04/05/2022
Gamtoje kiekviena akimirka yra virsmas🐚. Tai neišvengiama, natūralu ir visada taip buvo. Tarp AŠ GIMSTU ir AŠ MIRŠTU esti galybės nesibaigiančių TAVĘS ir MANĘS virsmų. Kiekviename virsme, kiekvienoje akimirkoje slypi augimo ir sąmoningėjimo potencialas🦋. TIK arba aš jį pamatau arba ne.
Anksčiau kiekviena akimirka man būdavo ne kas kitas, kaip bėgimas 🏃♀️nuo savęs. Bėgimas nuo minčių ir emocijų, nes šios, kaip kokie įsivaizduojami rykliai, ale, mėgindavę suvalgyti paskutinę mano esatį. Kai bėgi visą gyvenimą, jau nebežinai kaip nebebėgti. Teko po lėto "kojas" įvesti į greitą ėjimą, kad nesukelti šoko visam kūnui. Kai sulėtėji 🙌 tuomet pradedi matyti, kas vyksta su tavimi, tavo vidumi, pradedi suprasti, kad tiek emocijos tiek mintys tiesiog dirba savo darbą. O jeigu mes susitapatiname su jomis ir nenubrėžiame aiškių ribų, TAI iš tikro ką padarome, tai uždedame joms karūną 👑ir duodame leidimą karaliauti mūsų teritorijoje. Tokiu būdu mes nusiimame visas savo galias ir atsakomybę nuo savęs padarydami save neįgaliais👩🦽ir perduodame joms , tokiu būdu mes pradedame lankstytis SAVO emocijoms ir mintims, tokiu būdu MES labai stipriai PASIKLYSTAME...👀
Išeinu iš vergystės JOMS, nes mintys ir emocijos tai tik įrankis, tik funkcija, tik LAIKINAS svečias, tik vienas iš mano esaties elementų. Nebesilankstau, nebetarnauju, bet skelbiu savo nepriklausomybę, savo teisę į virsmą, į džiaugsmą...🌷