Kauno klinikų Nervų ir raumenų ligų centras

13/04/2026

📢 KONFERENCIJA MEDICINOS SPECIALISTAMS

🧠 „The Aggregation Interface: From Neuron to Myocyte“
📅 2026 m. gegužės 8–9 d.
Kviečiame dalyvauti tarptautinėje konferencijoje, skirtoje baltymų agregacijos procesų tyrimams smegenyse, nervuose ir raumenyse. Renginys suburs įvairių sričių specialistus ir suteiks galimybę gilinti žinias apie neurodegeneracines bei nervų ir raumenų ligas.

👩‍⚕️ Kam skirta?
• Patologams
• Neurologams
• Reumatologams
• Genetikams
• Kitiems specialistams

🔬 Programoje:
• Klinikiniai simptomai ir diagnostika (demencija, judėjimo sutrikimai, miopatijos)
• Baltymų agregacijos mechanizmai
• Histopatologiniai radiniai
• Genetiniai tyrimai
• Gydymo strategijos Baltijos šalyse

🎤 Konferencijos lektoriai - tarptautiniu mastu pripažinti ekspertai iš Estijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Suomijos, Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos. Kauno klinikoms atstovaus ir pranešimus skaitys neurologės dr. Greta Najūtė, Evelina Grušauskienė ir patologė Neringa Valtienė.

Daugiau informacijos rasite paspaudę nuorodą komentare ⤵️:

12/04/2026

📍Gausus Kauno klinikų Nervų ir raumenų ligų centro ekspertų būrys kovo 26-27 dienomis dalyvavo šiuolaikinio miastenijos gydymo aktualijoms skirtoje konferencijoje.

📍Pagrindinis dėmesys skirtas naujoms terapijoms ir pasidalijimui patirtimi - nuo klinikinių tyrimų iki realios praktikos („Modern generalized myasthenia gravis management: From Clinical Studies to the Real World“).

📍Renginio metu aptarti miastenijos simptomai, diagnostikos iššūkiai, ligos poveikis pacientų emocinei, fizinei būklei ir socialiniam gyvenimui.

📍Skirtingų šalių duomenimis, nuo simptomų atsiradimo iki miastenijos diagnozės patvirtinimo praeina vidutiniškai 9–19 mėnesių. Vėlyva diagnostika lemia prastesnę gyvenimo kokybę, sumažėjusi aktyvumą, didesnį nerimą, depresiją, didina ligos paūmėjimų, miasteninės krizės dažnį.

📍Prof. Kęstutis Petrikonis pristatė Kauno klinikų Nervų ir raumenų ligų centro veiklą bei apžvelgė miastenijos gydymo galimybes Lietuvoje🇱🇹.

📍Kalbant apie šiuolaikinį miastenijos gydymą, konferencijos metu daugiausia dėmesio buvo skirta komplemento C5 inhibitoriams (ekulizumabui, ravulizumabui). Pristatyti klinikinių tyrimų rezultatai: būklės gerėjimo galima tikėtis jau po pirmos dozės, o pasiektas teigiamas poveikis išlieka tęsiant gydymą kelerius metus.

📍Prieš šią terapiją pacientas turi būti tinkamas paruoštas: paskiepytas nuo meningokoko, pneumokoko, Haemophilus influenzae, esant poreikiui gydymą pradėti nedelsiant - skirtas antibiotikų kursas. Ekspertai sutaria, kad geriausia praktika būtų tokia – diagnozavus miasteniją iš karto nukreipti pacientą skiepams, dar iki imunosupresinio gydymo skyrimo. Taip pat aptartos galimos ravulizumabo terapijos komplikacijos (meningokokinė infekcija ir kt.).

📍Daug diskutuota apie gliukokortikoidų skyrimo schemas, nutraukimo rekomendacijas. Prof. Antanas Vaitkus moderavo diskusiją apie perėjimą nuo vieno gydymo būdo prie kito ir joje nuskambėjo viltis - galbūt yra tikimybė, kad po 5 metų galėsime miasteniją gydyti be hormonų?

