http://www.psichosomatologe.com/

Psichosomatologė Lina, Vilnius (2026)

03/12/2025

NUSTOKITE SKAIČIAVĘ SVETIMUS PINIGUS ir nustebsite kaip ims rastis ką skaičiuoti savoje piniginėje ;) Man asmeniškai tai vienas pačių bjauriausių žmogaus būdų peržengiant kito žmogaus ribas, ypač su vertinimais kaip kas turi su savo finansais elgtis, taupyti, leisti, neleisti sau, nes "jei aš turėčiau tiek, tai..."...

Žmonės, kurie nuolat skaičiuoja svetimus pinigus, paprastai patys savo finansų nevaldo. Jie nesupranta, kad dėmesys, kurį skiria kitų kišenėms, yra tiesioginis nuostolis jų pačių rezultatams. Tokia laikysena rodo ne brandumą, o vidinį nepakankamumą ir baimę susidurti su savais skaičiais.

Stebėti kitų gyvenimo lygį žymiai lengviau, negu prisiimti atsakomybę už savo. Pavydas ir kritika tampa patogia priedanga, dengiančia faktą, kad patys žmonės nėra pasirengę kelti sau tikslų. Skaičiuoti svetimus pinigus tėra greitas, bet tuščias būdas patvirtinti sau, kad „man taip nepavyks“. Toks mąstymas kuria nuolatinę įtampą ir atima energiją, reikalingą realiems sprendimams.

Žmogus ima gyventi ne pagal savo prioritetus, o pagal kitų gyvenimo schemas. Jis lygina, analizuoja, komentuoja, bet nedaro nieko, kad jo paties rezultatai keistųsi. Tai ne tik neefektyvu, bet ir žalinga. Nes finansai kyla ne nuo to, ką galvoja apie kitus, o nuo to, ką daro pats. Tie, kurie skaičiuoja svetimus pinigus, dažnai neįvardija savo poreikių ir nesupranta savo realių pajamų galimybių ir tiesiog pasišiaušia jei kažkas leidžia sau daugiau nei jie, ne todėl, kad išties negalėtų sau leisti, o neleidžia norėti, neleidžia gyventi juo džiaugiantis.

Kitų pinigus skaičiuojantieji praranda labai BRANGŲ laiką, kurį galėtų investuoti į įgūdžius. Jie praranda discipliną, kuri yra vienintelis stabilus finansinės sėkmės pagrindas. Jie praranda motyvaciją, nes lyginimas su kitais visada baigiasi vidiniu pralaimėjimu. Bandymas vertinti, kam kas „turi“ leisti pinigus, rodo ribotą finansinį mąstymą. Tai įprotis, būdingas žmonėms, kurie nejaučia savo gyvenimo kontrolės. Jie bando susigrąžinti tą kontrolės jausmą kritikuodami kitus, ypač tas pasididžiavimo jausmas kiek pavyko sutaupyti, nepirkti ir tas labai įkyriai primetinėjama kitiems, kurių idiologija stipriai skiriasi.

Tačiau rezultatas visada tas pats – finansinė stagnacija:
- niekas nepraturtėjo nuo svetimų sąskaitų analizės;
- niekas nepakėlė savo pajamų, svarstydamas, kiek kaimynas išleido atostogoms;
- niekas neįgijo pasitikėjimo, stebėdamas, kaip draugams sekasi versle ar darbe;
- niekas netapo turtingesniu bandydamas įrodinėti, kad mažiau yra daugiau.

Pinigai ateina:
- pas tuos, kurie dirba su SAVO skaičiais;
- pas tuos, kurie matydami kito sėkmę džiaugiasi kartu, o ne alpsta iš pavydo;
- pas tuos, kurie kelia sau aiškius tikslus;
- pas tuos, kurie priima realius sprendimus, o ne kritikuoja kitų.

Skaičiuoti svetimus pinigus - tai atsisakyti galios kurti savus. Tai lyg stovėti šalikelėje ir piktintis, kad ne tu esi vairuotojas. Toks įprotis smegenims nuolat siunčia žinutę „Aš negaliu, man nepasiseks, aš nepilnavertis“ ir tuomet žmogus įstringa aukos pozicijoje. Jis pradeda manyti, kad pasaulis yra kažkam palankus, o jam - ne. Tai klaidingas ir net ŽLUGDANTIS požiūris.

Finansinė sėkmė nėra atsitiktinumas. Ji kyla iš gebėjimo fokusuotis į savo veiksmus, savo planus, savo atsakomybę. Žmonės, nustoję skaičiuoti svetimus pinigus, automatiškai turi daugiau vidinės laisvės. Jie pradeda matyti galimybes vietoj trūkumų. Jie investuoja laiką į saviugdos sprendimus, o ne į kritiką. Jie kuria santykį su pinigais, paremtą savivertės, o ne pavydo logika. Na, jei tu negali ramiai praeiti pro turtingą žmogų, nes nekenti jo statuso, tai tu tiesiogiai siunti žinutę, jog toks "statusas" tau nepriimtinas ir Visata, žinoma, tai pasižymi raudonu rašikliu tavo asmeninėje banko sąskaitoje....

Jei nori daugiau pinigų, turi nustoti gyventi kitų pinigais. Tai vienas paprasčiausių, bet stipriausių finansinės brandos principų. Kol lyginiesi su kitais, tol neišjudini savo finansinio potencialo . Kol vertini kitų išlaidas, tol nežinai savo galimybių. Kol vertini, kaip turėtų gyventi kiti, tol pats negyveni taip, kaip galėtum. O juk norisi gyventi gerai, tiesa? Gerai kaip gera tik jums asmeniškai...

❓O jūs mėgstate skaičiuoti svetimus pinigus arba aplinkoje tokių "skaičiuotojų" turite ir kaip reaguojate?

