25/01/2026
Šią savaitę LRT studijoje laidoje „Labas rytas, Lietuva“ pasidalinome atlikto taikomojo mokslinio tyrimo apie patyčias rezultatais prie kurio dirbo didžiulė komanda sudaryta iš Šiaulių valstybinės kolegijos mokslininkų bei mūsų psichosocialinio centro specialistų praktikų. Tieisioginis eteris kėlė jaudulį, o eterio laikas buvo ribotas, tačiau labai svarbu tyrimų rezultatais pasidalinti su visuomene, nes tai gali pagelbėti mažinant patyčių mastą. Tad dalinamės išsamesne informacija:
• Beveik 50 procentų vaikų pasisako, kad jie patiria patyčias.
• Tėvai ir mokytojai šią situaciją mato kitaip. Galima sakyti, kad jie yra linkę normalizuoti ir formalizuoti patyčias.
• Tyrimas atskleidė, jog vaikai patiria socialinę atskirtį iš bendraamžių (atstūmimą), fizines, žodines, tiesiogines ir netiesiogines patyčias.
• Neramina tai, jog dalis vaikų girdi tokias frazes kaip „nusižudyk“, „būčiau tavo vietoje – šita žeme nevaikščiočiau“, „tu niekam nereikalingas“ ir pan. Tokiu atveju jau negalime kalbėti apie atsakymų kiekybę, net iš 1000 vienas vaikas neturėtų išgirsti tokių žodžių, nes tai gali paskatinti net suicidines mintis ar veiksmus ir tai yra kritinis signalas dėl vaikų emocinės sveikatos.
• Įtraukusis ugdymas mokyklose gali patirti sunkumų dėl vyraujančių bendraamžių nuostatų kitokio, ypatingo vaiko atžvilgiu. Pavyzdžiui, tokie prasivardžiavimai kaip „tu autiste“, „kurčnebylys“ dar vis pasitaiko moksleivių žodynuose.
• Patyčios dažnu atveju gali persikelti į skaitmenizuotas socialines erdves ar vykti aklosiose zonose, t. y. už mokyklos ribų. Tai rodo, jog virtuali erdvė tampa papildoma, kartais nematomai veikiančia patyčių scena.
• Ypatingą analitinę vertę atskleidė vaikų refleksijos dėl patiriamų patyčių, kur vaikai
išreiškia savo savijautą, nuoskaudas ir patirtą emocinį krūvį. Tai suteikia galimybę pažvelgti
ne tik į patyčių raišką, bet ir į jų psichologines pasekmes.
• Patyčios mokyklose yra daugialypis ir kompleksinis reiškinys, apimantis ne tik tiesioginį vaiko patyrimą, bet ir platesnį jo socialinį, kultūrinį bei šeimos kontekstą. Tyrime identifikuoti etninio ar tautinio žeminimo (23 atvejai), seksualizuotų patyčių (23 atvejai) bei šeimos ar artimųjų įžeidinėjimo (15 atvejų) pavyzdžiai rodo, jog patyčios dažnai nukreipiamos į vaiko tapatybės, kilmės ar artimiausios aplinkos aspektus. Tai sustiprina patiriamą emocinį skausmą, nes žeminamas ne tik pats vaikas, bet ir jam reikšmingos vertybės bei ryšiai.
• Tyrime dalyvavo 14 Šiaulių miesto progimnazijų. Anketinė apklausa apėmė tris grupes – mokinius, mokytojus bei švietimo pagalbos specialistus ir tėvus ar globėjus. Iš viso tyrime dalyvavo 1146 mokiniai, 248 mokytojai bei 439 tėvai ar globėjai, todėl gauti duomenys leidžia susidaryti gana aiškų vaizdą apie situaciją mokyklose bei daryti prielaidą, jog daugelyje Lietuvos mokyklų patyčių situacija yra panaši.
• Tyrimas iš dalies finansuotas Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis.
Atliktas tyrimas parodė, kad patyčios progimnazijose tebėra aktuali problema, turinti tiesioginę įtaką mokinių savijautai, psichosocialiniam mikroklimatui ir įtraukiojo ugdymo kokybei. Patyčios gali prasidėti nuo kiekvieno iš mūsų, skaitančio šią žinutę, todėl kiekvienas esame atsakingi už tai, jog mūsų visuomenė nebūtų patyčių visuomene. Garšvė valstybinė kolegija