📍Konferencijos dalyviai susidomėję išklausė pacientės Maya Uccheddu (.myasthenia), sergančios miastenija, pranešimą - įžvalgas iš paciento pusės. Kadangi šios pacientės kelias nuo simptomų iki diagnozės buvo ilgas, ji pati aktyviai skleidžia žinią, piešia komiksus apie ligą ir jos simptomus.

📍Apžvelgti klinikiniai atvejai, kurie naudingi praktine prasme ir leido geriau suprasti įvairių šalių (Slovėnijos, Rumunijos, Lenkijos ir kt.) miastenijos gydymo galimybes. Pvz., daugelyje centrų, jei nėra efekto skiriant gliukokortikoidus ar imunoglobulinus į veną, iki komplemento inhibitorių gali būti skiriamas rituksimabas.

📍Prieš konferenciją profesorė Viktorija Kenina iš Latvijos organizavo pirmąjį Baltijos šalių ekspertų susirinkimą, kurio metu buvo aptarta bendrų Baltijos šalių miastenijos diagnostikos ir gydymo rekomendacijų rengimo eiga. Šiame susirinkime dalyvavo Nervų ir raumenų ligų centro vadovė Evelina Grušauskienė, prof. K. Petrikonis, vaikų neurologės dr. Jūratė Laurynaitienė ir Lingvita Gumbelevičienė.

📸 Organizatorių nuotraukos

10/04/2026

📍Kauno klinikų Nervų ir raumenų ligų centro kineziterapeutė dr. Edita Jazepčikienė balandžio 10 dieną dalyvavo hibridinėje konferencijoje “Inovatyvi reabilitacija”, kurią organizavo Lietuvos fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų draugija, Klaipėdos universiteto ligoninės Reabilitacijos klinika ir Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Holistinės medicinos ir reabilitacijos katedra.

📍Konferencijos pranešimų gyvai ir nuotoliu klausėsi bei diskutavo daugiau nei 370 dalyvių - fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų, kineziterapeutų, ergoterapeutų, slaugytojų ir kitų sričių specialistų.

📍Pagrindinės renginio temos - dirbtinis intelektas, robotika, įrodymais pagrįstos technologijos ir inovacijos reabilitacijoje.

📍Dr. Edita Jazepčikienė apžvelgė, su kokiais reabilitacijos iššūkiais susiduria retomis nervų ir raumenų ligomis sergantys pacientai. Kartu su naujomis gydymo galimybėmis reguliari kineziterapija tampa itin svarbi pacientų funkcinei būklei ir gyvenimo kokybei.

📍Patys pacientai pastebi, kad labai padeda į namus atvykstantys kineziterapeutai, po reabilitacijos kurso jaučiasi sustiprėję. Bet iškyla ir sunkumų - jei personalas neturi patirties, taiko netinkamas procedūras ar bijo išvis ką nors daryti.

❓Ką pataria dr. E. Jazepčikienė, kas gali padėti?

💪Motyvacija - sukurkite geras emocijas, kad kineziterapija būtų įdomi ir maloni!
💪Disciplina - padėkite planuoti, kol treniruotės taps įpročiu!
💪Tikslas - padėkite išsikelti tikslą, kurio tikrai pasieksite kartu!

08/04/2026

🇬🇪Kovo 27-28 dienomis vaikų neurologė Milda Dambrauskienė dalyvavo nervų ir raumenų ligoms skirtoje konferencijoje, kuri vyko Tbilisyje (Sakartvele).

