Gyvatos

10/04/2026

Problema ne augaluose.

Kartais girdžiu: „bandžiau - neveikia“. Ir labai retai tai iš tikrųjų būna apie patį augalą. Dažniau tai yra apie tai, kaip jis buvo naudojamas. Ar tai buvo tinkama forma, ar pasirinktas tinkamas paruošimo būdas, ar apskritai buvo aišku, kas naudojama.

Tas pats augalas gali veikti visiškai skirtingai - priklausomai nuo to, ar tai yra arbata, tinktūra, aliejinė ištrauka ar gemoterapinis ekstraktas. Bet kai šie dalykai vadinami tuo pačiu žodžiu, atsiranda painiava. Mes galvojame, kad naudojame vieną dalyką, nors iš tikrųjų naudojame visai kitą. Ir tada nepatiriame to, ko tikėjomės, nesuprantame kodėl, pradedame abejoti ir galiausiai sakome „augalai neveikia“.

Bet augalai čia niekuo dėti. Problema atsiranda ten, kur prarandamas supratimas. Kur terminai supaprastinami, skirtingos sistemos sumaišomos, nebeaišku, kas yra kas. Ir tada rezultatai tampa atsitiktiniai.

Kai suprantame, ką iš tikrųjų naudojame - augalai veikia labai tiksliai ir stipriai.

Jei nori iš pavienių žinių pereiti į aiškų supratimą - apie tai plačiau kalbu Gyvatos akademijoje. Prisijunk nemokamai. Nuoroda komentaruose.

08/04/2026

Savaitgalį jau buvau miške, meškinį česnaką jau renka daugelis, tačiau svarbu nepamiršti pagarbos ir saiko. Dalinuosi ką svarbu žinoti apie šio augalo rinkimą.

https://www.facebook.com/share/p/1E76hzJVqw/

🌱 Miške bundant pavasariui, drėgnose ūksmingose vietose, upelių ir šaltiniuotų vietų šlaituose pasirodo švelniai žali meškinio česnako lapai. Tai – vienas vertingiausių pavasario augalų, pasižymintis unikalia biologine sudėtimi. Jis yra didelis miško turtas, jautrus mūsų prisilietimui.

Ir vis dėlto neretai žmonės tiesiog siaubia meškinio česnako augimvietes, rauna su šaknimis, plėšia šio augalo lapus maišais. Dalis jų taip ir lieka nepanaudota – supūva, išmetama.

Tai – ne tik švaistymas. Tai nepagarba gamtai.

🌿 Atsistačius populiacijai, šio nuostabaus augalo nebėra Lietuvos raudonojoje knygoje, tačiau prievolė saugoti jį išlieka: nustatytas draudimas rinkti jį iš gamtos siekiant parduoti. Aplinkos ministerija primena – meškinį česnaką iš natūralių augimviečių galima rinkti tik savo reikmėms. Saikingai ir atsakingai.

✅ Intensyvus lapų ir žiedynstiebių pjovimas labai silpnina augalą, jis nebegali sukaupti pakankamai reikalingų medžiagų sėkloms brandinti ar kitais metais sužydėti.

❗ Administracinių nusižengimų kodeksas nesilaikantiesiems nustatyto draudimo numato baudą nuo 10 iki 30 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims baudą nuo 70 iki 140 eurų.

08/04/2026

Tas pats augalas ≠ tas pats poveikis

Dažnai sakome: „naudoju šį augalą“, bet iš tikrųjų tai dar nieko nepasako.

Tas pats augalas gali veikti visiškai skirtingai - priklausomai nuo to, kaip jis paruoštas. Paimkime paprastą pavyzdį - Paprastoji Kraujažolė (Achillea millefolium).
Jei darome užpilą (arbatą), ištraukiame vienas medžiagas - poveikis švelnesnis, dažniau susijęs su virškinimu, lengvu spazmų mažinimu. Jei darome tinktūrą (su alkoholiu), ištraukiamas platesnis spektras medžiagų - poveikis tampa gilesnis, stipresnis, kompleksiškesnis. Jei darome aliejinę ištrauką, ištraukiamos visai kitos - riebaluose tirpios medžiagos, ir tokia forma dažniausiai naudojama išoriškai.

Tas pats augalas, bet ne tas pats rezultatas. Ir čia yra esminė vieta, kur dažnai pasimeta supratimas.

Kai sakome tik „naudoju Kraujažolę“, mes praleidžiame svarbiausią dalį - kaip ji buvo paruošta. O būtent tai ir lemia, kaip ji veiks. Todėl žolininkystėje svarbu ne tik ką naudojame. Svarbu ir kaip naudojame, bei kaip tai įvardijame.

Jei nori giliau suprasti, kuo skiriasi augalų formos ir kaip pasirinkti tinkamą - apie tai plačiau kalbu Gyvatos akademijoje. Nuoroda komentaruose.