Na, o kas norite susidraugauti su savo asmenine finansine energija, kviečiu jau gruodžio 8d. jungtis į kursą "Savivertė tavo piniginėje":
www.psichosomatologe.com/kursai

Apkabinu, Lina Pinigina 💶
www.psichosomatologe.com/paslaugos

02/12/2025

Jūs neatrasite ramybės ten, kur jūsų būti neturi. Tai yra labai konkretus, fiziologiškai jaučiamas signalas: kūnas pradeda siųsti nerimą, įtampą, abejones, nepasitikėjimą. Mintys sukasi ratu, motyvacija krenta, o visos pastangos tampa sunkios. Tai tiesiog ženklas, kad bandote veikti erdvėje, kuri su jumis nėra suderinta.

Kai lygiuojate savo gyvenimą pagal svetimą modelį, atsiranda vidinė trintis. Ji tyliai pradeda reikalauti vis daugiau energijos. Atrodo, kad pagaliau „susitvarkysite“, „pasivysite“, „įsivažiuosite“, bet realybėje atsiranda tik dar didesnis nuotolis tarp to, ką darote ir to, ko jums iš tikrųjų reikia. Nes tą svetimą sėkmės scenarijų kažkas kūrė savo vidinių procesų, savo vertybių pagrindu, o jūs bandote jį perkelti į savo gyvenimą tarsi svetimą programą į kitą sistemą, tad ji tiesiog neveikia.

Kuo labiau vejatės svetimą scenarijų , tuo ryškesnis tampa vidinis atotrūkis nuo savojo. Tarsi visur esate „arti“, bet niekur iki galo nesijaučiate „ten“. Tai kuria lėtinį nepasitenkinimą, kuris neišnyksta net pasiekus tikslus, nes tie tikslai niekada nebuvo jūsų.

Sėkmė pagal kito receptą visuomet bus karti. Ji gali būti blizgi išoriškai, bet viduje - visada tuščia. Ir žmogus dažnai net nesupranta, kodėl po pasiekimo ateina ne džiaugsmas, o keistas emocinis nuovargis. Kodėl atrodo, kad „kažko vis tiek trūksta“?

O dabar klausimai jums, tiesiog pamąstymui:
"Jeigu šiandien pat panaikintumėte visus autoritetų balsus, lūkesčius, palyginimus... kieno scenarijų pasirinktumėte?"
"Jei niekam nereikėtų įrodinėti, kad galite, kad esate verta/s, kad esate pajėgi/us, tai kokia kryptis savaime iškiltų į paviršių?"
"Ką kurtumėte, jeigu niekada nebūtumėte matę, kaip tai daro kiti?

Tikroji kryptis dažniausiai atsiveria tyliai. Ne per entuziazmą, ne per euforiją, o per tą labai ramų, aiškų „taip“ tam, ką veikiate, o kai pradedate judėti pagal savo asmeninį modelį, atsiranda ir energija, ir nuoseklūs rezultatai, nes pagaliau dirbate su savimi viename ritme. Ir todėl tai yra vienintelė vieta, kur gali atsirasti taip laukta pilnatvė ir tikra sėkmė.

Būkite sėkmingi tame, kame jaučiate savo potencialą, vertę ir prasmę 🫶
Apkabinu, Lina
www.psichosomatologe.com/paslaugos

01/12/2025

Daugelis moterų galvoja, kad pinigų trūkumas, tai tik tiesioginė finansinė problema, bet išties tai yra ir vidinės vertės spraga, kurią nešiojamės nuo vaikystės, protėvių linijos, santykių ar nuolatinių baimių save išreikšti pasekmės.

Štai kodėl tiek metų stengiesi, mokaisi, dirbi, o rezultatai kažkodėl vis tiek žemesni, nei galėtų būti. Kai trūksta savo vertės suvokimo (savivertės), gyvenime atsiranda labai aiškūs neturto "simptomai": abejonės žengiant žingsnį, delsimas ryžtis išbandyti tai kas sklinda iš širdies, nes sukritikuos, nuvertins, nuolatinis noras pataupyti iš baimės, kad ryt gali nelikti lėšų, sunkumas kilti į kitą lygį, nes "tai ne man", jausmas, kad pinigai tolsta vos tik jų prisireikia labiausiai, nes "aš nesu verta didelių pinigų".

Kūnas į pinigų trūkumą reaguoja taip pat, kaip į emocinį nepriteklių: įsitempia, taupo energiją, blokuoja sprendimus, stumia jus į saugius, bet niekur nevedančius pasirinkimus. Pradeda somatizuoti kepenys, stuburas, galva, krūtys, klubai.

Tai mechanizmai, kurie aktyvuojasi, kai kažkur viduje gyvena senai įskiepyta žinutė: „Nenorėk daugiau nei kiti“, „Nebūk išsišokėlė“, „Būk kuklesnė“, „Tau tiek turi užtekti“, "Pažiūrėk į kitus", "Panorėsi ir praeis"...

Ir tuomet daugelį metų vyksta tylus vidinis konfliktas: tarsi nori daugiau, jauti, kad gali aukščiau kilti, bet iš karto save nutildai, "neišsišoki". Tarkim, darbo pasiūlymas atrodo geras, bet iškart prisigalvoji priežasčių, kodėl „gal dar ne laikas“. Pelninga idėja dega širdyje, bet drauge kyla kaltė, tarsi kažko prašai per daug, kad tavo sėkmė ir pilnesnė sąskaita banke "nuvils" artimuosius, nes jie galbūt nieko taip ir nepasiekė, neįgyvendino savo tikslų, nepatikėjo savimi kai tai galėjo lemti jų didesnes pajamas.

