15/02/2026
Kaip dažniau priimate sprendimus - remdamiesi mąstymu ar jausmais (vidumi, „pilvo jausmu“)? O kuriuo iš šių būdų atlikę pasirinkimą jaučiatės labiausiai savimi?
Taip susiklostė, kad kasdienybėje racionaliais pasirinkimais mes vadiname tuos pasirinkimus, kurie yra priimami vadovaujantis mąstymu ir logika. O jausmais priimami sprendimai dažnai kelia asociacijas kaip neracionalūs, skuboti, impulsyvūs, neprotingi sprendimai. Todėl kai norime „geriausių“ sprendimų dažnai pasitelkiame logiką, protą, paskaičiavimus, nes galvojame, kad taip pasirinksime geriausią ir teisingiausią variantą. Anglų kalboje yra iškalbus išsireiškimas „gut feeling“, kas pažodžiui būtų „pilvo jausmas“ arba, jei verstume labiau pagal prasmę, galėtume sakyti, kad tai yra nuojauta, pajautimas, rėmimasis vidiniu jausmu, o ne protu.
Nobelio premijos laureatas ir psichologas Danielis Kahnemanas (beje, kurio tėvai kilę iš Lietuvos) išpopuliarino modelį, teigiantį, kad mūsų protas veikia dviem skirtingais režimais. Jis juos pavadino tiesiog 1-ąja sistema ir 2-ąja sistema. 1-oji sistema veikia automatiškai, intuityviai ir beveik be jokių pastangų, nes pasižymi emocionalumu, asociatyvumu ir pasąmoningumu. 2-oji sistema veikia sąmoningai, logiškai, lėtai, reikalauja daug koncentracijos ir valios pastangų. Savo žymiojoje knygoje „Mąstymas: greitas ir lėtas“ Kahnemanas daug kalba apie 1-osios (emocinės ir pasąmoningos) trūkumus, kadangi dažniausiai šios mąstymo sistemos veikimas labiausiai prisideda prie mūsų daromų mąstymo klaidų. Kognityvinė psichoterapija emocinį mąstymą susiejo su kai kurių psichikos sutrikimų priežastimis. Todėl nenuostabu, kad per laiką susiformavo požiūris, kad jausmais priimami sprendimai būna nerimo priežastys, mažiau teisingi ar net mažiau vertingi, nes juk reikia kliautis protu ir logika. Neneigiu, kad taip tikrai būna, tačiau noriu pažvelgti ir į kitą vidinių, jausminių sprendimų pusę.
Carlas Gustavas Jungas, kalbėdamas apie žmogaus asmenybės tipologiją, tiek mąstymą, tiek jausmus vadino racionaliomis funkcijomis, kas gali skambėti keistai, bet tai jis darė dėl to, kad tiek remiantis mąstymu, tiek remiantis jausmais mes dalykams suteikiame vertę ir priimame sprendimus. Nors toks požiūris yra nebelabai populiarus, man jis patinka ir yra artimas, kadangi nenuvertina jausmų kaip svarbaus mato nustatyti vertei ar priimti sprendimą. Todėl tiek mąstymas, tiek jausmai yra vienodai svarbūs. O dabar grįžkime prie pradžioje užduoto klausimo: „Kuriuo būdu atlikę pasirinkimus jaučiatės labiausiai savimi?"
Į šį klausimą gali padėti atsakyti 2019 metais publikuotas tyrimas (kaip visuomet - tyrimo nuoroda komentare), kuris ieškojo atsakymo, į klausimą, koks ryšys yra tarp vidumi (angl. gut feeling) priimtų sprendimų ir tikrojo „AŠ“ jausmo. Ir štai, ką galime pasakyti remiantis šio tyrimo duomenimis:
⚫Jausmais pagrįsti sprendimai yra reikšmingi asmens identitetui.
⚫Tokie sprendimai dažnai lemia didesnį pasitenkinimą po pasirinkimo, nes žmogus jaučiasi ištikimas sau ir labiau jaučiasi savimi.
⚫Didesnis užtikrintumas sprendimu. Kadangi tikrasis „aš“ suvokiamas kaip stabilus ir nekintantis, juo pagrįsti sprendimai suteikia žmonėms didesnį subjektyvų tikrumą, kad jų pasirinkimas yra teisingas.
⚫Tokie sprendimai gali didinti atsparumą kitų kritikai. Kadangi pasirinkimas tapatinamas su tikruoju „AŠ“, žmogus tampa atsparesnis kitų nuomonei ar bandymams jį perkalbėti (žinoma, čia labai svarbu ir kokie sprendimai priimami, nes kai kur toks atsparumas kitų kritikai gali ne padėti, o kenkti)
Tyrėjai pabrėžia, kad žmonės dažnai negali paaiškinti, kodėl jiems kažkas patinka. Šis tyrimas užpildo spragą paaiškindamas, kad procesas (t.y. tai kaip pasirenkame) yra toks pat svarbus kaip ir pats rezultatas (ką pasirenkame). Jausmais grįstas pasirinkimas suteikia žmonėms stabilumo pojūtį jų pačių vertybių ir nuostatų sistemoje.
Ar lengva jums priimti sprendimus remiantis vidumi?