06/04/2026

Dažnai galvojame, kad svarbiausia - naudoti augalus. Bet realybėje svarbiausia - suprasti, ką iš tikrųjų naudojame.

Tas pats augalas gali veikti visiškai skirtingai - priklausomai nuo to, kaip jis paruoštas.

Kai maišome terminus - maišome ir rezultatą.

Apie tai plačiau parašiau straipsnyje. Nuorodą rasite komentaruose.

04/04/2026

Ar kartais nepagalvoji, kad „per brangu būti sveiku“. Kartais aš taip jaučiuosi. :)

Bet retai paskaičiuojame, kiek kainuoja būti nesveiku. Ne tik pinigais. Nuovargis, kuris nepraeina. Sprendimai, kuriuos priimame būdami išsekę. Kūnas, kuris nebespėja. Vidinis triukšmas, kuris niekada nenutyla.

Tai kainuoja laiką. Dėmesį. Santykius. Gyvenimo kokybę.

Ir dažnai tai vyksta tyliai. Be aiškios ribos, kada „jau per daug“. Todėl kartais klausimas nėra - ar sveikata brangi. Klausimas yra: kiek kainuoja jos nebuvimas?

03/04/2026

Didelė dalis „sveikatos sprendimų“ šiandien kainuoja. Nes jie yra sukurti pakeisti tai,
ko mes nebedarome.

Mes perkame:
– energiją vietoj poilsio
– papildus vietoj maisto kokybės
– ramybę vietoj sustojimo
– sprendimus vietoj supratimo

Ir tada atrodo, kad sveikata yra brangi. Bet jei pradedi žiūrėti giliau, dalis dalykų, kurie kuria sveikatą, nekainuoja:

- gyvenimas pagal gamtos ir vidinį ritmą
- miegas
- poilsis
- buvimas lauke
- paprastas maistas

Tik jie reikalauja kito dalyko. Dėmesio. Ir dažnai būtent jo mes neturime.

02/04/2026

Sveikata šiandien dažnai parduodama kaip produktas. Bet ar tikrai ją reikia pirkti?
Ar tik mes pamiršome, kaip ją kurti?

Ar tau yra kilusi mintis, kad būti sveiku šiandien per brangu?

01/04/2026

Sveikata tapo produktu ir todėl atrodo, kad ji brangi. Bet problema ne sveikatoje. Problema ta, kad mes vis dažniau bandome ją nusipirkti, vietoj to, kad kurtume.

Sveikata nėra tai, ką nusiperki. Ji atsiranda santykyje su savimi.

Kai pradedi girdėti:
* kada pavargai
* kada reikia sustoti
* kada renkiesi ne sąmoningai

Ir tada atsiranda pasirinkimas. Kartais tai kainuoja. Bet ne pinigus.

* Įpročius.
* Tempą.
* Patogumą.

Mainais gauni daugiau nei tikiesi:

* aiškumą
* stabilumą
* vidinį saugumą

Jei šiandien padarytum tik vieną dalyką: nieko nepirk. Tiesiog sustok ir paklausk: ko man dabar iš tikro reikia?

Įdomu - ar šitas klausimas tau lengvas, ar sunkus?

01/04/2026

Po praeitos labai intensyvios vasaros buvau labai pavargusi, išsisėmusi. Daug turėjau pergalvoti, persidėlioti ir išsigryninti prioritetus ir galvojau, kad tą ir padariau. 🤣 Taęiau, kai tik mitys pasisuka vaistinių augalų linkme, mano protas aptemsta ir vėl štai dėžės dėželės su sėklytėmis, kurias kviečiu į savo miškinį sodą. Pažiūrėsim kurie iš šių pakviestųjų panorės su manimi eiti į artimesnį ir gilesnį santykį. 😊

O ties kokiomis veiklomis jūsų protai "aptemsta"? Pasidalinkit.

26/03/2026

Pavasaris užkūrė darbų sūkurį. Ateinantis savaitgalis ruošiasi būti labai įdomus ir intensyvus. Šeštadienį Gemoterapijos Materia medica paskaita, sekmadienį pumpurų rinkimo dirbtuvės, kur su bendramintėmis eisime į miškus rinkti pumpurų ir gaminti gemoterapinius ekstraktus. O kur dar darbai lauke: mulčiavimas, seno šiltnamio atnaujinimo darbai, persodinimai ir aišku sėjimas ir daiginimas namuose ...

Mano kūnas šiomis dienomis jaučia įtampą ir nuovargį. Mes deramės kasdien kiek ir ko mes galim. Aš noriu daugiau, jis sako palauk, ramiai. Bet aš vistiek noriu :) Pavasario energija galinga, bet mūsų kūnai po žiemos "miego" įsibėgėja lėčiau nei mūsų norai, siekiai ir mintys. Pavasarinė adaptacija ir šiaip iš savęs reikalauja daugiau energijos, nes kūnas turi prisitaikyti prie naujo Žemės ciklo, o kur dar tikslai, norai ir visa kita.

