Psichoterapeutė Šarūnė Petruškevičienė

Psichoterapeutė Šarūnė Petruškevičienė Psichoterapinis suaugusių, paauglių konsultavimas Klaipėdoje, Gargžduose ir nuotoliu. Konsultacijos kaina 50 Eur. Trukmė - 60 min. Registracija tel. 8 608 65854

12/02/2026

Ketvirtadienio vakarai neliečiami. Ikonografija. Meditacinis procesas kai mintys sustoja ir mokytojo vedami, žingsnis po žingsnio judame link galutinio vaizdo. ( Iki jo dar labai toli :) ). Šiandien vyko auksavimo procesas.

✨Renku rytinę psichoterapinę grupę Gargžduose ,,Prie kavos puodelio" ✨ Kviečiu:  skirti laiką sau – saugioje, palaikanči...
12/02/2026

✨Renku rytinę psichoterapinę grupę
Gargžduose ,,Prie kavos puodelio" ✨

Kviečiu:
skirti laiką sau – saugioje, palaikančioje grupėje, kur galėsite:
• stiprinti savivertę ir pasitikėjimą savimi;
• geriau suprasti savo jausmus ir reakcijas;
• kurti brandesnius santykius;
• atrasti drąsos pokyčiams.

👥 Nedidelė grupė (5–9 dalyviai)
🕘 Ketvirtadieniais 9.00–11.00 val.
📍 Laugalių g. 9, Gargždai

Grupė startuos susirinkus reikiamam dalyvių skaičiui.
📞 Registracija https://forms.gle/Y75ThDBYmSTGUy1q8
Informacija (Šarūnė) : +370 608 65854
Kartais svarbiausias žingsnis – leisti sau ateiti.

Atėjo laikas šiai paskaitai.„(Ne)Atidėtas gyvenimas: kaip kūno kritika vagia mūsų patirtis“Sėdžiu ir dėlioju akcentus. M...
01/02/2026

Atėjo laikas šiai paskaitai.
„(Ne)Atidėtas gyvenimas: kaip kūno kritika vagia mūsų patirtis“

Sėdžiu ir dėlioju akcentus. Medžiagos – daugiau nei reikia: asmeninė patirtis, klientų istorijos, tikri išgyvenimai.
Tai tema, kuri šiandien ypač aktuali – laikmetyje, kuriame moteriai būti patenkintai savo išvaizda tampa beveik nepopuliaru.

Nėra lengva priimti save ir savo dabartį, kai aplinka nuolat diktuoja, kokia turi būti, kaip atrodyti ir ką tam tikru gyvenimo etapu savyje „koreguoti“, kad labiau tiktum.
Kam?

📌 Paskaitos premjera: vasario 6 d., 19:00
📍 Vieta: sporto klubas „Divina Femina“, J. Basanavičiaus g. 4, Gargždai
📞 Išankstinė registracija: +370 680 10289 (Asta)

Formuoju naują jaunimo grupę :) Pasitikėjimo savimi stiprinimo užsiėmimai jaunimui Gargžduose:  Drąsos režimas: ON 💥Ar k...
20/01/2026

Formuoju naują jaunimo grupę :)

Pasitikėjimo savimi stiprinimo užsiėmimai jaunimui Gargžduose: Drąsos režimas: ON 💥

Ar kada jautiesi, kad bijai pasakyti savo nuomonę ar išdrįsti pabandyti kažką naujo? Užsiėmimu metu sieksime:
💥atrasti savo stipriąsias puses
💥stiprinti pasitikėjimą savimi
💥brėžti sveikas ribas
💥tobulinti komunikacijos įgūdžius

Tai vieta, kur gali būti sava tikra versija, išbandyti naujus dalykus ir susipažinti su kitais, kurie nori augti kartu.
Užsiėmimus ves Psichoterapeutė Šarūnė Petruškevičienė

🎯 Amžius: 16–19 m.
📅 Registracija: Tel. +370 679 24414
El.p. zstoniene.psc@gmail.com

Išsamesnė informacija
Šarūnė +370 608 65854

Dalyvių skaičius ribotas!
💡 „Įjunk drąsą – gyvenk pilnu režimu!“

Ar lengva būti gerais tėvais?Pamenu, buvau jauna mama. Vyras jūroje, aš krante – atsakinga už du mažus vaikus, buitį ir ...
16/01/2026

Ar lengva būti gerais tėvais?

