10/04/2026
Praktika. Terapijos. Draugystė. Ir savanorystė.
Visa tai mūsų namuose patyrė Vilniaus universitetas / Vilnius University menų terapijos (šokio-judesio terapijos) magistro studijose studijuojanti Aurelija Gavenavice.
Į mūsų namus Aurelija pirmą kartą atėjo atlikti praktikos. Ji prisipažįsta – tuomet apie demenciją dar žinojo nedaug, todėl buvo šiek tiek neramu: ar pavyks užmegzti ryšį, ar žmonės priims, ar tokie užsiėmimai jiems bus artimi.
Tačiau nerimą labai greitai pakeitė džiaugsmas. Vos pradėjus vesti terapijas paaiškėjo, kad mūsų žmonės jų laukia, noriai renkasi ir įsitraukia. Aurelija ne tik atrado kelią į jų pasaulį, bet ir pati labai jautriai į jį įsiklausė – domėjosi, kaip demencija veikia kūną, judesį ir emocijas, o savo programą pritaikė būtent šį sindromą turintiems žmonėms.
Pasibaigus praktikai, atsisveikinti nesinorėjo. Todėl šiandien Aurelija į „Addere Care“ kartą per savaitę sugrįžta jau kaip savanorė – vesti šokio-judesio terapijos užsiėmimų mūsų senoliams.
Ar verta garbaus amžiaus žmonėms taikyti šokio terapiją? Mūsų atsakymas – tvirtas ir paremtas patirtimi: taip. Nes judesys čia tampa ne tik veikla. Jis tampa būdu būti kartu, išreikšti save, patirti ryšį, džiaugsmą ir gyvybę.
Esame labai dėkingi Aurelijai už jos jautrumą, laiką ir širdį, kurią ji dovanoja mūsų žmonėms.