📍M. Dambrauskienė skaitė pranešimą apie ankstyvą Diušeno raumenų distrofijos (DRD) diagnostiką, akcentuodama visuotinio naujagimių tikrinimo galimybes ir situaciją pasaulyje.
📍Nepaisant visų technologinių proveržių, vidutinis DRD diagnozės nustatymo amžius išlieka apie 4-5 metus. Tai lemia, kad trūksta duomenų apie natūralią ligos eigą iki tokio amžiaus, nėra klinikinių tyrimų ir nekuriami/netiriami vaistai tokio amžiaus berniukams.
📍Pernai JAV Diušeno raumenų distrofiją įtraukė į rekomenduojamų tirti ligų sąrašą naujagimiams. Kol nėra efektyvaus gydymo, naujagimių tyrimų tikslas galėtų būti sutrumpinti diagnostinę odisėją, išvengti nereikalingų tyrimų ar pavojingo gydymo, ištirti kitus šeimos narius.
📍Didžioji dalis jau auginančių DRD berniukus šeimų pritartų, kad geriau diagnozę sužinoti kuo anksčiau ir planuoti kitus sprendimus dėl būsimų nėštumų, gyvenamosios vietos, darbo ir reikalingos pagalbos.
📍Svarbu didinti daugiadalykės specialistų komandos įsitraukimą, anksčiau pradėti perdavimą suaugusiųjų specialistams, nes gerėjant funkcinei DRD sergančių pacientų būklei ir ilgėjant gyvenimo trukmei bus reikalinga kompleksinė priežiūra.
📍Kalbant apie spinalinę raumenų atrofiją, kad Lietuva yra tarp pažangių šalių, nes turime visuotinį naujagimių tikrinimą, yra galimybė skirti visus tris pasaulyje registruotus vaistus ir gydymą galima skirti iškart nustačius diagnozę.
📍Nes būtent šie klausimai dalyje šalių dar neišspręsti: jei nėra naujagimių tyrimų, tai vis dar, deja, tenka diagnozuoti ligą tik atsiradus simptomams. Jei yra visuotinė patikra, bet reikia laukti, kol bus galima paskirti gydymą – irgi prarandamas brangus laikas.

05/04/2026

Sveikiname šv. Velykų proga! Prisikėlimo šviesa tesuteikia vilties!

01/04/2026

Balandžio 24–26 d. Raumenų ir skeleto ultragarsinės diagnostikos draugija organizuoja 10-ąją metinę konferenciją "Kelio ir periferinių nervų ultragarsas: nuo anatomijos iki klinikinio sprendimo".

Jos metu pranešimus skaitys dvi Kauno klinikų Nervų ir raumenų ligų centro atstovės:
Evelina Grušauskienė apžvelgs periferinių nervų ultragarsinę diagnostiką neurologo akimis;
Paula Kaminskienė kalbės apie raumenų ultragarso praktinius aspektus reumatologijoje, raumenų biopsijos techniką ir indikacijas.

Registracija ir daugiau informacijos:

Raumenų ir skeleto ultragarsinės diagnostikos draugija džiaugsmingai kviečia į jubiliejinę – 10-ąją – metinę konferenciją, kuri vyks 2026 m. balandžio 24–26 d.Šia ypatinga proga konferencija bus organizuojama Druskininkų Eglės sanatorijoje – aplinkoje, kuri palanki ne tik mokym...

23/03/2026

📣 ERN EURO-NMD (European Reference Network for Rare Neuromuscular Diseases) koordinuoja projektą, kurio tikslas – sukurti Europos Šoninės amiotrofinės sklerozės (ŠAS) priežiūros kelią pagal JARDIN Joint Action (Task 6.2).

📣 Kviečiame jus dalyvauti šiame klausimyne apie ŠAS sergančių asmenų ir jų šeimų, taip pat asmenų, slaugančių ŠAS sergantį žmogų, poreikius, patirtį ir prioritetus.

📣 Šio klausimyno tikslas – geriau suprasti iššūkius, su kuriais galite susidurti įvairiais ligos etapais, ir nustatyti, kokia pagalba buvo naudinga ar kurios trūko. Jūsų atsakymai padės mums sukurti priežiūros kelią, kuris labiau atitiktų tikruosius pacientų ir slaugytojų poreikius visoje Europoje.

Klausimyno nuoroda: https://ec.europa.eu/eusurvey/runner/ALSpatients

🇱🇹Komentare rasite nuorodą lietuvių kalba.
🗓️Atsakymus galima pateikti iki balandžio 30 d.

22/03/2026

📍Kovo 11-14 dienomis Nervų ir raumenų ligų centro kineziterapeutė dr. Edita Jazepčikienė ir vaikų neurologė Milda Dambrauskienė dalyvavo 5-tajame tarptautiniame spinalinės raumenų atrofijos moksliniams tyrimams skirtame kongrese. Kartu Lietuvai atstovavo
Sraunija. Nervų - raumenų ligos asociacijos prezidentė Kristina Karaškienė ir Oksana Mejerė.