Arba labai stiprus materialusis blokas atsiranda kai žmogaus gyvenime nėra dėkingumo elemento ar nevyksta sąžiningi energetiniai mainai. Juk pinigai šiais laikais - tai geriausia energetinė valiuta, kurioje atsispindi žmogaus įdėtas laikas, žinios, energija juos uždirbant. Kai mainai vyksta - pinigų energija juda toliau, plačiau, pritraukia kitus į tą erdvę ir užsisuka nenutrūkstamas srautas.

Tačiau jei jūsų gyvenime vyrauja žema savivertė, kaltė uždirbant ir gyvenant geriau nei jūsų šeima, nėra dėkingumo, elementaraus finansinio raštingumo, nėra balanso tarp duoti-imti, materialusis gerbuvis slopinamas. Ir va šita vieta yra kritinė, nes būtent čia pinigų srautas nutrūksta ne todėl, kad jūs neturite jokių galimybių, o todėl, kad viduje nėra leidimo jomis naudotis ar net joms jus pasiekti.

Todėl būtina sustoti ir atsigręžti į savo santykį su finansais kitaip, atsispiriant nuo esamos savivertės, kūno reakcijų, vidinių baimių, protėvių programų ir senų "įrašų" mintyse, kurie tyliai reguliuoja, kiek jums „leistina“ turėti.

Apie tai ir daugiau, kalbu kurse „Savivertė tavo piniginėje“, kuris startuoja jau gruodžio 8 d.:
www.psichosomatologe.com/kursai

Nes finansai keičiasi tik tada, kai keičiasi moteris, kuri juos valdo, kai ji ima sau leisti daugiau, kai ji nustoja gyventi baimėje, pagal kitų įskiepytus neturto scenarijus, kai atsiranda suvokimas kokia jos vertybių sistema ir kaip ji atsispindi piniginės turinyje. Tai nei mistika, nei kažkas antgamtiško, tai tik tam tikri traukos dėsniai, kurie atvaizduoja materialumą, remiantis jūsų vidiniais įsitikinimais.

Todėl kurse laukia konkretūs teminiai sluoksniai, bus meditacijos, kurios keičia įsisenėjusius neturto įsitikinimus, bus praktikos, kurios įgalina keisti dabartinę finansinę matricą.

Jūsų santykis su finansais prilygsta santykiui su savimi 💶

Apkabinu, Lina💰
www.psichosomatologe.com/paslaugos

30/11/2025

BŪTI "GERA MERGAITE" - NĖRA GERA! Tai nesveika pozicija, kuri ateityje griauna sveikos moters bazę visuose gyvenimo lygmenyse.

Šį postą parašyti paskatino pokalbis su sena pažįstama, kuri paskambino su žodžiais: "Aš daugiau taip nebegaliu (amžinai nelaiminga ir viskuo nepatenkinta mama, kurią privalau mylėti, vyras, kuris jau dvejus metus ieško darbo, kuris jį motyvuotų, du vaikai, kurių vienam reikalinga nuolatinė gydytojų priežiūra, sunkus darbo krūvis nuolat derinant šeimos poreikius), bet kitaip aš ir nemoku... neišmokė, nepasimokiau...o dabar man įtaria onkologiją"...

„Gera mergaitė“ dažnai yra pavargusi, išnaudota ir tyliai serganti moteris. Apie tai garsiai kalbėti visada nepatogu, nes kaskart atsiranda vis dar tame vaidmenyje įsipatoginusių, bet jeu seniai savo gyvenimo nebegyvenančių moterų komentarų, o juose irgi nieko gero: pyktis, nuoskaudos, nepasitenkinimas, skausmingas mąstymas ir amžina aukos pozicija... bet gal jau laikas nubusti iš iliuzijos, kad tas gerumas tėra labai grėsminga sveikatai iliuzija?

GERŲ MERGAIČIŲ NIEKAS NEMYLI! MYLI JŲ PATOGUMĄ, PRIEINAMUMĄ IR AUKĄ. MYLI TOL, KOL ATITINKA KAŽKIENO LŪKESČIUS IR PAVEIKSLIUKUS GALVOSE... o jos TIKROS tame nėra nė kvapo... jos apskritai NĖRA! Ir tada kūnas suteikia ligas, skausmą, kad galų gale ją pažadintų... kad pradėtų save jausti, o jei ir tai negelbsti... pratęskite mintį pačios...

Tiesa ta, jog „geros mergaitės sindromas“ daugeliui moterų sugriauna gyvenimą stipriau nei bet kokia trauma. Ji yra nemokama tarnaitė namuose, patogus vaikas pasipuikavimui prieš draugus ir gimines, niekada neišsišokanti, nieko sau neprašanti ir nenorinti.

Bet ji užauga... su visu tuo bagažu. Moteris, kuri keliasi anksčiausiai ir eina miegoti vėliausiai. Mama, kuri paaukoja savo karjerą, laiką ir jaunystę, kad visi aplink būtų sotūs, ramūs ir patenkinti. Žmona, kuri nepaisydama savo asmeninių ribų, poreikių, visada vyrui taria "taip". Kolegė, kuri vos spėdama savo darbus, su šypsena užsikrauna ir kitų. Dukra, kuri pasiduodama valdingos mamos manipuliacijoms, amžinai jaučiasi kalta dėl to, jog apskritai egzistuoja šiame pasaulyje.

"Gera mergaitė" išmokyta viską absorbuoti. Visada suprasti, su viskuo susitaikyti, visada šypsotis. Ir niekada nerodyti savo tikrų jausmų ir emocijų. Bet tiesa ta, kad būtent iki 1990m, yra labiausiai psichologiškai "geros mergaitės" sindromo traumuotų moterų karta.

O kūnas taip ilgai atlaikyti negali, todėl vieną šeimą (tėvų) užkeičia kita (sava), dirgikliai tie patys, modelis tas pats ir štai čia prasideda tikroji tragedija. Todėl 30-50m. matome tiek skydliaukės sutrikimų, tiek autoimuninių ligų, tiek moterų onkologijos išraiškų, tiek panikos, depresijos, chroniško nuovargio, viršsvorio, hormonų griūčių.