Pamenu, buvau jauna mama. Vyras jūroje, aš krante – atsakinga už du mažus vaikus, buitį ir visą kitą. Sukausi, kaip supratau ir mokėjau. Labai pergyvenau, kad mano vyresnėlis ilgai bus vienas namuose po mokyklos, todėl palikdavau jį popamokinėje grupėje, kad ten paruoštų pamokas, pabūtų su kitais vaikais. Nuoširdžiai maniau, kad vaikui bus geriau.

Kai sūnus užaugo, jis pasidalino, kad jam tai – vienas skaudžiausių patyrimų. Tais momentais jis jautėsi paliktas, vienišas, nelaimingas.

Tai, kaip vaikas patyrė ir prisiminė situaciją, visiškai nesutapo su mano intencija.
Būti tėvais nelengva. Kaip ir susidurti su vaikų kaltinimais (net jei jie teisėti).

Bet visgi prieš nuteisiant tėvus gal verta pamatyti situaciją plačiau?

Kokia buvo tėvų patirtis? Neretai, kad ir kokie skaudūs būtų prisiminimai, sutelkus dėmesį į tai, kaip su tėvu ar mama elgėsi jų tėvai, paaiškėja, kad tai, kaip jie elgėsi su tavimi, nepalyginama su tuo, ką jiems teko patirti. Kaip pavadinti šitą skirtumą – meile? Pastangomis? Nepakankamumu?

Svarbu matyti kontekstą. Kokie įvykiai tuo metu vyko tėvų gyvenime? Skyrybos, ekonominės krizės, sunkios ligos, emigracija? Visa tai reikalauja papildomų resursų. Ar jie jų turėjo?

Mūsų tėvus augino pokario karta. Tuo metu buvo svarbu išgyventi. Gal todėl ne emocinis ryšys, ne jausmai, o stogas virš galvos, suteiktas išsilavinimas ir maistu nuklotas stalas – tapo mūsų senelių ir tėvų meilės kalba...

Apie tai dažnai nekalbama, bet kaip dabar tėvai skaito knygas, dalyvauja mokymuose, taip ir mūsų tėvai stengėsi būti gerais tėvais – skaitė, domėjosi. Jie kritikuojami už griežtumą, abejingumą, emocinį šaltumą, neproporcingą fizinių bausmių taikymą. Bet tuometiniame pokario, tarybinio laikotarpio vaikų auklėjime tai buvo savotiška norma...

Manyta, kad jei kritikuosiu vaiką, lyginsiu su kitais, bauginsiu – jis labiau stengsis. Jei mušiu už netinkamą elgesį – apsaugosiu nuo netinkamų pasekmių. Įdomu, ar buvo nors viena šeima, neturėjusi B. Spoko knygos „Vaikas ir jo priežiūra“? Tai buvo tuometinė vaikų auklėjimo „biblija“, beje, sulaukusi kritikos už pernelyg didelio nuolaidžiavimo vaikams propagavimą.

Patį knygos autorių B. Spoką jo mama auklėjo fanatiškai laikydamasi L. E. Holt knygos „Vaiko priežiūra ir maitinimas“ rekomendacijų: „Niekada nebučiuokite savo vaiko. Niekada neimkite jo ant rankų. Niekada nesupkite lopšio.“ Esą kuo griežčiau tėvai elgiasi su savo vaikais, tuo geriau šie bus pasiruošę suaugusiųjų gyvenimui.

Kaip būtų gerai, kad kas nors išrastų aparatą: paspaudi mygtuką ir jis užtikrina, kad tai, ką darai vedinas meilės, rūpesčio ar tikėdamas knygose parašyta „tiesa“, niekada nepaliks kitam skausmo ar liūdesio.
Bet... mes ne robotai. Mes – žmonės. Mes – tėvai.

Dievo veidas – gailestingumas. O mūsų?

Su Meilės, atjautos ir gailestingumo palinkėjimu
Šarūnė

Ps. Man svarbus Jūsų atgalinis ryšys, tad laukiu žinučių, komentarų, įžvalgų ir jei patinka tai, ką skaitote drąsiai galite spausti mygtuką ,,bendrinti". Man tai didžiausias įvertinimas. Ačiū

10/12/2025

Gražiausias dienos momentas..Kabinete eglute papuošta. Gražaus ir ramaus laukimo.

