14/01/2026
SPRENDIMO KELIAS
Vis kalbėdama su tėvais, mokytojais ar vaikais stengiuosi keisti žodį "problema" į kažkokį kitą. Iššūkis. Nemalonumas. Nepatogumas. Netikęs elgesys. Netinkamas sprendimas. Kažkas, bet tik ne "problema". Protas stengiasi pats nevartoti to nemalonaus žodžio. Lyg jis kuo kaltas vien savo pavadinimu...
Bet dažniausiai tenka pasižiūrėti tiesai į akis ir imtis veiksmų. O tada, kaip jau bepavadinsi situaciją, turi veikti. Tik kaip? Kokiu keliu?
Aš siūlau į problemos sprendimą pasižiūrėti lyg į kelionę. Laivu, lėktuvu, traukiniu, autobusu, pėsčiomis ar žliaužte - nėra skirtumo, kaip judėsi pirmyn. Svarbu judėti.
Pirma stotelė - įsivardijimas. Tai lyg pavadinimas tam, kas atsitiko. Čia skubėti negalima. Reikia gerai apgalvoti, kaip tiksliai apibrėžti.
Antra stotelė - lėtai ir ramiai dėliojam visą informaciją, kurią turime apie probleminę situaciją, skaudžią sritį. Kas dalyvauja, ko trūksta, kokie kieno poreikiai ir t.t. Kuo plačiau apsirašysime ir nusipasakosime, tuo lengviau bus suprasti, kas vyksta.
Trečia stotelė - jausmų ventiliacija. Kokie jausmai apima būnant situacijoje? O kokie kitų dalyvių jausmai? Pasižiūrėkime giliau.
Ketvirta stotelė - kokie sprendimai galimi, kaip bus reaguojama? Svarbu rasti būdą, kurį tikrai išbandysite. Čia netinka nerealistiški sprendimai, kurie nebus niekada gyvenime įgyvendinti. dar svarbiau, kad pats dalyvis įsitrauktų ir siūlytų sprendimus, reakcijas, būdus. Neprimeskite nieko nuo savęs, jei nedalyvaujate tame tiesiogiai.
Penkta stotelė - supratimas, kad neišvengiamai problema gali kilti ir ateityje. Kaip tam pasiruošiu? Kaip elgsiuosi? Čia gal net svarbu suprasti, kad nėra visiškai išvengiamų dalykų. O pabėgimas - ne sprendimas. Veikti, veikti ir dar kartą veikti. Tik taip galima įveikti.
Kokie tavo santykiai su kylančiomis problemomis?