TOP 10 LIGŲ, KURIOMIS DAŽNIAUSIAI SERGA SUAUGUSI „GERA MERGAITĖ“ :

1. Krūties vėžys (ypač liaukinis). Konfliktas: „Aš neapsaugojau, tinkamai neaprūpinau, negaliu visų "išmaitinti". Dažna moterims, kurios visą gyvenimą rūpinasi kitais, pamiršusios save.

2. Gimdos kaklelio ir gimdos onkologija. Gili savivertės griūtis santykiuose: „Esu neverta meilės“, „Esu bloga moteris/mama“, „Esu nepakankama partnerė“. Taip pat dažnai, tai ir nepasakytos emocijos poroje, išgyventas pažeminimas.

3. Skydliaukės vėžys. Stiprus „nepakankamumo“ ir „vėlavimo“, "neteisybės" konfliktas, plius nesibaigiantis savęs prievartavimas būti geresnei, greitesnei, ramesnei. Tai moterys, kurios nuolat tyli, kad tik nebūtų problemų.

4. Odos onkologija (melanomos, bazaliomos). Kontaktiniai konfliktai: „Nenoriu, kad mane liestų“, „Per daug spaudimo, reikalavimų“. Dažna moterims, kurios santykiuose yra emociškai užspaustos, bet išoriškai tyli ir joms tai kritinė riba.

5. Kepenų sutrikimai ir onkologija. Gilus bejėgiškumas, nuolatinis savęs kaltinimas, „Neturiu teisės pykti“. Kepenys reaguoja į moters savęs nuvertinimą kaip žmogaus, kuriam nebeliko vietos gyvenime.

6. Žarnyno vėžys, CD, polipai, lėtiniai uždegimai. „Negaliu suvirškinti situacijos“ konfliktas, dažnai trunkantis daug metų. Tai moterys, kurios "minta" gyvenimu taip, kaip jis joms nepriimtinas, be teisės atsisakyti.

7. Krūtinės ląstos ligos (pleura, plaučiai). Gilūs netekties, atskyrimo, užgniaužto skausmo, mirties baimės konfliktai. Dažnai moterims, kurios visą gyvenimą „laikėsi“ dėl kitų ir neleido sau išjausti praradimų ar garsiai kalbėti apie grėsmes jų namuose..

8. Migrena. Konfliktas „turiu viską kontroliuoti“ ir „turiu būti tobula“. Per daug atsakomybės, per mažai vietos sau, nuolatinis vidinis spaudimas, ginčai su partneriu ir kritika.

9. Autoimuniniai susirgimai. Tai konfliktas "naikinant" save: moteris gyvena taip, kad jos tikrieji poreikiai prieštarauja kasdieniam elgesiui. Kūnas pradeda pulti pats save, nes moteris savęs ir savo ribų, teisių, poreikių nebegina.

10. Sunkūs širdies sutrikimai. Emocinė perkrova: „viskas ant manęs“, „niekas manimi nesirūpina“. Tai moterys, kurios savo emocinį krūvį neša vienos (namie, darbe) ir dar kaltina save dėl bet kokio kitų nepasitenkinimo.

Ir dabar, pagaliau, kontrastas! Nauja merginų-moterų karta auga kitokia. Merginos, kurios žino savo ribas (bet jas vadina akiplėšom), kurios nedaro visko „kad tik nepyktų“ (bet jas vadina egoistėmis), kurios pasako „ne“ be kaltės jausmo (bet jas vadina nedėkingomis dukromis), kurios nori gyventi, o ne tarnauti (bet jas vadina išpuikėlėmis).

Ir tai ne jų „egoizmas“, tai jų sveikatos kaina! Jos visa esatimi supranta, kad gana vaidinti, kad viskas gerai. Gana šypsotis, kai viskas viduje verda. Gana bijoti pasakyti, kad skauda, nepatinka, netinka, pavargo, nusibodo.

JEIGU MOTERIS KAŽKO NORI - JI NEPRIVALO AIŠKINTIS, KODĖL NORI.
JEIGU MOTERIS SAKO "NE" - REIŠKIA JI TURI TAM SAVO ORIAS PRIEŽASTIS.
JEIGU MOTERIS SAKO "PAVARGAU" - TAI NIEKO KITO IR NEREIŠKIA.

Jeigu moteriai negerai - tai reiškia, kad jai negerai. Net jeigu ji atrodo pikta, nelaiminga, net jeigu reaguoja aštriai. Tai – jos reali būsena, o kiekviena reali būsena yra svarbi. Sveikstantis kūnas nebūna visada „pozityvus“, o gyva moteris visada ir visiems prieinama, patogi ir besišypsanti.

Ir jeigu tu savo gyvenime neskiri vietos sau, deja, tos vietos niekas kitas tau nesuteiks.
Todėl jeigu skaitai šitą tekstą ir jauti gumulą gerklėj - tai ženklas, kad tu per ilgai tylėjai ir taiksteisi.

Jei rezonavo, pasidalink šituo postu, jei nori, kad bent viena moteris šiandien suprastų, jog gyvenimas neprivalo būti nuolatinė tarnystė (nepainiojam su rūpesčiu negalinčiais savimi pasirūpinti: mažiukais vaikais, neįgaliais, ligoniais).

Ir, kad sveikata prasideda nuo labai paprasto sakinio: „Aš turiu teisę į savo pačios gyvenimą.“

P.s: o jei aplinkoje pastebite moterį, kuriai reikia pagalbos, nepraeikite pro šalį, pagelbėkite žodžiu, konkrečiu palaikymu, siūlymu kreiptis į nemokamą moterų linijią/ krizių centrus, dvasininkus, psichologus. Ir ... tada suteikite jai progą pačiai rinktis kaip gyventi rytoj...