📍Renginį penktą kartą organizavo pacientų organizacija SMA Europe, šiemet mininti veiklos 20-metį. Šiųmetė konferencija buvo rekordinė – daugiau nei 1000 dalyvių iš įvairių šalių ir skirtingų sričių: laboratorijose dirbantys mokslininkai, klinicistai ir pacientų atstovai. Pastarieji turėjo ir atskiras sesijas, kuriose kalbėta apie atstovavimą, gydymo pasiekiamumo gerinimą ir visapusiškos priežiūros užtikrinimą pagal tarptautinius standartus visose šalyse.

❓Kokias žinutes parsivežėme?

✅ Tradiciškai neurodegeneracine liga laikyta spinalinė raumenų atrofija dabar jau tampa raidos sutrikimo ir neurodegeneracijos deriniu. Toks požiūrio pasikeitimas motyvuoja ieškoti būdų ankstinti diagnostiką ir gydymą, nes po gimimo taikytas gydymas padeda atkurti tik motoriką, bet nebeturi įtakos pažintinėms funkcijoms.

✅ Šiuo metu registruoti vaistai koreguoja tik motorinių neuronų gyvybingumą, bet dar lieka daug nepasiektų taikinių – neuroraumeninė jungtis, raumuo, kiti audiniai. Ties tuo intensyviai dirbama.

✅ Mūsų tikslas turėtų būti kuo greičiau paskirti pirmą vaistą ir užtikrinti visapusišką priežiūrą, kad pacientai išliktų kuo geresnės būklės ir liga turėtų kuo mažiau įtakos kasdieniam gyvenimui.

✅ Nepaisant išsaugotų motorinių neuronų, daugelis pacientų ir toliau skundžiasi
silpnumu, nuovargiu, todėl ieškoma naujų gydymo būdų, kurie suteiktų daugiau jėgų,
energijos ir sumažintų nuovargį.

✅ Šiemet tikimasi, kad Europoje ir JAV bus registruotas raumenų jėgą didinantis miostatino inhibitorius – apitegromabas, kurio klinikinių tyrimų rezultatai rodo, kad pacientų funkcinė būklė keliais balais pagerėja.

✅ Taip pat pristatyti 64 sav. trukmės stebėjimo po intratekalinės genų terapijos duomenys: onasemnogenas abeparvovekas skirtas 2-18 metų pacientams, jų funkcinė būklė pagerėjo ir dinamikoje toliau gerėja, šalutinių reiškinių buvo mažiau nei skiriant į veną. JAV šis vaistas jau registruotas, šiemet laukiama registracijos Europoje.

✅ Dar viena viltis pacientas – baigtas pirmosios fazės tyrimas intratekaliai kartą per metus skiriant vaistą salanerseną. Jo vartojimas būtų patogesnis pacientams, bet dar turime sulaukti duomenų apie efektyvumą.

✅ Ekspertai sutaria, kad būtina atnaujinti visapusiškos priežiūros standartus, nes pacientų fenotipai keičiasi, turime būti vis proaktyvesni. Pvz., Jungtinėje Karalystėje vykdomas projektas, kurio metu siekiama užtikrinti vieningą klubų būklės stebėjimo taktiką, priimti pagrįstus sprendimus dėl konservatyvaus ar chirurginio gydymo.

✅ Geriausias pavyzdys, rodantis, kad pacientų perspektyvos ir lūkesčiai keičiasi – vengrų pristatyti atvejai, kai spinaline raumenų atrofija sergančios moterys, gaunančios ligos eigą modifikuojantį gydymą, sėkmingai susilaukė sveikų vaikų.

ℹ️ Kitais metais SMA Europe organizuoja konferenciją, skirtą klinikinei pacientų priežiūrai.

21/03/2026

“Yra pasauly tik jaunystė, saulė ir namai"…
Šiais V. Mačernio žodžiais ir švelniais lėtais prisilietimais prie molio įsispaudė atminty penktadienio vakaras Nervų ir raumenų ligų centro komandai.
Dėkojame keramikei Audrai, būtinai sugrįšime!

29/11/2025

📍Lapkričio 27-28 dienomis vaikų neurologė Milda Dambrauskienė dalyvavo Prahoje, Motol universiteto ligoninėje, vykusiuose praktiniuose mokymuose.

