Dideli vaikai

02/04/2026

ŽODŽIAI

Ar šiandien mąstei prieš pasakydamas? Ar pasvėrei žodį? Ar pagalvojai, kokį poveikį jis gali padaryti klausytojui? Ar apskaičiavai, kaip suveiks sakinio forma ar turinys? Kokių padarinių turės? Kokias emocijas sukels? O kaip dėl ilgalaikės perspektyvos - kokie jūsų santykiai liks prakalbus?

"Žodis ne žvirblis"? Santykiuose jis gali virsti ereliu, varna, papūga? O gal sužeisti iki sunkiai gydomų žaizdų.

Rodos, tiek nedaug reikia padaryti - apgalvoti prieš pasakant, parašant. Šiek tiek pasukti į save. Perleisti per filtrus. O kartais... tiesiog, nutylėti. Ypač pyktį, pagiežą, nepasitenkinimą.

"Meskit į mane akmenį, kas be nuodėmės!" Jei prieš Kalėdas nepavyko atsiprašyti už nezgrabnus žodžius, Velykos irgi geras laikas tam padaryti.

16/03/2026

Na, pasikalbam. Kokį paskutinį "feilą" patyrėte paskutiniu metu?

Apie saviškius galėčiau kalbėti ir kalbėti. Kuo daugiau esu tarp žmonių ir kuo dažniau priimu naujus iššūkius, tuo didesnė tikimybė susimauti. Neklysta tik tie, kurie nieko nedaro.

Ar man patinka būti su savimi suklydusia? Po perkūnais, ne! Draskau save ir laužau, kamantinėju, kodėl taip nusprendžiau, tą pasakiau, taip pasielgiau, nenutylėjau, nepasakiau... ir dar daug dalykų su savimi aptariu.

Ar tai man naudinga? Hm... veikiau taip nei ne. Jei bandau dar ir dar kartą, neatsisakau naujų veiklų, neriu stačia galvą į naujas patirtis - leidžiu sau sužinoti vis kažką naujo apie save. Na, ir kažką seno - graužti save tikrai moku puikiai!

Va ir dabar. Graužiu dėl ne itin pavykusios diskusijos, peikiu už vieną kitą garsiai išsakytą sakinį. Galėjau kitaip, galėjau nutylėti.

Ir augu. Auga mano kantrybė. Pakantumas sau. Gebėjimas garsiai pasakyti, kad klydau. Dažniau pripažįstu nežinanti nei puolu į atlapus dėl kito nežinojimo. Imu vis dažniau įsijausti į kito rolę. Nes klystu ne viena.

Linkiu vidinės darnos su savo klaidomis. Jos tokios mielos. Gal ne tą ir ne kitą dieną, bet vėliau. Kai atleidi sau suklydęs.

03/03/2026

Gyveno kartą žmogelis, kuris buvo itin naivus ir tikėjo, kad jį supa geranorišmumas, atvirumas ir tiesa. Gyveno ir atviravo, ir pats buvo geranoriškas, atsidavęs, nuoširdus, mąstė, kad taip elgiasi visi. Švytėjo tas jo naivus gyvenimas, žibėjo bei akino, spinduliavo ir skleidėsi.

Kol atėjo TA diena ir...

Užbaikite pasakojimą pagal savo patirtį. Nes, rūpuže tu žalioji, ta patirtis visiems mums nesvetima.

O nuotraukoje aš su kibiru dar nesusidūrusi su neteisybe. Nebent ta, kad ledų kasdien nebūna...

02/02/2026

ĮSISĄMONINIMO GALIA

Visi negeri ir tu nelabai geras? Tikrai neauginančios mintys, kurios niekur neveda. Jei tik turėtumėm planą, kaip keisti savo mintis, kurios keistų emocijas, kurios keistų elgesį! Būtų daug šviesiau gyventi? Taip! Manai, kad neįmanoma? Pabandyk sekti mano "paruoštuku" ir pamatysi, kaip gyvenimas taps šviesesnis.



norite pdf? Rašykite savo e-paštą komentare. Nepamirškite taikyti.