Apkabinu jus mano mielosios, tiesiog GYVENKITE SAVO GYVENIMĄ ❤, Lina
www.psichosomatologe.com/paslaugos

29/11/2025

…kambariuose pilna spalvotų ir brangių, „protingų“, judančių žaislų, bet juose nėra gyvybės. Ten nėra mamos, nėra tėčio, nėra abipusio ryšio ir kontakto, kuris atsiranda tik žaidžiant… kai "žaidžiame", o ne kai „visuomet žaidžiu vienas“. Ten, kur nėra energijos, ten šalta, nyku ir nėra kam ko duoti ar pasiimti mainais.

Atkreipkite dėmesį, jog vaikas visada vienas dažniau ir mieliau žaidžia su tais žaislais, su kuriais žaisti mokė ar tiesiog smagiai žaidė ir mama, tėtis... Tai tarsi malonus pakartotinis "kontaktas" kai saugęs kiek toliau: savo mintimis ar fiziškai.

Kai žaislai "negyvi", nereikia stėbėtis, kodėl vaikas neramus, kodėl jis nepajėgia susikaupti, kodėl viską meta po kelių sekundžių. Nes jis ne žaislų ieško. Jis ieško artimiausio žmogaus. Ieško akių, kurios atsako šypsena, balso, kuris ramina. Artumo, kuris patvirtina: "Aš tave matau. Aš tave girdžiu. Aš tave jaučiu. AŠ TAVE MYLIU".

Kai suaugusiojo nėra, žaislas (ypač jei juo kartu niekuomet nežaista ir neprisiliesta), tampa tik daiktu. Gražiu, moderniu, bet tuščiu. Vaikui žaislas yra tarsi tiltas. Jei kitoje pusėje - tyla, vaikas jaučiasi paliktas vienas su sistema, kuri neveikia. Tada ir žaidimų kambarys tampa muziejumi. Visko čia yra, bet nieko prasmingo nevyksta.

Vaikui tikras žaidimas vyksta, kai šalia yra artimas žmogus. Labai netobulas, ne viską išmanantis, ne tas, kuris moka tūkstančius edukacinių triukų, o savas. Tas, kuris atsisėda šalia ir įsitraukia, rankos juda kartu vaiko rankomis, kurio žvilgsnis seka vaiko idėją, o ne taisykles, tarsi nebyliai patvirtindamas, jog "Man su tavimi irgi smagu. Man tu esi labai vertingas, nes tau skiriu savo laiką".

Vaikas mokosi ne iš žaislų. Vaikas mokosi iš mūsų. Iš to, kaip reaguojame, kaip leidžiame jam vesti procesą, kaip atsakome į jo kūno kalbą. Tai sukuria tikrą gyvybę kambaryje. Šilumą. Mainus, kurių jam reikia labiau nei bet kurios „išmanios“ funkcijos.

Ir tam nereikia ilgų valandų. Kartais pakanka septynių minučių tikro įsitraukimo ne tarpdury, ne „tuoj“, ne su ekranu rankose. O čia ir dabar 100%! Tų kelių minučių vaikui užtenka, kad pasaulis vėl turėtų spalvų ir kontūrų, kad jis pasijaustų saugus, pripildytas, matomas ir išgirstas. Tokie vaikai daug rečiau serga nei vaikai, kurie per gyvenimą eina šaltame santykyje su savo tėvais...

Kai tėvų-vaikų ryšys trūkinėja, vaiko kūnas ima reaguoti pirmas. Vaikas nepasako: „Man trūksta ryšio“. Jis parodo tai per kūno simptomus. Dažnos slogos tampa "neišverktų ašarų" metafora. Kosulys tampa nevalingu bandymu atkreipti dėmesį į save. Pilvo skausmai kyla iš įtampos, kurią vaikas kaupia, kai negali pasakyti, kaip iš tiesų jaučiasi. Temperatūra šoka tada, kai viduje vaikas perdega nuo emocijų pertekliaus ir nėra kas jį atliepia, kur jam saugu būti savimi. Odos bėrimai pasirodo kaip kūno protestas prieš per didelį emocinį dirgiklių kiekį išorėje. Nemiga rodo, kad vaikas neturi kur "iškrauti" dienos įtampos ir išsipasakoti savo baimių ir rūpestėlių.
Šlapinimosi sutrikimai dažnai signalizuoja apie santykiuose patiriamą spaudimą arba konfliktinę atmosferą. Agresyvūs elgesio protrūkiai tampa kūno bandymu išmesti įtampą, kurios niekas nepastebėjo ir neišmokė su tuo sąveikauti laiku. Užsisklendimas tėra vaiko būdas apsaugoti save, kai artumas kelia per daug nerimo.
Per didelis aktyvumas rodo nuolatinę vidaus parengtį, nes trūksta ramių, saugių, raminančių momentų. Dažnas peršalimas rodo susilpnėjusią nervų-imuninės sistemos sąveiką dėl emocinio nuovargio.

Vaikas taip pat nuolat „perima“ tėvų nuotaikas, nes jam jų ryšys yra išlikimo šaltinis.
Kai tėvai stipriai įsitempę, vaiko kūnas pradeda tą įtampą "nešti" už juos.
Kai tarpusavio ryšiai ima trūkinėti, vaiko kūnas imasi tai reguliuoti simptomais, skausmais, nuovargiu, ligomis. Jis tampa tiltu, kuris bando sugrąžinti tėvus į artumą.

Vaikas sveiksta greičiau, kai santykyje atsiranda šiluma ir nuoseklumas, net jei tai trunka tik kelias minutes per dieną. Net ir trumpas, bet tikras kontaktas veikia kaip nervų sistemos „perjungimas“ į saugų režimą,o kai saugumas grįžta, simptomai dažnai ima nykti greičiau nei mes tikimės.

