Dideli vaikai

21/11/2025

21/11/2025

ŽAIDIMŲ NAUDA UGDANT SOCIOEMOCINIUS ĮGŪDŽIUS

Kartais taip sunku pripažinti, kad nesiseka spręsti socialines situacijas ar trikdo emociniai iššūkiai susidūrus su kitais - sunku suprasti kito jausmus, mąstyti kritiškai, suplanuoti savo veiksmus siekiant tikslo, išreikšti užplūdusius jausmus, įsijausti į kitą ir būti empatišku. Tai dažnai nesiseka ne tik vaikams. Tai kartais nepavyksta ir suaugusiesiems.

Kaip to išmokti saugiai, nelaužant ir negriaunant savęs realiose gyvenimiškose situacijose? Žaidžiant!

Žaidimai atpalaiduoja įtampas ir sukuria saugią erdvę, kurioje galima išbandyti įvairiausius elgesio modelius.
Teigiamos emocijos, patiriamos žaidimo metu, padeda geriau įtvirtinti naujas žinias ir elgesio modelius atmintyje.

O kokius lavinančius socioemocinius įgūdžius žaidimus žaidi tu?

20/11/2025

Buvo puiki diena su daug naujų patirčių, pažinčių ir įvairiausių jausmų. Dalinuosi ir su jumis pranešimo nuoroda.
Žaviuosi visomis pranešėjomis! Dėkoju likimui, kad man dovanoja tokias galimybes susitikti su įdomiais, protingais ir jautriais žmonėmis.

Kaip suprasti vaiko kalbą ir atliepti jo individualius poreikius? Kaip tėvams derinti savo asmeninį gyvenimą su šeimos interesais? Kaip kurti ir puoselėti vi...

13/11/2025

Čia esu aš. Vienok nepasikeičiau tuo, kad į dalykus žiūriu labai rimtai.

ir

10/11/2025

SENI RAKTAI IR NAUJOS DURYS

Mintys s**asi apie vieną ir tą patį. Jos tarsi planetos aplink Saulę įkyriai s**a ratus - tie patys sakiniai, tie patys jausmai, iki gyvo kaulo įgrisę tikslai, girdėti lozungai ir matyti veidai. Žmonių elgesys visada toks pats. Nuspėjamas. Dažnai nemalonus ir šaltas. Nebesuprantama, kaip gi galėtų būti kitaip? Viskas girdėta ir matyta. Prėska ir neįdomu. Gali atrodyti, kad ką bedarytum, niekas nesikeis... niekada...

Bet tik pagalvok ar iš tiesų viską išbandei? Gal stoviniuoji prieš naujas duris ir bandai užeiti rakindamas senais raktais? Netinka čia visraktis. Durys ypatingos. Netinka kitų raktai. Jie nuo kitų durų. Netinka kodai ir užkalbėjimai - Sezamas neatsivers. Viską gali pasiekti tik suvokęs, kad naujas duris atversi tik naujais raktais. Naujas įrankis tiek pat reikalingas, kiek šviežio oro gūsis.

30/10/2025

KITAS POŽIŪRIO KAMPAS

Neužsiciklink. Iššok iš to žiurkėno rato. Atsitrauk ir paėjėk tolėliau. Pasiimk mikroskopą ir apžiūrėk detaliau. Atskirk sluoksnius ir molekules. Sujunk dėsnius ir atpažink atsitiktinumus. Vartyk ir lankstyk. Sverk ir matuok. Kuo daugiau veiksmų atliksi su ta pačia informacija, tuo ji taps aiškesnė tau.

Pirmas įspūdis paremtas emocijomis. Suskaičiuok iki dešimties. Perleisk per keletą filtrų informaciją. Pagyvenk su tuo bent parą. O tada vėl bandyk suprasti, koks tavo santykis su tuo. Pasikeitė?

29/10/2025

PYKČIO MYGTUKAI

Kokie žmonės, jų veiksmai, žodžiai tave supykdo? Ar žinai? Ar bent pagalvojai, kad per dieną mes susiduriam su milijonu plius n dirgiklių, kurie vienaip ar kitaip veikia mūsų nervinę sistemą, nuotaikas, jausmus, emocijas. O ar gebame juos visus identifikuoti? Bent jau tuos, kurie mums daro poveikį. Bent jau tuos, kurie mums daro negatyvų poveikį...

Padedu čia vieną pratimą - "Pykčio mygtukus" - kurį galite atlikti su savo mokiniais (ir savimi). Kiekvienas turėtų pagalvoti apie savo pyktį ir įrašyti ant mygtukų tai, kas jį sukelia. Gal pastebėsite pasikartojančias tendencijas? Gal kažkas jau turi "vaistų" nuo pyktį keliančių dalykų? Visada smagu sužinoti, kad esi ne vienas ir jau yra atrastų būdų neleisti būti veikiamam pykčio mygtukų. Imam kontrolę į savo rankas, a?

gerbėjai ir rašykite savo e-paštą komentare, jei norite gauti pratimą pdf formatu.