Penktadienis. Dienos dalį skyriau paskaitai „Gyvenimo rudens ir žiemos uždaviniai. Orus senėjimas“. Į salę rinkosi gausu...
14/11/2025

Penktadienis.
Dienos dalį skyriau paskaitai „Gyvenimo rudens ir žiemos uždaviniai. Orus senėjimas“. Į salę rinkosi gausus būrys Šilutės Trečiojo amžiaus universiteto studentų — žilagalviai, žvalūs, pasitempę. Jų koordinatorė vos spėjo vardyti naujienas: viena diena skirta kelionei, kita — būreliams, o dar galima ir akis pasitikrinti.

Pradžioje pasijuokiau sakydama, kad, mielieji, jūsų visų nuotrauką dabar būtų galima padaryti ir rodyti kitose paskaitose kaip pavyzdį, kaip reikia senti.

Žmonės, kurių gyvenimai nebuvo lengvi. Pokario karta. Vieni gimę tremtyje, kiti – iš jos grįžę. Karta, išgyvenusi sistemų griūtis ir turėjusi nepalūžti krizių akivaizdoje. Karta, mums atkūrusi nepriklausomybę.
Sakoma, kad sunkūs laikai užaugina stiprius žmones. Stiprūs žmonės užaugina gerus laikus. Geri laikai užaugina silpnus žmones. Silpni žmonės užaugina sunkius laikus. Sunkūs laikai...

Gal taip ir sukamės spirale.

Tai kokie tie uždaviniai?
Pirmasis ir, ko gero, pats svarbiausias: daryti viską, kad kuo ilgiau apsaugoti savo vaikus nuo slaugos. Tai reiškia rūpintis savo sveikata: lankytis pas gydytojus, gerti vaistus, vaikščioti, sportuoti, duoti savo smegenims darbo (Alzheimerio prevencija).

Antras uždavinys – mylėti anūkus. Tėvų darbas – auklėti vaikus, o senelių – anūkus mylėti ir lepinti. Taip vaikas gauna balansą, ir tai labai gerai. Mačiau, kaip užsiminus apie anūkėlius keli ašarojo – mat jie užsienyje ir seneliai negali atlikti senelių pareigų. Žinoma, seneliai neprivalo perimti vaikų auginimo iš savo vaikų, bet mylėti ir kartais juos palepinti tikrai gali.
Kartais vaikams atrodo, kad jie senelius užkrauna, bet šiandien senjorai man patvirtino, kad jie tikrai jaučiasi vaikų nuvertinami, kai šie „neduoda“ anūkų – esą jie pavargsta. Kad ir kaip būtų, matyt, geriausia atvirai kalbėtis ir nenutarinėti už senjorus. Jie nori būti reikalingi.

Trečias – kurti prisiminimus. Amžius nuo 60 iki 75 metų yra labai svarbus. Dažniausiai vaikai jau užauginti, sukaupta vienokio ar kitokio turto, baigiasi aktyvi darbinė veikla ir galima skirti laiko prisiminimų kūrimui: dalyvauti įvairiose organizacijose, renginiuose, susitikimuose su bendraamžiais, kelionėse.

Ketvirtas uždavinys – skaudus. Negyventi savo vaikų gyvenimo. Gyvenimas susiklosto visaip, ir kartais vienas ar kitas vaikas įklimpsta į priklausomybes. Kaip svarbu sugebėti atsitraukti, savotiškai atstumti vaiką, kad netaptum tuo, kurį vaikas išnaudos – pasiims pensiją ar neleis laisvai disponuoti savo nuosavybe.

Iškilo tema apie juridinį raštingumą, apie tai, kad jie bijo kokiame banke pasirašyti netinkamą dokumentą, kad senam žmogui tikrai sudėtinga susigaudyti juridiniuose dalykuose (kad ir testamento sudaryme ir pan.).

Atskira kalba apie tai, kad ateina laikas, kai vaikai pradeda manyti, jog jų tėvai jau „nukvako“, ir pradeda jiems aiškinti bei nurodinėti, ką daryti, o ko ne. Ori senatvė – apie pagarbą žmogaus gebėjimams, neskubėjimą už jį nuspręsti. Jie nori būti savarankiški, tik kartais reikia nedidelės pagalbos: vienam pakanka asmeninio asistento kelių valandų per savaitę ar socialinio darbuotojo padėjėjo, kad padėtų išeiti pasivaikščioti ar nueiti iki parduotuvės. Svarbu žinoti apie galimą pagalbą ir ją laiku priimti (o šios kartos viena iš savybių – nepriimti pagalbos).

