10/04/2026
Penktadienio laiškas apie atsakomybę.
Aišku, kad genai kalti dėl mano antsvorio (spuogų, aukšto kraujospūdžio, šlubuojančios atminties, etc.)
Tėvai kalti, nes negebu sukurti darnių tarpusavio santykių, pakovoti už savo vietą po saule, bijau nubrėžti saugias ribas ir išvis nežinau ko noriu gyvenime.
Valdžia kalta, nes nesuteikia galimybių užsidirbti, neskatina gimdyti ir auginti vaikų, o į darbą vėluoju, nes kažkodėl išrausė pagrindinę gatvę pačiu nepalankiausiu metu.
Mes įkrentame į aukos mentalitetą.
Aš esu kažkokia (stora, ligota, vieniša, baili, nesėkminga, kvaila ir t.t.), nes kažkas nepakankamai arba per daug mylėjo, nepastebėjo arba engė, mušė, perdėtai kontroliavo, neturėjo pinigų, apgavo, paliko ir t.t.
Iš dalies tai yra tiesa. Genai ir aplinka kurioje augome ar dabar gyvename, bei nuo mūsų nepriklausantys traumuojantys įvykiai VIENAREIKŠMIŠKAI veikia mūsų gyvenimą.
Tačiau. Kartais kažkodėl pamirštame faktą, kad didžioji dalis mūsų gyvenimo sėkmės arba nesėkmės priklauso nuo mūsų.
Nešti atsakomybę ne visada yra lengva ir malonu. Tačiau atsakomybė suteikia GALIĄ. Galią priimti sprendimus. Galią keistis. Galią kurti.
Labai kviečiu išdrįsti ir prisiimti atsakomybę. Atsiimti sau priklausančią galią, jei netyčia buvot ją kažkam perleidę.
Monika
Nuotraukos: 💛💛💛
