atskirai išskiria daržoves ir vaisius, o grūdai ir duona yra ketvirtoje pozicijoje.

Įvairiose pasaulio vietose maistui naudojamų grūdų kiekis ir rūšis labai skiriasi. Košė yra vienas iš originalių perdirbtų grūdinių maisto produktų, o įvairių formų grūdai vis dar yra svarbus pusryčių elementas, pavyzdžiui, jaunuolių mėgstama granola! Duona yra įprastas pagrindinis maistas (Lietuvoje – ypač) ir svarbus užkandis, o virti ryžiai sudaro bene visą Azijos virtuvės pagrindą. Tad svarbu valgyti įvairiai, saikingai ir subalansuotai bei neužmiršti į savo mitybos racioną įtraukti grūdų!

Straipsnį parengė Anykščių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

INFORMACIJOS ŠALTINIAI:
1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainė (https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/mityba-ir-fizinis-aktyvumas-2/sveikos-mitybos-rekomendacijos/);
2. Dovilė Krikštaponytė “Suaugusių gyventojų grūdinių produktų vartojimas ir jo kitimo tendencijos” (https://epublications.vu.lt/object/elaba:192960540/);
3. Kastytis Šmigelskas, Monika Žemaitaitytė, Laura Šalčiūnaitė Nikonovė, Justė Lukoševičiūtė-Barauskienė, Vladas Golambiauskas, Tomas Vaičiūnas, Goda Levinskaitė, Jūratė Koreivaitė, Urtė Gasiulytė, Judita Bulotaitė-Kasparavičienė ir Agnė Slapšinskaitė-Dackevičienė “Lietuvos moksleivių gyvensena ir sveikata: pagrindiniai 2022 m. HBSC tyrimo rezultatai” (https://hbsc.lt/wp-content/uploads/2025/05/HBSC-Leidinys.pdf);
4. Julija Morkutė “Sveikos mitybos pagrindų ugdymas gyventojų sveikatingumo gerinimui” (https://gs.elaba.lt/object/elaba:61867715/);
5. Nirmala Prasadi V. P. and Iris J. Joye “Dietary Fibre from Whole Grains and Their Benefits on Metabolic Health” (https://www.mdpi.com/2072-6643/12/10/3045);
6. Kaisa S Poutanen, Anna O Kårlund, Carlos Gómez-Gallego, Daniel P Johansson, Nathalie M Scheers, Ingela M Marklinder, Anne K Eriksen, Pia C Silventoinen, Emilia Nordlund, Nesli Sozer, Kati J Hanhineva, Marjukka Kolehmainen and Rikard Landberg “Grains – a major source of sustainable protein for health” (https://academic.oup.com/nutritionreviews/article/80/6/1648/6422500?login=false).

Address

Anyksciai
LT-29111

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when JPSPP Anykščiuose posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Practice

Send a message to JPSPP Anykščiuose:

Share

Share on Facebook Share on Twitter Share on LinkedIn
Share on Pinterest Share on Reddit Share via Email
Share on WhatsApp Share on Instagram Share on Telegram