10/02/2026
Apie perfekcionizmą.
Daugelis mūsų gyvename su nerašyta taisykle: viską turime atlikti tobulai. Darbe, namuose, laisvalaikiu, mokykloje, santykiuose – visur.
Ir nors stengiamės, dažnai viduje gyvena jausmas, kad vis tiek nesame pakankami, ne tokie tobuli, kaip reikėtų.
Ši mintis labai sunki. Kartais net nepakeliama.
Todėl siekiame tobulybės bet kokia kaina – net jei ta kaina yra atsisakymas to, ko iš tiesų labai trokštame. Atsisakymas bandyti. Atsisakymas pradėti. Atsisakymas gyventi.
Labai gajus įsitikinimas:
„Jei nepadarysiu tobulai, geriau išvis nedaryti.“
Nedaryti atrodo saugiau – tada pats savimi nenusivilsiu, nenuvilsiu kitų, nebūsiu kritikuojamas.
Tačiau svarbu suprasti vieną dalyką: tobulai gyvenime nebūna nieko.
Net pagal tikimybių teoriją – visada įmanoma dar geriau, dar tiksliau, dar „tobuliau“. Vadinasi, tobulybė yra ne tik nepasiekiama, bet ir nuolat besitraukianti.
Todėl gal svarbiau ne siekti tobulybės, o pradėti daryti.
Darymo būdu. Nekeliant sau jokios tobulumo kartelės.
Leidžiant sau užsiimti tuo, kas patinka, kas traukia, kas teikia džiaugsmą – ir tuo mėgautis.
O tobulumas…
Jis ateina kažkur pakeliui. 🌱
Jei jauti, kad perfekcionizmas tapo nebepakeliama našta,
jei nuolat spaudi save, atidėlioji, bijai pradėti ar gyveni nuolatiniame „nepakankamumo“ jausme – kviečiu į terapinę sesiją.
