07/02/2026
Vakar pabudau kosėdama ir sunkia galva. Jei būčiau galėjusi, būčiau likusi lovoje tol, kol pasijusčiau geriau. Tačiau turėjau įsipareigojimų, kurių negalėjau pakeisti. Pasikalbėjau su kūnu ir paprašiau pasistengti ir palaukti poilsio iki po piet. Pažadėjau, kad kai tik jau galėsiu, iškarto eisiu ilsėtis. Išgėriau imbiero, citrinos, bruknių ir medaus arbatos ir į kelią. Kai ima peršalimo ligos, mano pirma pagalba kūnui yra nevalgyti. Virškinimas atima labai daug energijos, kurios tuo metu reikia kūnui tvarkytis su disbalansu, šiuo atveju bronchuose. Sėdau į mašiną ir išvažiavau. Kiek galėjau, laikiau dėmesį kūne, kvėpavau ir stengiausi likti kaip įmanoma labiau atsipalaidavusi. Sutvarkius visus reikalus ir po piet grįžusi namo, įvykdžiau savo pažadą kūnui. Atsiguliau ir užmigau. Pamiegojus 15, gal 20 minučių, dukra prikėlė. Ramiai praleidau vakarą leisdama kūnui diktuoti ritmą ir poreikius.
Šiandien atsikėlusi, jau nejaučiu jokių sunkumų ir jokių kosulių.
Šitos mintys, kuiras matote paveikslėliuose atėjo iš patirties. Juk retas, kuris ima domėtis sveikatos ir gydymo temomis, jei pats neturi sričių, kurias reikia gydyti. Neturiu aš sunkių, lėtinių ligų, bet turiu itin mažą toleranciją nepatogumui kūne. Jei kas nepatogu, man tai laaabai nepatinka. Tai ir veda mane įdomiais keliais link paprasto supratimo, ką reikia daryti, kad gerai jaustis savo kūne. Kada nors parašysiu apie šį ilgą kelią su sankryžomis ir apylankomis, o šiandien žinau tiek, kad niekas iš išorės negali mūsų išgydyti, nes gydosi tik pats kūnas. Mes, savo įsitikinimų, žinių ir nusistatymų ribose renkamės priemones jam padėti. Daugeliu atveju, didžiausia pagalba yra nieko nedaryti. Tiesiog atsipalaiduoti ir jausti kūną, ilsėtis ir mėgautis. Tačiau, tai juk labai nepelninga :)
Ką manot apie tai? Ar jus gydo kūnas ar gydytojai?
O jei nori apie kūno gijimą suprasti daugiau, straipsnio nuoroda komentaruose.