24/01/2026

Svarbios temos, nemokami seminarai, laikas savišvietai - rekomenduoju užsiregistruoti.

📢🤓 KVIEČIAME DALYVAUTI! Aktyvių tėvų akademija!

💻 Registracijos: https://www.kaunosic.lt/aktyviu-tevu-akademija/

📍Renginių grafikas:https://www.kaunosic.lt/files_new/Aktyviu_tevu_akademija/2026/K%C5%A0IC%20Aktyvi%C5%B3%20t%C4%97v%C5%B3%20akademija%20%282026%20I%20pusmetis%29.pdf

_______________________________________________

21/01/2026

SULAIKYK KVAPĄ! VAŽIUOJAM!

Taip tenka pasijusti ne vienam kasdienėse situacijose. Lyg amerikietiškuose kalneliuose, ar ne? Adrenalinas, deguonies trūkumas plaučiuose, raumenų įsitempimas iki maksimumo, širdies dūžiai net ausyse ir tada staigus krytis žemyyyyyn. Štai tokia ta dienelė...

Tačiau kasdien patirtami po vieną kitą mažesnį ar didesnį "kalnelį" aliname savo organizmą nuo per didelių įtampų, negebėjimo atsipalaiduoti, įsižeminti laiku (kur esu ir ką jaučiu?), suprasti, "kaip jaučiuosi?" ir net "ką galvoju?".

Kaip ir chaotiškas ar netaisyklingas fizinis aktyvumas kenkia, taip ir nemokšiškas "pasileidimas kalneliais". Visgi net ir čia yra tam tikri dėsniai, o tada ir rekomendacijos.

Jei jauti, kad imi kilti į kalnelį - nepamiršk kvėpuoti ir suprasti, kas vyksta su tavo organizmu. Pernelyg neįsitverk atramų, kad raumenys nepervargtų iki tol, kol jiems reikės iš tiesų išlaikyti tave. Skirk sau dėmesio, ilsėkis, veik sąmoningai.

Kai atsiduri piko taške, pačioje viršūnėje, naudok 5 pojūčių pratimą, kad įsižemintumei, neprarastum ryšio su savimi, neatsiplėštum nuo kėdės ir neiškristum į prarają.

Kryčio metu taip pat labai padeda "saugos diržai", sąmoningumas, kvėpavimas, aštrus ir aiškus protas, gebėjimas leisti sau klysti ir paleisti emocijas. Ką dažniausiai daro besileidžiantys žemyn? Šaukia! Tai paleidimo laikas. Visko, kas nepriimtina, nemalonu. Tai atsipalaidavimo ir atsidavimo laikas.

Tuomet, kai jausi, kad ratukai stabdo, pradėk galvoti, ko pasimokei. Ko daugiau stengsiesi nekartoti ir kokius draugus pasiimsi į kitą atrakcioną? Išbandytos ir pasiteisinusios taktikos pravers. Bet visada gali tekti susidurti su nauju ir neįprastu mechanizmu, kai vėl teks viską pergalvoti iš naujo. Būk atviras. Būk sau atlaidesnis.

16/01/2026

SPRENDIMO KELIAS

Po įrašo sulaukiau daug reakcijų apie tai, kad visai neprastą ir struktūruotą būdą spręsti problemas patiekiau. Tai pagalvojau, kad dar palengvinsiu jūsų dalią ir sukūriau stilizuotą pratimą, kurį galėsite kartu su vaikais atlikti mokykloje, namuose ar stovyklose. O gal ir sau pritaikysite, jei ištiks krizę sprendimų paieškose.

Tiems, kas norėtų pdf, atsiųsiu e-paštu arba žinute. Tik parašykite komentare, kad to norite.

14/01/2026

SPRENDIMO KELIAS

Vis kalbėdama su tėvais, mokytojais ar vaikais stengiuosi keisti žodį "problema" į kažkokį kitą. Iššūkis. Nemalonumas. Nepatogumas. Netikęs elgesys. Netinkamas sprendimas. Kažkas, bet tik ne "problema". Protas stengiasi pats nevartoti to nemalonaus žodžio. Lyg jis kuo kaltas vien savo pavadinimu...

