
21/11/2024
Ambasadoriaudama su Pogimdyminės depresijos centru (Pogimdyminės depresijos centras) Žvelk giliau iniciatyvoje ir dalindamasi savo tėvystės emociniais sunkumais vis giliau pažįstu visuomenės, mane supančios aplinkos stigmas ir iš jų mano pačios susiformavusias savistigmas.
Visuomenėje vis dar tenka išgirsti nuostatas, jog psichikos sveikatos specialistai renkasi psichikos sveikatos studijas, nes patys ar jų artimieji turi emocinių sunkumų, nori išspręsti savo problemas ir klausimą: ,,Kaip pats specialistas, turėdamas sunkumų, gali padėti kitam?“
Vadovaujantis panašiomis stigmomis dažnai iškeliami nerealūs lūkesčiai specialistams, kad negalime turėti sunkumų darbe, santykiuose, taip paneigiant sunkumų egzistavimą iš esmės.
Kuriant tokius lūkesčius ,,legalu" tampa pamirši tuos mus visus jungiančius bendražmogiškus dalykus, ypač, jei į santykį su psichologu projektuojamos asmeninės patirtys, tikimasi, kad psichologas prisiims atsakomybę už klientą, jo sprendimus. Dėl to, kad psichologas kito akimis tai galėtų, turi patapti to tobulo, neriboto ir nerealaus, ,,ne žmogus“ vaizdiniu.
Ar tada būnant psichologe dalintis savo pogimdyminio laikotarpio ar kitais emociniais sunkumai yra baisu, neramu, gėda? Žinoma, šie su savistigma, kad negaliu rodyti savo šešėlinės pusės, nes esu psichologė, susiję jausmai lydi, bet neužlieja manęs visos.
Emociškai apsinuoginti prieš kitą – tai eiti į atviresnį buvimą ir toleruoti nežinojimą, ar tave priims, ar atstums, nepriklausomai nuo to, neprarasti savo vertės. Taigi, tame slypi ir tikroji drąsa – jausti baimę ir vis tiek daryti, judėti į priekį.
Podiplominių studijų Individualiosios psichologijos institute (Individualiosios psichologijos institutas) metu taip pat išmokau, kad darbe galiu pasidalinti savo asmenine patirtimi, jei manau, kad tai gali būti naudinga klientui gyjant. Kaip žinia, dalinimosi asmeniniais dalykais ribos priklauso nuo tam tikros psichologijos mokyklos, konsultanto asmenybinių dalykų.
Pasidalinimas asmeniškai mane priartina prie kliento, jo problemos, leidžia geriau įsijausti į jo panašius ar kitokius išgyvenimus. Svarbu tai, jog kliento paklausiu, ar jis norėtų išgirsti mano asmeninę patirtį, po pasidalinimo – ar jam tinka tokia bendravimo forma.
Savistigmą man padeda mažinti ir tai, jog stengiuosi savo pavyzdžiu edukuoti, kaip rūpintis savimi. Vieną kartą tai pavyksta padaryti geriau, kitą – prasčiau ir su tuo viskas tvarkoje, nes tai atskleidžia klientui, jog esu toks pat žmogus, kuris taip pat kartais klysta.
Jei jaučiuosi fiziškai ar emociškai prastai – atšaukiu konsultaciją, informuoju apie tai klientą. Ko tai moko klientą, kokią žinutę jis gali nesąmoningai perskaityti (žinoma, nebūtinai)?
Kad man yra svarbi mano sveikata, nekonsultuoju sirgdama, prastai jausdamasi, kad tai, apie ką kalbame konsultacijų metu, stengiuosi taikyti ir savo gyvenime.
O tai reiškia, kad ir jo sveikata taip pat yra svarbi ir reikšminga, jis gali turėti savo ribas ir tai yra meilės sau išraiška, o ne kažko negalėjimas, ką privalu galėti – dirbti nepriklausomai nuo to, kaip jautiesi (o tai dažnai veda link perdegimo, imuninės sistemos nusilpimo, dar dažnesnio sirgimo ir kt.).
Pastebiu, kad dabar, tampam mama, tų asmeninių pasidalinimų iš mano pusės būna daugiau. Taip yra ir dėl to, kad po vaiko gimimo pakito ir dalis mano asmenybės bei taip pat mane supa klientai, kuriems svarbūs, jie dažniau į konsultacijas ,,atsineša“ reprodukcinės psichologijos klausimus.
Straipsnyje galite rasti dalį ir kitų mano minčių apie tai, ką man kaip psichologei ir tampančiai mamai reiškia rūpintis savo psichikos sveikata.
Ačiū už atidų buvimą drauge šioje temoje straipsnio autorei:
Žiedūnė Juškytė-Linkevičienė.
Ir mano Žvelk giliau koordinatorei Nida Vildžiūnaitė už galimybę mokytis, augti tėvystės patirčių temoje jaučiant tavo palaikymą ir išklausymą, Nida 🤍.
Kaip gali padėti kitiems, kai pats turi sunkumų? – tokį klausimą, tikėtina, yra girdėję daugelis pagalbos specialistų. Tai išgirsti nėra malonu, o ir pats klausimas smarkiai klaidina. Vis dėlto verta pripažinti, kad psichologai, psichiatrai, socialiniai darbuotojai – visų pirma yra ...