Apie tai ir dar daugiau, galite rasti mano knygoje: "Psichosomatikos gidas tėvams. Kai vaiko kūnas kalba per ligą." Šiuo metu kaip tik leidykloje vyksta akcija, kuria galite pasinaudoti jau dabar:
https://www.mijalba.com/knygos/psichosomatikos-gidas-tevams/

Apkabinu, Lina 🧸
www.psichosomatologe.com/paslaugos

28/11/2025

Pats pavojingiausias nuodas pasaulyje dažniausiai slypi ne išorėje, o mūsų pačių galvoje. Psichosomatika tai atskleidžia labai aiškiai: kūnas reaguoja į emocinį skausmą taip, lyg tai būtų reali fizinė grėsmė. Smegenys to neatskiria, o "mato" (jaučia) tik stresą ir reaguoja į jį visomis turimomis biologinėmis programomis.

Streso metu organizmas staiga užtvindomas kortizoliu. Tai nėra metaforinė „rūgštis“, o hormonas, kurio perteklius realiai griauna imunitetą, trikdo širdies ritmą, skatina uždegimus ir išsekina nervų sistemą.

Tradicinėje medicinoje tai vadinima "Takotsubo kardiomiopatija", kitaip dar - „sudaužytos širdies sindromu“. Tai ūmi, stresui jautri reakcija, kai stiprus emocinis ar fizinis smūgis akimirksniu pakeičia širdies raumens darbą.
Simptomai atrodo kaip infarktas: spaudimas krūtinėje, dusulys, stiprus silpnumas. EKG ir tyrimų rodikliai taip pat gali būti pakitę, todėl žmogus neretai atsiduria ligoninėje manydamas, kad tai širdies smūgis. Tačiau skirtingai nei infarkto atveju, vainikinės arterijos lieka neužsikimšusios. Tiesiog kairysis skilvelis „sustingsta“, praranda įprastą ir įgauna formą, primenančią takotsubo (japonų vazoną aštuonkojams gaudyti). Tai laikina ir dauguma žmonių pasveiksta per kelias savaites, o štai priežastys labai žemiškos: netektis, konfliktas, skyrybos, šokas, staigi baimė, stiprus fizinis ar emocinis perdegimas.

Tačiau širdies kraujagyslių sistema tik viena iš daugelio, reaguojančių į mūsų emocijas. Virškinimo sistema psichosomatikoje vadinama „antromis smegenimis“, nes joje yra milijonai neuronų, kurie tiesiogiai reaguoja į streso signalus. Ilgalaikė įtampa slopina/įaudrina virškinimą, trikdo rūgštingumą, ardo gleivinę ir galiausiai sukelia opas. Tai kūno bandymas pasakyti, kad per ilgai nešiojate tai, kas nebetelpa viduje.

Tas pats su nugara. Daugeliui atrodo, kad skauda dėl krepšių, darbo ar sėdėjimo. Dažnai tai tik dalis tiesos. Nugaros raumenys pirmieji reaguoja į atsakomybę, nuolatinį budrumą, kontrolę, įsipareigojimų perteklių.

Mūsų ląstelės nuolat atsako į mintis ir emocijas. Nerimas, išsekimas, gilus liūdesys ar apatija tiesiogiai mažina energiją, lėtina medžiagų apykaitą ir išbalansuoja hormonus ir pamažu slopina norą džiaugtis savo vieninteliu ir nepakartojamu gyvenimu.

Tačiau jei protas gali griauti, jis gali ir padėti gyti. Placebo nėra pasaka – tai įrodymas, kad tikėjimas, viltis ir naujas vidinis scenarijus keičia biologiją. Smegenys reaguoja į naują mintį taip pat realiai, kaip ir į seną traumą. Tai tarsi psichosomatinis "kulverstis".

Todėl verta prisiminti: liga nėra jūsų bausmė ar kūno kalėjimas. Ji yra tikslus ir nuoširdus jūsų emocinės būsenos atspindys. Tai, kas vyksta viduje, anksčiau ar vėliau pasirodo išorėje: kūno pojūčiuose, skausmuose, nuovargyje ar simptomuose.
Ir klausimas, kurį visada verta sau užduoti kai susergate yra ne „Už ką man tai?“, o „Ką kūnas man bando tuo pasakyti ar parodyti?“

Išlikite sveiki, Lina 🫶
www.psichosomatologe.com/paslaugos

27/11/2025

Kad šiais metais būtų paprasčiau išrinkti dovaną net tiems, kurių gerai nepažįstate, sudariau jums numerologinį dovanų gidą (įdomu ar jus atlieps) 🎁🎁🎁🎁🎁🎁🎁

1 diena - "Lyderiai". Žmonės su stipriu valios, kryptingumo, gebėjimo materializuoti idėjas energijos lauku.
Dovanos: technologijos, darbo įrankiai, rašikliai, planuotojai, kursai įgūdžiams, asmeninės galios atributai (pvz., kokybiškas laikrodis).

2 diena - "Žyniai": intuityvūs, jautrūs, giliai matantys ir informaciją apdorojantys žmonės.
Dovanos: aromaterapija, žvakės, natūralūs audiniai, tyli erdvė (SPA kuponas), knygos apie psichiką ar intuiciją.

3 ir 30 diena - "Valdovai"(švelnūs). Gausos, estetinio pojūčio ir kūrybos archetipas.
Dovanos: kokybiški drabužiai, papuošalai, interjero detalės, gėlės, gurmaniški rinkiniai.

4 ir 31 diena - "Imperatoriai". Struktūra, autoritetas, valdymas, atsakomybė.
Dovanos: organizavimo sistemos, darbo stalų atributai, oda, praktiški aukštos kokybės daiktai, verslo aksesuarai.

5 ir 23 diena - "Mokytojai". Dvasiniai mokytojai, šeimos vertybių ir tvarkos saugotojai.
Dovanos: knygos, mokymai, mentorystės kursai, ritualiniai daiktai, kokybiški užrašai vidinei kelionei.