27/10/2025

PIRMOS PAGALBOS SAU PRADŽIAMOKSLIS

Ruduo yra būtent tas metas, kai turi galimybę pasitikrinti savo resursų atsargas. Čia kaip su rudens gėrybėmis. Peržvelgi savo sandėliuko lentynėles ir matai, kad šiais metais obuolių mažiau nei praėjusiais, braškių uogienę baigi sulapnoti su blyneliais, o marinuoti agurkėliai taip gerai eina su kotletukais vakarais. Taip ir su vidiniais resursais – tai ką išilsėjai vasarą, kuo pasikrovei per atostogas, kiek sau visko prižadėjai ar nusiteikei, turi tendenciją sekti, mažėti, trauktis. Ramybės ir atsipalaidavimo galimybės nėra begalinės. Ypač tada, kai tu pats nesi jų identifikavęs. Jos senka, o šaltiniai atrodo tolimi arba net nepasiekiami. Ką daryti?

Atsisuk į save. Stebėk, kokios veiklos tave įkrauna. Kokios padeda pailsėti. Kokios įkvepia naujiems darbams ar planams. Kurios padeda susistruktūrizuoti. O ką veikiant tu gali mintis nukreipti visai į kitus dalykus ir atitrūkti.

Turėk „sandėliuke“ bent tris užsiėmimus, kurie tau padės šaltą žiemos dieną. Nepalik jų paskutinei akimirkai. Naudok saikingai, bet nuolat. Nepalik „sandėliuko“ tuščio ir neleisk ten pūsti vėjams. Jie mėgsta ilgam įsitaisyti neprižiūrimose vietose. Jei reikia idėjų – rašyk. Jei turi patarimų kitiems – netylėk. Kas tau padeda atstatyti vidinius resursus?

24/10/2025

AKIMIRKOS

Matas vis dažniau pradėjo kalbėti apie imbierinius sausainiukus, kalėdinį medį, sniegą ir žiemą. Helouvyno mes neminim namuose. Niekaip. Todėl spalio pabaigoje man visai įprasta pradėti girdėti apie Kalėdas. Ypač tada, kai rytai savo tamsa primena, kad pereinam prie įsiklausymo į save metą. Vasarą gali šėlti ir dūkti, išsitaškyti baseinų, upių, ežerų ir jūrų pursluose, žarstytis smėliu, parsinešti jo namo kiekvienoje savo kūno siūlėje, kone kiaurą parą turėti apšviestą žaidimo aikštelę ir nepaliauti mėgautis - skoniais, kvapais, vaizdais. Ruduo - brandos metas. Žiema - gilinimosi į save, ieškojimo tradicijų, ištakų, susijungimo su savimi ir artimu. Tai lyg įsižeminimo metas - ieškai kvapų iš savo vaikystės, glostai spyglius, šiugždančius dovanėlių įpakavimus, vynioji, riši, suki, minkai, uostai, apkabini, suspaudi. Tiek daug sensorikos. Taip svarbu nelikti vienišu. Nebūtinai vienu. Vienišu gali pasijusti ir tarp žmonių. Net ir tarp labai artimų tau giminyste.

Veliu tą mielą jausmų ir pojūčių veltinį drauge su savo vaiku. Kalbu apie tai, kaip dera mėgautis šiandiena, bet kartu nepaleidžiu minčių apie žiemos šventes, tarsi apie dar vieną galimybę susitikti su savo vaikyste. Su savimi maža. Su tuo, kas taip viduje puoselėjama ir saugoma. Ir su kiekvienais pragyventais metais vis labiau branginama. Dabar jau tuo galiu dalintis su savo vaikais. Nesitikėdama, kad jiems rūpės tie patys dalykai. Bet perduodama žinią, kad kiekvienas laikas su šeima yra tavo stiprybės ateityje užtikrinimas. Tarsi draudimo planas. Tarsi investicija į ateitį. Tarsi namo pamatas, kurio tvirtumas svarbus audrų ir viesulų atveju.

Vidinis vaikas nuolat kažko laukia. Tu jį vis ramini, mokai džiaugtis čia ir dabar. Bet jis skuba ir krykštauja, nenustygsta vietoje ir šėlsta. Ką daryčiau be jo tomis akimirkomis, kai suaugėliškas gyvenimas užverčia darbų ir pareigų lavina? Nežinau. Apkabinu vis tą kūtvėlą viduje ir kuždu, kaip labai myliu.

17/10/2025

REAGAVIMO SKYDAI

"Ei, nesusireikšmink!", sako man mąstančiosios smegenys, kai jausmingosios bando mane įtikinti tuo, kad "niekas manęs nesupranta... nevertina... nemyli..."

Taip va ir gyvenu, besiklausydama vidinio balso.

Bet savo reakcijas galiu valdyti. Ir suvaldyti jas man padeda šeši skydai, per kuriuos "priešiškoms" strėlėms praeiti ne taip jau paprasta.