Bet dažniausiai tenka pasižiūrėti tiesai į akis ir imtis veiksmų. O tada, kaip jau bepavadinsi situaciją, turi veikti. Tik kaip? Kokiu keliu?

Aš siūlau į problemos sprendimą pasižiūrėti lyg į kelionę. Laivu, lėktuvu, traukiniu, autobusu, pėsčiomis ar žliaužte - nėra skirtumo, kaip judėsi pirmyn. Svarbu judėti.

Pirma stotelė - įsivardijimas. Tai lyg pavadinimas tam, kas atsitiko. Čia skubėti negalima. Reikia gerai apgalvoti, kaip tiksliai apibrėžti.

Antra stotelė - lėtai ir ramiai dėliojam visą informaciją, kurią turime apie probleminę situaciją, skaudžią sritį. Kas dalyvauja, ko trūksta, kokie kieno poreikiai ir t.t. Kuo plačiau apsirašysime ir nusipasakosime, tuo lengviau bus suprasti, kas vyksta.

Trečia stotelė - jausmų ventiliacija. Kokie jausmai apima būnant situacijoje? O kokie kitų dalyvių jausmai? Pasižiūrėkime giliau.

Ketvirta stotelė - kokie sprendimai galimi, kaip bus reaguojama? Svarbu rasti būdą, kurį tikrai išbandysite. Čia netinka nerealistiški sprendimai, kurie nebus niekada gyvenime įgyvendinti. dar svarbiau, kad pats dalyvis įsitrauktų ir siūlytų sprendimus, reakcijas, būdus. Neprimeskite nieko nuo savęs, jei nedalyvaujate tame tiesiogiai.

Penkta stotelė - supratimas, kad neišvengiamai problema gali kilti ir ateityje. Kaip tam pasiruošiu? Kaip elgsiuosi? Čia gal net svarbu suprasti, kad nėra visiškai išvengiamų dalykų. O pabėgimas - ne sprendimas. Veikti, veikti ir dar kartą veikti. Tik taip galima įveikti.

Kokie tavo santykiai su kylančiomis problemomis?

13/01/2026

🇱🇹Laisvė lyg ugnis - jos šiluma traukia, glosto, kuria saugumo iliuziją, ramina. Tačiau su ja reikia elgtis atsakingai.

🇱🇹Ačiū, kad esam laisvi.

🇱🇹Elkimės su savo laisve atsakingai.

05/01/2026

KAS JEI NAMŲ RUOŠĄ PAVERSIME PASAKA?

Prižadėjau sau į viską žiūrėti kiek paprasčiau. Todėl ir jus kviečiu prisijungti prie šios naujų metų rezoliucijos. Kas kad jau Sausio 5 d.! Šiek tiek lengvumo ir smagumo dar niekam nepakenkė!

Jei vis dar sunku susitarti su šeimynykščiais dėl kambarių tvarkymo ir kitų namų ruošos darbų, tai gal pritaikysite mano siūlomą žaidimą, kad viskas būtų daug smagiau?

Galite naudotis mano šablonu, o galite sukurti savo. Tebūnie vidinis vaikas laimingas.

19/12/2025

MEILĖS FORMOS

Forma A. Kai tu ja kvėpuoji, o ji užpildo tavo kiekvieną kampelį, plečiasi, darosi tokia didelė, kad regis tuoj tuoj nebeliks vietos nė vienam tavo organų. Viskas sproginėja ir plyšta. Veržiasi lauk fontanais. O tau vis negana – tu vis kvėpteli ir kvėpteli jos. Žinai, kad tai tave pražudys, bet negali liautis. Tu esi ji, o ji – tu. Tu skubi mėgautis. Leki, krenti, griūni. Tave lyg apsėdusi mintis, kad „tai greitai baigsis“. O gal, kad „tai negali būti tikra“?