📍Jų metu daugiausia dėmesio buvo skirta daugiadalykei spinaline raumenų atrofija sergančių pacientų priežiūrai, akcentuojant besikeičiančią situaciją gydymo eroje – kai kyla daug naujų klausimų, nes keičiasi pacientų fenotipai, poreikiai, šeimų lūkesčiai, atsiranda naujų terapijų.

📍Tačiau svarbu turėti realistiškus lūkesčius. Net jei liga diagnozuota iškart po gimimo, pacientui gali išryškėti ligos simptomų.
Personalizuota daugiadalykė priežiūra turi būti tęsiama nepriklausomai nuo vaistų - ar buvo skirtas vienkartinis gydymas, ar nuolat vartojami vaistai. Nes gydant motorika gerėja, bet išlieka liemens ir kvėpavimo raumenų silpnumas, todėl reikia tiek pulmonologo, tiek ortopedo ir kitų specialistų pagalbos.

📍Prahos universitetinės ligoninės vaikų nervų ir raumenų ligų centre prižiūrimi 83 spinaline raumenų atrofija sergantys pacientai iki 18 metų. Beveik pusė (39 vaikai) yra gydyti genų terapija, nes Čekijoje šis gydymas kompensuojamas iki trejų metų (Lietuvoje – iki 6 mėnesių).

📍Renginio išvakarėse buvo paskelbta, kad FDA registravo intratekalinę genų terapiją pacientams nuo 2 metų. Europoje sprendimo laukiama kitų metų viduryje, bet gydytojai jau sulaukė užklausų iš šeimų, kurios tikisi vienkartinio gydymo.

📍Vaikų ortopedai dalijosi šiuo metu taikomais metodais klubams stabilizuoti ir skoliozės korekcijai. Stuburą operuoja jau nuo 5-6 metų, deda „augančius“ strypus, kasmet operuoja juos patempdami. Jei Europoje bus registruota intratekalinė genų terapija, vėl bus aktualu injekcijai turėti „langą“ operuotame stubure.

📍Vaikų pulmonologė akcentavo reguliarios kvėpavimo funkcijos patikros poreikį, ypač intensyvaus augimo metu, taip pat respiracinės kineziterapijos ir imunoprofilaktikos svarbą. Pacientams ir jų artimiesiems kasmet rekomenduojami skiepai nuo gripo, pagal poreikį - vakcinos nuo pneumokoko, imunizacija nuo respiracinio sincitijaus viruso (RSV).

📍Bendradarbiavimas su pacientų organizacijomis gali padėti pagerinti teikiamos pagalbos kokybę, siekti kompensacijos vaistams ir reikalingoms priemonėms. Pvz., Čekijoje pacientų organizacija iškovojo, kad būtų kompensuojami kosulio asistentai: suskaičiavo, kiek sutaupoma, išvengiant hospitalizacijų, antibiotikų ir kt., jei užtikrinama sekreto evakuacija iš kvėpavimo takų. Taip pat pacientų organizacijos šeimoms padeda gauti socialinio darbuotojo ir psichologo paslaugas.

📍Prahoje komandos šerdis ir širdis - slaugytojos. Jos yra arčiausiai šeimos, geriausiai pažįsta pacientus, koordinuoja tyrimus ir konsultacijas, palaiko ryšį su pacientų organizacijomis ir paliatyviosios pagalbos komanda.

❓Kaip atrodome mes?
Lietuvoje nuo 2023 metų dėl spinalinės raumenų atrofijos tiriamas kiekvienas naujagimis, tad gydymą galima pradėti išties anksti.
Vaistai kompensuojami nepriklausomai nuo paciento amžiaus ar ligos tipo.
Genų terapija taikyta 2 vaikams. Kaimyninėje Latvijoje, kurioje taip pat kompensuojama iki 6 mėnesių, šiuo būdu gydytas vienas kūdikis. Estijoje kol kas genų terapija nekompensuojama.

❓Ką dar galima pagerinti?
Stiprinti daugiadalykę priežiūrą, plečiant komandą ir užtikrinant tarptautinių standartų laikymąsi.