Kiek juokaudama, kiek rimtai sakiau: ponai, jūs turite teisę gauti reikiamą informaciją tokiu tempu, kokiu galite suprasti. Ir nieko tokio sakyti, kad nesupratote, – jūsų amžiuje legalu prašyti pakartoti. Lygiai taip pat jūs turite teisę naudoti savo sukauptą turtą, santaupas savo oriai senatvei. Ne vaikams, o sau. Vaikams reikia nueiti savo kelią.

Ir paskutinis uždavinys – gyventi taip, kaip norėtumėte, kad jūsų vaikai sentų. Mes mokomės iš savo tėvų visą gyvenimą.

Aš pati mokausi iš mamos. Ir pati pajuntu, kaip kartais norisi už ją nuspręsti, kas jai geriau. Greičiausiai iš baimės. Ir meilės. Žmogiška... Aš tiesiog noriu kuo ilgiau turėti savo mamą. Nes kol turime savo mamą ar tėtį, mes vis dar vaikai. Ir yra pas ką nueiti pasiguosti.

Matykime senus. Su meile ir pagarba.

Iš mūsų mokosi mūsų vaikai

Su meilės, kantrybės ir pagarbos senatvei palinkėjimu
Šarūnė

Antradienis.Diena, kurios dalis skirta darbui su ilgą laiką nedirbančiais asmenimis. Vedu mokymus. Ir pamažu prieš mano ...
11/11/2025

Antradienis.
Diena, kurios dalis skirta darbui su ilgą laiką nedirbančiais asmenimis. Vedu mokymus. Ir pamažu prieš mano akis atsiveria kitas pasaulis – kupinas skaudulių, neteisybės, klaidų ir bandymų stotis.

Matyti žmogų.
Ne priklausomybių turintį asmenį, ne daugiavaikę mamą, nuolat sulaukiančią replikų esą „pašalpinė – vaikus atimt“, ne buvusį kalinį ar kitų negandų prispaustą žmogų. O tiesiog žmogų.
Matyti kitaip – be stereotipų ir etikečių. Priimant, neteisiant, išklausant, palaikant, ieškant kartu resurso, kaip kabintis iš duobės.

Šalia socialinės atskirties, manau, vis ryškiau išlenda kita – skaitmeninė atskirtis.
Norisi atkreipti dėmesį tų, kurie siekia, kad visos paslaugos būtų prieinamos tik e. sistemomis. Tų, kurie didžiuojasi, kad Lietuva – viena labiausiai pažengusių šalių skaitmeninių technologijų taikyme viešosiose paslaugose.

Viskas gerai, bet...
Šalia mūsų – turinčių el. bankininkystę, mobilųjį parašą, el. paštą – gyvena nemažai žmonių, nemokančių naudotis kompiuteriu, neturinčių el. pašto, bijančių sukčių, gyvenančių atokiose vietovėse, kur iki autobuso reikia eiti dešimt kilometrų, o iki artimiausio banko – važiuoti į miestą.
Važiavimas kainuoja kokius dešimt eurų. Kas čia tokio, pasakytume? Bet jei žmogus gyvena iš 260 eurų per mėnesį – tie dešimt eurų jam yra daug. O dar nuvažiavęs atsimuša į spyną: reikia registruotis internetu, o internetu jis nemoka naudotis. Žemai lenkiu galvą prieš socialinius darbuotojus, kurie tokiems žmonėms labai svarbūs gaunant pagalbą.

Žmonės, kurie dėl senatvės, negalios, sunkios gyvenimo istorijos ar kitų aplinkybių ir taip patiria socialinę atskirtį, šiame virtualėjančiame pasaulyje atsiduria skaitmeninio gyvenimo paraštėse.
Niekada nesusimąsčiau, kokio masto tai problema, kol pati nesusidūriau per mokymus. Ir kartais apima bejėgystė.

Atėjo vienas iš tų žmonių. Sveikatos problemos didelės. El. pašto nėra, „Smart ID“ nėra, turi mygtukinį telefoną. Reikia registruotis pas gydytoją kitame mieste. Rodo ant lapelio užrašytą numerį – kažkas jam užrašė.
Bėda, kad paskambinti negali, nes kortelėje nėra pinigų. Skambinu aš. Pusvalandį – be rezultato. Bandau kitus numerius, aiškinu situaciją. Atsakymas – registracija tik internetu.
Žmogus žiūri su viltimi, kad gal pavyks... Bet – nepavyko. Ir apima tokia bejėgystė.