Kad mūsų su kūnu derybos būtų sąžiningos aš jam pasiūlau paramą. Šiomis dienomis homeopatinė Arnika yra mūsų draugė, šiltos žolelių vonios su druska vakarais, meilės tepalas su aitriosios paprikos šildomuoju ir stimuliuojančiu poveikiu skaudantiems raumenims bei "Odos draugas" medetkų, jonažolių, gysločių ir žliūgės aliejinių ištraukų pagrindu sukurtas tepalas sausai ir šiurkščiai rankų odai.

Ir žinote ką, mums pavyksta susiderėti. Darbai nenutrūksta kaip anksčiau keletui dienų, kad atsigauti, poilsio užtenka ir pusdienio. Svarbiausias susitarimas tarp manęs ir kūno yra tas, kad nedingtų džiaugsmas. Nes kai jis dingsta, tada pavargstam abu :)

Kaip jūs tvarkotės su pavasariniais darbais?
Šis savaitgalis apie tai ir yra.

Ne tik apie žinias, bet ir apie santykį: su augalais, su gamta, su savo kūnu.

Jei norisi prisijungti - nuorodas palikau komentaruose.
Liko 2 dienos iki paskaitos ir 3 dienos iki dirbtuvių.

25/03/2026

Jau šį šeštadienį skaitysiu paskaitą "Gemoterapijos Materia Medica". Ko iš jos tikėtis?

Per daugiau nei 3 valandas pereisime:

– daugiau nei 30 Lietuvoje augančių augalų
– jų veikimą ne fragmentiškai, o per visumą
– kaip juos rinktis ne „pagal simptomą“, o pagal būseną

Didžiausias fokusas - supratimas.

Dirbsime su aiškia struktūra:
– drenavimas
– maitinimas
– regeneravimas

Ir tuo pačiu matysime, kaip augalai veikia per organų ir jų sistemų ašis.

Tai nėra paskaita, kurioje gausi tik sąrašą. Tai yra pagrindas, nuo kurio gali pradėti savarankiškai dirbti su gemoterapija.

Bonusas įsigijusiems abi paskaitas (Gemoterapiniai ekstraktai + Materia Medica):
Gemoterapinių ekstraktų gamybos skaičiuoklė Excel faile - kad galėtum ne tik suprasti, bet ir tiksliai pritaikyti praktiškai.

Jei jauti, kad nori ne dar vienos informacijos dalies, o aiškumo - dar gali prisijungti. Bus paskaitos įrašas, kurį galėsi peržiūrėti kada patogu.

Registracija atvira iki penktadienio, kovo 27-os – nuoroda komentaruose.

Jei dar svarstai ir nori pamatyti pilną programą - parašyk ‘Noriu’ komentaruose, atsiųsiu.

23/03/2026

Neseniai pasidalinus su žmogumi, kad auginu per 40 vaisitinių augalų, sulaukiau klausimo: tai tikriausiai gydai, ne jei negydai, tai kam auginti? Esu dėkinga už šį klausimą, nes jis veda mane į gylį ir prasmę. Kam auginti, rinkti, daryti tiktūras, ekstraktus, ištraukas ir dar daugelį dalykų, bet ne gydyti ir ne parduoti? Daugumai, kaip ir mano racionaliai daliai, tai atrodo bereikalingas laiko ir resursų švaistymas. Tačiau aš tiesiog negaliu to nedaryti.
Kai vartojimo kultūra viską vertina per linijinę veiksmas – rezultatas – apčiuopama nauda sistemą, toks elgesys atrodo geriausiu atveju neracionalus, blogiausiu kvailas. Tačiau prasmę gyvenime suteikia dalykai, kurie neveikia per šią schemą, o tie, kurie kyla iš gelmės viduje ir apibrėžia gyvenimo būdą ir suvokimą.
Tai kam gi aš tai darau:
– Nes aš kaupiu žinias ir jas sisteminu: studijuoju augalus ne tik iš knygų, bet ir praktiškai per tiesioginį patyrimą ir santykį su jais.
– Kuriu saugumą: sau, artimiesiems ir tiems, kam to prireikia, kai ištinka nenumatytos situacijos ir krizės.
– Kuriu ryšį su pasauliu per ryšį su gamta, per ciklus ir procesus.
Taip, ne viską galima išmatuoti finansine grąža. Tačiau grąža to ką aš darau gali būti išmatuojama, tik kitais vienetais: kompetencija, autonomija, pasitikėjimu savimi, gebėjimu padėti. Viso to išraiškos yra vidinis stabilumas, prasmės jausmas, ryšys su tuo, ką darau, gebėjimas veikti, kai reikia (ligos, krizės).
Ir galbūt ne viskas, ką darome, turi būti pateisinama. Kai kurie dalykai tiesiog yra mūsų prigimties dalis. Ir kartais to visiškai pakanka.