6 ir 24 diena – "Mylintieji". Santykiai, pasirinkimai, estetika, bendravimas.
Dovanos: poros ritualai, kvapai, papuošalai, koncertų bilietai, fotosesija, poros vakarienės.

7 ir 25 diena – "Aktyvistai". Judėjimo, pergalės, kelionių archetipas.
Dovanos: kelionių/auto aksesuarai, sporto prekės, kursai vairavimui ar drąsai, aktyvios patirtys.

8 ir 26 diena – "Teisuoliai". Analitinis protas, balanso ir teisingumo pojūtis, verslumas.
Dovanos: kokybiški dokumentų aplankai, teisinės literatūros rinkiniai, minimalizmas, balanso kursai, maksimali kokybė.

9 ir 27 diena – "Išmintingi atsiskyrėliai". Gilus mąstymas, savianalizė, išmintis, vienatvė gamtoje ir atsiskyrimas. .
Dovanos: kokybiškos knygos, tyla ir privatumas, meditaciniai aksesuarai, nematerialūs dalykai (laikas, erdvė sau), žvejybos ar kitos gamtoje vykdomos veiklos aksesuarai, hobių atributai.

10 ir 28 diena – "Fortūnos globotiniai". Pokyčiai, dinamika, sėkmė, rizika.
Dovanos: bilietai į renginius, loterijos bilietai, aktyvios pramogos, kelionės, patirtys, netikėtumai.

11 ir 29 diena – "Energingieji". Charizma, vidinė galia, fizinė ištvermė, emocijų šuoliai.
Dovanos: asmeninės galios atributai, rankų darbo papuošalai, masažai, sporto inventorius, nišiniai kvepalai.

12 diena – "Geraširdžiai". Gili transformacija, požiūrio keitimas, sielos kelias.
Dovanos: terapijos, meno priemonės, meditacijų kursai, fotografija, visa, kas leidžia sustoti ir peržiūrėti gyvenimą, eko prekės.

13 diena – "Ekstremalai". Atnaujinimo, paleidimo ir pokyčių archetipas.
Dovanos: naujos pradžios simboliai, žadinančios/ foto knygos, transformaciniai mokymai, juvelyrika su simboliais, ekstremalios pramogos.

14 diena – "Saikingieji". Harmoningas, stabilus, vidinės pusiausvyros žmogus.
Dovanos: kokybiški gėrimų rinkiniai, arbata, masažai, vandens procedūros, ramybės ir estetinio komforto atributai.

15 diena - "Aistringieji". Charizma, stipri energija, magnetizmas, ambicijos.
Dovanos: prabangūs vardiniai daiktai, kvepalai, erotiniai atributai (priderinti subtiliai), ekstravagantiški aksesuarai.

16 diena - "Reformatoriai". Staigių prasiveržimų, praregėjimų ir šoko energija.
Dovanos: patirtys, kursai, kurie keičia suvokimus, davsinės/ekstremalios veiklos, apsaugos simboliai, statymo/konstravimo/remonto artikulai.

17 diena - "Žvaigždės". Įkvėpimas, kūryba, talentai, vizijos.
Dovanos: menas, foto/video/meno įranga, vardiniai aksesuarai, įkvepiantys daiktai, kursai talentų ugdymui.

18 diena – "Manifestatoriai". Emocijos, pasąmonė, menas, intuicija.
Dovanos: kvapai, užrašinės, mistika, simboliai, psichoterapinės patirtys, fotografija, knygų rašymo/manifestacijos/norų pildymo kursai.

19 diena -"Dosnieji". Galia, džiaugsmas, šviesa, sėkmė.
Dovanos: aukštos kokybės drabužiai, papuošalai su auksu, kelionės į šiltus kraštus, šventinės patirtys, fotosesija, šviečianti atributika.

20 diena - "Teisėjai". Balso realizacija, vardo garsinimas, giminės jungtis.
Dovanos: gyvenimo kelio/meno/oratorystės kursai, gilių praktikų rinkiniai.

21 diena - "Pasauliečiai". Pilnatvė, sėkmė, kelionės, tarptautinė energija.
Dovanos: kelionės, pasaulio atributai, žemelapiai, kokybiška technika, tarptautiniai/užsienio kalbų mokymai.

22 diena - "Avantiūristai". Laisvė, spontaniškumas, kelionės, tyrinėjimas.
Dovanos: žaidimai, lengvi kelioniniai aksesuarai, kūrybos priemonės, patyriminės staigmenos, netikėti bilietai, improvizacinės veiklos, dovanų čekiai be įsipareigojimų.

Apkabinu, Lina Dovanina 🎁
www.psichosomatologe.com/paslaugos

26/11/2025

Va tokiom apledėjusiom, pavargusiom, užrakintom nuo viso pasaulio širdimis jūs nedrąsiai užsukate į konultacijas... Jose tiek visokių jus traumuojančių spyglių, jog kitą kartą net ir man atrodo, kad juos išrinkti, užlopyti atsivėrusias ertmes ir ištirpinti ledus prireiks amžinybės...

Tik retas atvejis, kai priešais ekraną pamatau liepsnojančią aistrą gyvenimui ir visais klapanais atsilapojusią širdį, kuri šaukte šaukia: "daryk su manim ką tik nori, kad tik man palengvėtų!". Deja, dažniausiai pirma sesija virsta budinimo seansu, nes rimtai sergantis žmogus miega... Jo čia nėra. Jo energetika kažkur pasimetusi ieško įėjimo, bet jis aklinai užbertas iliuzijos smėliu ir gyvenimu praeityje arba bandant sukontroliuoti ateitį.