Pirmas skydas padeda atskirti išgirstą turinį nuo asmenybės. Net jei turinys yra negatyvus, tai nėra apie tave. Tai apie veiksmus, kuriuos atlikai. Tai kito žmogaus nuomonė. Tai neturėtų tavęs veikti neapgalvojus to, kas pasakyta, iki galo.

Antras skydas apie įsiklausymą ir išgirdimą. Žodžiai turi įvairiausių reikšmių. Mūsų komunikacijos ypatumai ir įgūdžiai skirtingi. O patirtys, nuostatos ir nuomonės dar labiau gali skirtis. Įsiklausyk į tai, kas pasakyta. Sustok ir palauk, kol įsijunks mąstančiosios smegenys. Ne veltui yra posakis apie dešimties sekundžių skaičiavimą.

Trečias skydas yra apie kontekstą, kuris gali slypėti už pasakytų žodžių. Paprastai tai nėra ir negali būti atsiejama. O kokios tavo interpretacijos? O ką galėjo turėti mintyje kitas?

Ar čia tikrai apie tave? Ketvirtas skydas leis tai suprasti. Gal tekstas su tavimi visiškai nesusijęs? Įvertink kritiškai išsakytus žodžius.

Paleisk. Negali būti nė kalbos apie šimtaprocentinę visa ko kontrolę. Tu gali kontroliuoti savo žodžius, mintis ir veiksmus. Bet ne kitą žmogų.

Nuspręsk apie visa tai sąmoningai. Emocinis reagavimas būna karštas, greitas, bet ne visada teisingas. Protas ateina vėliau. O jo dažnai reikia kantriai palaukti.

13/10/2025

(SAVI)STIMULIACIJA

Ar kada teko matyti, kaip jau rimtas trečiokas įsikišęs į burną parkerio galiuką kramto jį net su pasičepsėjimu? O gal dar prisimenate tą šiurpuliukus keliantį jausmą, kai pieštuku praduri trintuką ir palaipsniui ten didini skylę? Kaip smagu traiškyti ką tik užsitraukusį ant balos leduką? Kaip gera žarstyti kojomis lapus?

Visa tai būdinga kone visiems žmonėms. Ne tik vaikams. Suaugusiems taip pat. Mes turime savo malonumo šaltinius, kurie mus ramina, padeda susikaupti naujai dienai ir pasiruošti priimti kasdienius iššūkius. Tų stimulų nereikia bijoti. Su jais derėtų išmokti gyventi ir naudotis atsakingai bei pagarbiai kitų atžvilgiu. Ką turiu minty? Jei parkerio čiulpimas gali būti nemalonus aplinkiniams dėl išdrikusių seilių, tai kokį kitą būdą galima būtų pasirinkti oralinei
/burnos stimuliacijai? Tarkim, sveiko užkandžio pakramsnojimui tam skirtoje vietoje ir skirtu laiku.

Tie visuomeniškai priimtini stimuliacijos (arba nusijautrinimo) pasirinkimo klausimai turi kilti ne vaikui, o jį supantiems suaugusiems asmenims. Jei jus trigerina keistas vaiko elgesys arba jis trukdo visai likusiai klasės daliai susikaupti, tai metas sugalvoti alternatyvą, kuri nekeltų tiek triukšmo, nebūtų tokia šlykšti (pvz., seilės, snargliai ir pan.), netrikdytų kitaip.

Ką turiu minty? Savistimuliacija paprastai tarnauja kaip savireguliacijos mechanizmas. Jei vaikas akivaizdžiai demonstruoja savo savistimuliacijos šaltinį, tai verta į jį įsiklausyti, o ne aklai drausti stimuliuotis. Klasėje ar mokykloje turėtų būti vieta - patalpa ar klasės kampelis - kurioje vaikas lengvai galėtų pasiekti nusiraminimo žaislą, daiktą. Buvimas "nusiraminimo" zonoje turėtų būti labai gerai apgalvotas ir aptartas su pačiu vaiku. Pradedant nuo to, kaip suprasti ir pranešti mokytojai, kad nusiraminimo reikia, kiek laiko galima skirti nusiraminimui, kaip grįžti nepastebėtam atgal į veiklą, pabaigti ją. Tai nėra lengvai pasiekiami tikslai. Tik palaipsniui stebinti mokinį ir analizuojant jo elgesį, galima išsiaiškinti, kokie nusiraminimo būdai konkrečiam vaikui tinkamiausi.

Be to, visada labai naudinga įsiklausyti ir į save. O kas tau padeda atsipalaiduoti? Šiuo metu margaspalviai lapai, kaip nemokami terapeutai, laukia iškritę parkuose tavo kojų. Dar ten pat yra daug prikritusių apvalių kaštonų, švelnių giliukų ir visokiausių pagaliukų - nepamainomų lytėjimo poreikio patenkinimo daikčiukų. Ką jau kalbėti apie saulės šviesos lūžius ir greitai bėgančius debesis - tereikia užversti galvą aukštyn.