19/11/2024
,,Tu sensti, tu nebe tu, tu tampi tolima, liūdna ir vieniša'', – jie man sako.
Aš neatsakiau...
Aš nesenstu, aš tampu išmintinga.
Nustojau būti tuo, ko norėjo iš manęs kiti. Dabar man svarbu tik tai, kuo noriu būti AŠ.
Nustojau siekti kitų priėmimo ir priėmiau SAVE.
Palikau meluojančius veidrodžius, kurie apgaudinėja negailestingai.
- Ne, aš nesenstu.
Tiesiog tampu labiau išranki vietoms, žmonėms, papročiams ir ideologijoms.
Paleidau prisirišimus, nereikalingą skausmą, toksiškus žmones, sergančias Sielas ir supuvusias širdis... kartėlis ir nelaimingumas ne man – aš juos paleidžiu dėl savo sveikatos.
Nustojau gyventi istorijas ir pradėjau jas rašyti, mečiau į šoną primestus stereotipus.
Nebenešioju ,,stilingų'' akių savo krepšyje, dabar turiu knygą, kuri puošia mano mintis.
Vyno taures iškeičiau į kavos puodelius, pamiršau idealizuoti gyvenimą ir pradėjau jį GYVENTI.
- Ne, aš nesenstu.
Aš nešu Sieloje gaivumą, širdyje nekaltumą, ir TAI – atranda mane kasdien.
Rankose turiu kokono švelnumą, kuris atsidaręs išskleis sparnus į kitas vietas nepasiekiamas tiems, kurie siekia tik lengvai, greitai ir daug.
Mano veide vis suspindi ta žavinga šypsena, kai stebiu Gamtos paprastumą.
Ausyse nešiojuosi paukščių čiulbėjimą, kuris džiugina ir lydi mano pasivaikščiojimus.
- Ne, aš nesenstu.
Aš tampu išranki, skiriu savo laiką tam, kas nematerialu, perrašau istoriją, kurią man papasakojo kiti, iš naujo atrandu pasaulius...
Išsaugojau tas senas knygas, kurias kažkada pamiršau atversti.
Tampu atsargesnė, sustabdau protrūkius, kurie manęs nieko nemoko, mokausi kalbėti apie transcendentinius dalykus, mokausi ugdyti žinias, sodinti idealus ir ,,klastoti'' savo likimą.
- Ne, aš nesenstu.
Pradedu gyventi tuo, kas ESU iš tikrųjų ♥
(Bianka Luz)