Kūno Jausmas, M. K. Čiurlionio Gatvė 84b/13, Vilnius (2026)

10/04/2026

Penktadienio laiškas apie atsakomybę.

Aišku, kad genai kalti dėl mano antsvorio (spuogų, aukšto kraujospūdžio, šlubuojančios atminties, etc.)

Tėvai kalti, nes negebu sukurti darnių tarpusavio santykių, pakovoti už savo vietą po saule, bijau nubrėžti saugias ribas ir išvis nežinau ko noriu gyvenime.

Valdžia kalta, nes nesuteikia galimybių užsidirbti, neskatina gimdyti ir auginti vaikų, o į darbą vėluoju, nes kažkodėl išrausė pagrindinę gatvę pačiu nepalankiausiu metu.

Mes įkrentame į aukos mentalitetą.

Aš esu kažkokia (stora, ligota, vieniša, baili, nesėkminga, kvaila ir t.t.), nes kažkas nepakankamai arba per daug mylėjo, nepastebėjo arba engė, mušė, perdėtai kontroliavo, neturėjo pinigų, apgavo, paliko ir t.t.

Iš dalies tai yra tiesa. Genai ir aplinka kurioje augome ar dabar gyvename, bei nuo mūsų nepriklausantys traumuojantys įvykiai VIENAREIKŠMIŠKAI veikia mūsų gyvenimą.

Tačiau. Kartais kažkodėl pamirštame faktą, kad didžioji dalis mūsų gyvenimo sėkmės arba nesėkmės priklauso nuo mūsų.

Nešti atsakomybę ne visada yra lengva ir malonu. Tačiau atsakomybė suteikia GALIĄ. Galią priimti sprendimus. Galią keistis. Galią kurti.

Labai kviečiu išdrįsti ir prisiimti atsakomybę. Atsiimti sau priklausančią galią, jei netyčia buvot ją kažkam perleidę.

Monika

Nuotraukos: 💛💛💛

03/04/2026

Penktadienio laiškas apie vidinius šarvus ir ar tikrai reikia kuo skubiau jų atsikratyti.

Pastaruoju metu gausu informacijos, kaip svarbu išsilaisvinti, atskleisti savo pirminę asmenybę, išvaduoti vidinį vaiką, priimti pasaulį atvira širdimi ir pan.

Viskas su tuo yra gerai. Ir priminę asmenybę pamatyti, ir vidinį vaiką išmyluoti, ir širdį atverti.

Visgi. Šarvus užsiauginom tikrai ne šiaip sau. Širdį po sunkiausiai įveikiamom spynom paslėpėm irgi ne be reikalo. Visa tai tam, kad išgyventumėm, tam, kad apsisaugotumėm ir išliktumėm.

O dabar taip va imti viską ir nusimesti? Čia kaip sraigei – be namelio turbūt lengviau ir greičiau judėti būtų, bet oj kaip greit ją surytų alkanas varnėnas, varlė ar driežas. Visą tokia gražią ir atvirą pasauliui.

Tai kaip tuomet elgtis? Toliau kvėpuoti lyg pusia plaučių? Nejausti? Rodyti tik fasadinę pusę?

Ne. Bet pirmiausia reikia save gydyti, auginti, stiprinti. Sukaupti resursų ir gebėti savimi pasirūpinti. Šarvą tirpdyti švelniai ir su pagarba (tuo metu auginant savo vidinę galią), o ne skaldyti lyg kaltu.

O kartais, esant tam tikroms situacijoms – šarvą vėl apsivilkti. Nors laikinai, tada, kai reikia. Nes geriau jau laiks nuo laiko pasinešioti sraigės namelį, nei baigti dienas ežio pilve 😉

Apkabinu,

Monika

Foto: 💛💛💛

27/03/2026

Penktadienio laiškas apie pagalbą ir kaip mus sekasi ją priimti.

Pastaruoju metu vis įkliūdavau į situacijas (vieną po kitos), kur mano kompetencijos ir žinių lygis pasakydavo „viso gero“ ir kur pati nepajėgiau susitvarkyti.

Sulaukiau daug pagalbos. Netikėtos, nelauktos ir netgi nelabai prašytos. Nuoširdžios, nereikalaujant atsilyginti, neverčiant pasijausti kalta ar skolinga. Tiesiog.

Pirminė automatinė reakcija buvo maždaug tokia: „oj, nesivargink, tikrai nereikia. AŠ PATI“ (nors akivaizdu, kad pati – nei pro kur). Visgi su ta pirmine reakcija pavyko suderėti ir pagalbą priimti.

Ir žinot ką?! Koks palengvėjimas! Tokia laiminga ir dėkinga seniai nesijaučiau. Net atrodo visai gerai, kad tos nesamonės dėjosi gyvenime, jei jų dėka galėjau naujai pamatyti žmones. Kuo toliau, tuo mažiau norėjosi sakyti „nereikia, aš pati“.

Priimti pagalbą – gera. Kaip ir pačiam ją suteikti. Pagalba gali būti visokia. Pasidalinimas „know-how“, fizinė pagalba, reikiami kontaktai, palaikymas ar geras žodis.

Dalintis yra laimė. Priimti – lengva (bent jau lengviau). Duoti – gera.

Koks jūms sekasi priimti pagalba? Pasidalinkit 🤗

Nuotraukos: 💛💛💛

20/03/2026

Penktadienio laiškas apie „produktyvų laiką“.

Ar jums irgi panaršius po soc. tinklus susidaro įspūdis, kad visi normalūs žmonės:

·       Kasdieną sportuoja

·       Medituoja

·       Džiaugsmingai tūpčioja išsikirstose eketėse

·       Namuose ruošia sveiką maistą (pusryčius-pietus-vakarienę-užkandžius)

·       Dalyvauja seminaruose ir nuolat mokosi naujų dalykų

·       Sodina tulpes

·       Randa laiko socialiniam gyvenimui

·       Šoka bachatą

·       Per dieną nueina mažiausiai 10 000 žingsnių

·       Kasdieną įkelia po realsą ir bent keletą storių.

·       Suvežioja vaikus į tris skirtingus būrelius, o vakare kartu skaito pasakas prieš miegą

·       Rašo dėkingumo dienoraštį

·       Detoksikuoja žarnyną, kepen*s, inkstus arba smegenis

Viskas su tuo labai gerai. Ir sveika. Kol netampa „privalomu atlikti“ reikalu. Iš esmės sveiki ir labai pozityvūs dalykai tampa labiau žalingi, nei naudingi, jei atliekami per jėgą, per visišką nebegaliu būseną.

Kartais daug sveikiau ir naudingiau ilgiau pamiegoti, nei atsikėlus 5 ryto bėgti kelių valandų krosą. Ir nieko siaubingo nenutiks jei šiandien nesudalyvausi „nerealiai gerame“ seminare, o tiesiog „nieko naudingo“ nedarant praslampiosi po namus.

Nervų sistemai reikia poilsio. Persikrovimo. Ramaus, neproduktyvaus laiko. Po poilsio atsiras jėgų naujiems žygiams.

Kad  būtum produktyvus – reikia pabūti ir visai neproduktyviu.

Viskas su jumis gerai, net jei nepadarot visų tų "privalomų atlikti" dalykų 😉

Apkabinu,
Monika

Address

M. K. Čiurlionio Gatvė 84b/13
Vilnius
03170

Website

https://www.grozissaviems.lt/kuno-jausmas/registracija

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Kūno Jausmas posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Practice

Send a message to Kūno Jausmas:

Kūno Jausmas