Matyti žmogų.
Ir jei jau bandom perspjauti pasaulį skaitmeninėmis inovacijomis, gal bent pasirūpinkime, kad neliktų apspjauti tie, kurie gyvena paraštėse.

Ir prieš niekinant tuos, kurie suklydo, gal verta prisiminti posakį:
„Neišsižadėk ubago lazdos, terbos ir tiurmos.“

Su artimo meilės, priėmimo ir neteisimo palinkėjimu –
Šarūnė

Ps. Man svarbus Jūsų atgalinis ryšys, tad laukiu žinučių, komentarų, įžvalgų ir jei patinka tai, ką skaitote drąsiai galite spausti mygtuką ,,bendrinti". Man tai didžiausias įvertinimas. Ačiū

Pirmadienio vakaras - skirtas darbui su grupe.  Nuo birželio mėnesio kiekvieną savaitę vedu grupę. Grupinė terapija neįt...
10/11/2025

Pirmadienio vakaras - skirtas darbui su grupe. Nuo birželio mėnesio kiekvieną savaitę vedu grupę. Grupinė terapija neįtikėtinas resursas dalyviams nes čia, kaip sakė viena grupės dalyvė, tikra ,,ne kreivų veidrodžių karalystė" kurioje save gali pamatyti iš skirtingų pusių. Čia saugi erdvė ne tik dalintis savo skauduliais, bet ir gauti palaikymą, galimybę augti.

Iš pasiruošimo paskaitoms istorijųKai sugalvoju temą, apie kurią noriu rengti paskaitą, mintys ilgai dėliojasi. Bet prie...
07/11/2025

Iš pasiruošimo paskaitoms istorijų

Kai sugalvoju temą, apie kurią noriu rengti paskaitą, mintys ilgai dėliojasi. Bet prie skaidrių sėdu tik likus kelioms dienoms. Tada būna maksimalus susitelkimas, kūryba „džiazuoja“.

Užvakar sėdau, dėlioju – bet nelimpa, nors tu ką. Nerimo tema didelė, bet vis nerandu, kaip ją pateikti paprastai ir suprantamai.

Atsiguliau miegoti ir sapnuoju, kad seku pasaką apie tuos nabagėlius atstumtuosius – Nerimą, Baimę ir Pyktį. Tuos, kurie anksčiau garbingai dirbo žmogaus Apsaugos departamente, o dabar, pervargę, jaučiasi atsidūrę atstumtųjų bloke.

Ir jie nuoširdžiai nesupranta, kodėl žmonės jų taip bijo. Negi jie kalti, kad pasaulis „išėjo iš proto“, o jų bosas – Migdolinis Kūnas – nebeatskiria virtualaus pavojaus nuo tikro ir vis aktyvina pavojaus sistemą? Darbo tiek padaugėjo, kad net prisėsti nėra kada.

Taip ir palikau. Bus truputis pasakos. Bet antra dalis bus visai kitokia. Apie nerimo industriją ir koks svarbus sąmoningas pasirinkimas būti dabar ir atsisukti į gyvą kontaktą, skaitmeninę ir informacinę higieną, kūną ir pasitikėjimą savo instinktais.
O kas sako, kad paskaitoje viskas turi būti rimta? Štai tokie, „atstumtieji“ skaidrėje.
O visa istorija šiandien paskaitos „Nerimas – XXI amžiaus rykštė“ premjeroje Gargžduose.

Ruošiuosi naujai paskaitai ,, Nerimas - 21 amžiaus rykštė. Kaip sau padėti? ", kurios premjera šį penktadienį. Nerimas l...
05/11/2025

Ruošiuosi naujai paskaitai ,, Nerimas - 21 amžiaus rykštė. Kaip sau padėti? ", kurios premjera šį penktadienį. Nerimas labai įdomi būsena. Jis kaip kava 3 viename. Sulipdytas iš baimės, bejėgystės ir pykčio.
Sėdžiu prie prezentacijos, kuriu vaizdus, ir mintyse įsivaizduoju baimę kaip gyvą padarą. Protingą, įtaigų, norintį valgyti, augti, užimti kuo daugiau erdvės, turintį savo svajonių ir baimių. Ar baimė turi baimių? Jei taip, kaip ji bando apsisaugoti?

O kokia didžiausia jūsų baimė?

Address

Klaipėda
Gargždai

Website

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Psichoterapeutė Šarūnė Petruškevičienė posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Practice

Send a message to Psichoterapeutė Šarūnė Petruškevičienė:

Share