Forma B. Kai kūną užlieja ramybė. Tu gali meilę laikyti už rankos. Ilgai valgyti pietus. Mėgautis arbatos gurkšneliais. Žiūrėti ilgai į akis. Tylėti. Ilgai kalbėti. Vėl tylėti. Nemiegoti ištisas naktis ir sėdėti susiglaudus šalia vienas kito. Meilė tuomet būna kantri. Ilgesinga. Atidi. Dėmesinga. Tu planuoji su ja būti iki gyvenimo galo. Nei dienos trumpiau. Jūs turėsite vienas kitą. Gal dar porą bamblių. Šunį. Ir katę. Nuostabius namus, kuriuose vaikščiosite su šlepetėmis.

Forma C. Kažkur pasidėjo tavo metų planai... Negali rasti, bet labai ir neieškai. Tau gera būti su meile, bet gali ir be jos. Esi savarankiškas. Ir ji tokia. Jūs tiek kartu, tiek atskirai egzistuojate nevaržomi. Laisvi ir neįsipareigoję. Vis dar mėgstate gerti kartu arbatą. Bet pietūs suvalgomi daug greičiau nei anksčiau. Kartais pasitenkinate greitais užkandžiais žiūrėdami TV. Niekas lyg ir nepasikeitė, bet pasikeitė daug. Jūs jaučiate vienas kitą net nebūdami drauge. Tai yra ir žavu ir liūdna kartu. Šiek tiek ilgiesi tos A formos, kai tave ji draskė į gabalus. Kartais iškreti kokį pokštą, kad ji supyktų. Vien tam, kad pastebėti jos įniršį. Tą gaivališką tėkmę, kurios kiek pasiilgai.

Forma D. Tau smagu, kai jos ranka švelniai perbraukia tau skruostą nuimdama kokią blakstieną ar neegzistuojantį pūką. Atsisveikinat „Viso“ kasdien išeidami į darbą. Pakštelit vienas kitam į skruostus. Tau nereikia jos šalia, kad žinotum ją esant kartu. Nekalbat. Ne dėl to, kad nebeturite ką pasakyti. Todėl, kad žinote, ką nori pasakyti kitas. Jums nebereikia žodžių bendraujant. Jūs sujungti Visatos. Tas jausmas toks tikras. Nebereikia pasitikrinimo, dovanų ar prisipažinimų. Viskas jau aišku. Tvaru. Tvarkinga. Tokia harmonija ir jaukumas. Gal kartais ir prisimeni A formos būsenas, bet ne su ilgesiu, su šypsniu lūpose, su pasididžiavimu. Esi čia ir dabar. Toks, kokiu nori būti. Su tuo, kuo nori būti.

Galvojote, kad rašau apie du žmones? Ne. Rašau apie meilę sau. Linkiu mylėti save. Išbūti kiekvienoje meilės formoje. Išjausti kiekvieną ją.

Su artėjančiomis šventėmis jus visus!

16/12/2025

JEI EMOCIJA GALĖTŲ KALBĖTI

😡Pyktis sakytų, kad esi puolamas, kad ginklai jau ištraukti ir paruošti gintis, kad esi nesuprastas, kritikuojamas, kad įspęstas į kampą, kad nebeturi, kur trauktis ir belieka tik šauti. Tu arba tave. Gyvybės ar mirties klausimas. Dantimis ir nagais. Jei ne dabar, tai niekada.

🥺 Nerimas šnibždėtų, kad jaučia grėsmę, kad ji kvėpuoja į nugarą, kad verčia pagaugais nueiti visą kūną, kad darosi silpna, o kojos ima linkti, nes esi nesaugi...

🧐Pavydas rėktų, kad neturi to, ko senai trokšti, ko nusipelnei, kas turėjo jau senokai įvykti, bet... vis dar neįvyko... kodėl kodėl kodėl? Jis tave griaužtų ir krapštytų. Kažkur iš giliai giliai. Įkyriai ir nepaliaujamai.

🫥Vienišumas tylėtų. Nė žodžio. Nė prisilietimo. Nė žvilgsnio. Nieko... Taip skauda nuo tylos...

Visos emocijos turi žinutę tau. Kad ir kokią nebylią. Turi veikti. Turi įsiklausyti į save ir imtis veiksmų. Net jei tie veiksmai yra sustojimas, susilaikymas, atsitraukimas.

Mylėk save. Išgirsk save.