Tie spygliai, tai neišsakytos nuoskaudos, tylūs konfliktai, užgniaužtas pyktis, prarasta savivertė, pavėluoti „atsiprašau“, nesulaukti „ačiū“. Tai nusivylimas, kurį nešiojote taip ilgai, kad net pamiršote, nuo ko jis prasidėjo. Tai nuovargis, kuris tapo jūsų kasdienybės fonu, lyg jis būtų gyvenimo norma. Tai skausmas, kuris įsitvirtino taip giliai, kad net nebejaučiate, kaip tai alina jūsų širdį visomis prasmėmis.

Ir aš matau, kaip pirmos minutės konsultacijoje praeina ne gydant (psichosomatikos žinios negydo, jos tik padeda atrasti ligos/būsenos priežastis ir įteikus žmogui atsakomybę už savo gyvenimą, leisti jam pačiam rinktis kaip gyventi toliau)... Konsultacijos dažnai prasideda "ieškant žmogaus". Tikrojo žmogaus. To, kuris gyveno iki ligos ar skausmo. To, kuris dar tikėjo savo kūnu. To, kuris pasitikėjo savimi ir jį supančiu pasauliu. To, kuris matė spalvas, jautė kvapus, o ne tik reagavo į pasaulį lyg į grėsmę. To, kuris dar tikėjo, jog jo širdis gali plakti lengvai ir to, kuris dar svajojo...

Bet kartais jūs ateinate tokie užšalę, jog net žodžiai į jus atsitrenkia kaip į ledą. Ateinate tokie išsekę, jog net kvėpuoti kartais natūraliai giliai pamirštate. Ateinate tokie saugūs savo "šarvuose", kad net skausmas skalėje 9 iš 10 atrodo pažįstama erdvė, kurioje bent jau aišku, kaip išgyventi...

Ir kai pradedu pamažu, labai lėtai, labai atsargiai rinkti tuos spyglius, jūs kartais net nesuprantate, kodėl taip jautru? Kodėl taip baisu pasakyti paprastą sakinį: „Aš pavargau.“ Kodėl nepakeliamai sunku ištarti: „Man skauda, man nusibodo, mane elementariai viskas ir visi užbeldė!“

Ir vis tiek... jūs kantriai sėdite anapus ekrano... Nenusisukate, nebėgate, neišjungiate kameros. Sėdite apsikabinę su savo skausmu, su savo baimėmis, su tuo įsisenėjusiu, amžiams sustingusiu širdies ledu, kurį galbūt pirmą kartą gyvenime kažkas bando tirpdyti ne jėga, ne prievarta, o nepatogiu prisipažinimu sau, kad jau gana, jau laikas... paleisti ir leisti sau gyventi kitaip, taip, kaip jau seniai norėjosi...

Ir tada, labai lėtai, labai tyliai, po milimetrą, ta širdis pradeda rodyti tikruosius signalus. Ne gražius, ne instagraminamus, o tikrus. Kartais tai būna tik vienas gilesnis įkvėpimas. Kartais - viena drovi ašara, o kartais - pirmas gyvenime ištartas piktas sakinys, kuris neišmoktas, nesuvaidintas, neapskaičiuotas. Kartais tai ir pirmas SĄMONINGAS klausimas: „Ar įmanoma gyventi kitaip?“. Kartais -pirmas linktelėjimas, kuris reiškia daugiau, nei jūs patys suprantate, nes kūnas ir vėl jus išdavė anksčiau nei protas sukontroliavo judesį.

Ir būtent tada prasideda tikrasis darbas. Ne stebuklas, ne magija, ne mano galių ar žinių demonstravimas, o pokytis. Ledas neištirpsta per vieną konsultaciją (todėl ir ne magija 😉). Visų spyglių neišrinksi per vieną valandą. Ertmių neužlopysi vienu monologu... Bet jei žmogus pabunda iš "melo sau" miego, net jei tik 5 minutėms, procesas prasideda. Kūnas prisimena, kad jis gali būti jautrus, o ne įsitempęs. Širdis prisimena, kad ji gali plakti švelniai ir be baimės. Psichika prisimena, kad būti gyvam nelygu gyventi strese.

Tuomet kiekviename iš jūsų aš matau galimybę, gyvybę, kuri dar iki galo nepabudo, ne spyglius, o gyvą ir labai jautrią istoriją, kurią galima perrašyti. Nes kiekvienoje, net labiausiai užšalusioje širdyje, tikrai yra vieta ir liepsnai. Net jei jūs jos seniai nejaučiate, net jei netikite, kad ji dar kada nors sugrįš, net jei viskas viduje atrodo amžiams sustingę ir beprasmiška. Ir net visoje toje berprasmybėje - vistiek didžiausia prasme išliekate JŪS, patys sau, dėl savęs, savyje.

Aš kasdien matau, kaip tirpsta ledas... Kaip spygliai galiausiai iškrenta... Kaip ertmės pamažu užpildomos šiluma... Lėtai. Žingsnis po žingsnio, be neadekvačių lūkesčių ir stebuklingų metamarfozių.

Ir jeigu šiandien dar jaučiatės kaip ta nulipdyta širdis su spyglių vainiku (už kurio slepiasi skausmas, ligos, gyvenimo smūgiai ar jūsų pačių jums smūgiuojantis ego), žinokite, kad tai tik pradžia! Ne diagnozė. Ne gyvenimo nuosprendis. Tik būklė, iš kurios galima kilti: patiems ar su mylimų žmonių pagalba. Tik kilkite! Ir būsite nustebę, kiek daug galima ištirpdyti, kai pagaliau leidžiate sau pabusti...

Šiltai apkabinu, Lina Sniegina ☃
www.psichosomatologe.com/paslaugos

Psichosomatologė Lina

03/12/2025

02/12/2025

01/12/2025

30/11/2025

29/11/2025

28/11/2025

27/11/2025

26/11/2025

Address

Website

Alerts

Contact The Practice

Shortcuts

Share

Category