Aš Psichologas

27/01/2026

Viena sunkiausių būsenų, ar gali įvardint kas tai?

27/01/2026

27/01/2026

Atsisukti į save...

Kas aš esu? Ko aš noriu? Ko aš bijau? Ko vengiu ? Tai klausimai, kuriuos galima kelti namuose, šiltai įsitaisius ant sofutės, ar darbe, kuris stipriai įkyrėjo. O galbūt priėjus santykių krizę? Psichoterapija yra būdas atsisukti į save ir pasvarstyti apie tai. Skamba keistai, kaip galima atsisukti į save? Juk 24 valandas per parą esu savo kūne ir su savimi. Deja to neužtenka. Remiantis ne tik asmenine, bet ir psichoterapine patirtimi, galiu tvirtai teigti, jog dažnai ne vienas esame nusisukę nuo savęs, nes bijome pasižiūrėti, nelaikome savęs vertais dėmesio, o kartais tiesiog smerkiame ar niekiname save dėl vienokių ar kitokių priežasčių, esame nusivylę savimi. Tikiu, kad norint atsisukti į save reikia nemažai drąsos, atjautos ir noro, nes gali trukdyti baimė ar pyktis, nusivylimas. Pvz.: jeigu tėvai vaiką vertino tik pagal jo pasiekimus, o nieko neveikimas buvo traktuojamas kaip tinginystė ir blogis, tai užaugusiam sūnui ar dukrai, gali kilti nemažai sunkumų atsipalaiduojant ir tiesiog ilsintis. Suprantama, jog darbštumas yra dorybė, bet darboholizmas - jau sutrikimas. Darbas darbą veja, o galiausiai paveja ir didžiulį nuovargį, perdegimą ar panikos atakas, nemigą, nes būtent poilsio stoka dažniausiai prie to ir priveda. Į save galima atsisukti su priekaištaujančiu ar piktu žvilgsniu, galima ir su atjauta pasižiūrėti į savo paties klaidas, apsileidimus, nuoskaudas. Nelengva išbūti viename kambaryje nors valandą su piktu ir viskuo nepatenkintu žmogumi. O jei tas žmogus esate jūs pats? Kaip neįsivaizduojamai sunku gyventi dieną ir naktį, savaitę po savaitės, mėnesių mėnesiais ir net metais.
Kas galėtų padėti? Nuo ko pradėti? Pirmas žingsnis yra norėti. Jeigu nėra noro, pradėti labai sunku. Dėl to ir vyksta įvairūs atidėliojimai - pasikalbėti su vyru ar žmona, sūnumi ar dukra, bendradarbiu, kaimynu, leisti sau būti savimi, su savo jausmais ir mintimis, nesistengiant prisitaikyti ir būti patogiam.
Antras žingsnis. Susitikti su intensyviais jausmais. Leisti jiems būti, nes jie yra tokie pat svarbūs, kaip ir kitų žmonių jausmai ir mintys. Jie verti dėmesio.
Trečias žingsnis. Pasižiūrėti su atjauta į save ir kitą. Juk mes visi esame tik žmonės, kurie klysta ir vėl bando. Mūsų vertė nėra tik mūsų darbo rezultatai. Mes esame daugiau nei tai, ką galime sukurti ar būti naudingi.

27/01/2026

"Tegu vaikai išsiaiškina patys" - kartais lengva ranka, norėdami nusimuilinti nuo atsakomybės ir geriau sulįsti į sau malonesnius reikalus, numoja ranka suaugusieji.

Taip, yra spektras situacijų, kuriose vaikai gali išsiaiškinti patys ir tegu tai daro. Tačiau, kai kuriomis aplinkybėmis vaikai (arba vienas iš jų) nėra pajėgūs išsispręsti patys ir suaugusieji yra atsakingi įsikišti, reguliuoti vaikų santykius ir brėžti ribas.

Man tenka išgirsti savo klientų pasakojimų apie vaikystėje patirtą smurtą iš vyresnių šeimos vaikų. Tendencingą smurtą. Kone nusistovėjusią elgsenos normą, kai vyresnis vaikas naudodavosi mažesniu norėdamas pasikelti savivertę, pasilinksminti, išsklaidyti sau nuobodulį, išlieti susikaupusias emocijas ir pan.

Tikriausiai nereikia daug proto suprasti, kad joks vaikas neturėtų tapti kito vaiko auka. Nei socialinėje išorinėje aplinkoje (kieme, mokykloje), nei namuose.

Kaip apmaudu, kai tėvai pražiūri (sąmoningai ar nesąmoningai) situacijas šeimoje, kai mažesnis vaikas (vadinasi mažiau pajėgus apsiginti) tampa vyresnio vaiko poreikių tenkinimo priemone, nesuvokdami, kad vienas iš vaikų REALIAI patiria smurtą.

"Ai, čia tik vaikų santykiai" - vėl numoja ranka.

Ne! Tendencinga, dieną iš dienos patiriama patirtis formuoja vaiko asmenybę, savivertę, įtakoja nervų sistemos vystymąsi ir daug daug svarbių dalykų, nuo kurių priklausys ateitis.

22/01/2026

Globojami vaikai neretai dar tik mokosi jaustis saugūs ir suprasti, kaip kurti pagarbius, pasitikėjimu grįstus santykius su bendraamžiais. Šiame kelyje jiems gali būti nelengva atskirti, kuris draugas yra nuoširdus ir palaikantis, o kuris – gali kelti nerimą ar nesaugumo jausmą. ⚠️

Pateikiame keletą svarbių ženklų, padedančių atpažinti, kada santykiai yra saugūs ir palaikantys, o kada verta sustoti ir atidžiau įsiklausyti į savo jausmus – tiek vaikų, tiek suaugusiųjų tarpusavio ryšiuose. 💞

22/01/2026

“Vienas žmogus man sakė apie tave (kažką neigiamo), bet nenoriu sakyti kas“

Jei tai vyksta ale draugiškame santykyje, kokie klausimai turėtų kilti? Ne kas pasakė, ne kodėl.
Pirma, tai ką man dabar daryti su šita informacija?
Kodėl tu man tai sakai?
Vidiniai klausimai – ką tai sako apie tave ir mūsų santykį, jei žmogus jaučiasi patogiai kalbėdamas tau apie mane blogai?
Tai tu saugai žmogaus konfidencialumą, kuris kalba apie mane blogai? Bet niekaip nesaugai manęs. Tai kodėl tu man šitai sakai?

Tokia forma pateikta informacija yra pasyvi agresija. Dažna manipuliacijos forma siekiant sukelti abejonę savimi ir nesaugumą. Tai yra trikampio kūrimas – į santykį įvedamas nematomas trečias asmuo, perduodama kritika be galimybės ją patikrinti, atsakyti, apsiginti.
Gal net niekas nieko nesakė, gal žmogus tokiu būdu pasako, ką pats apie mane galvoja, numesdamas atsakomybę tam kažkam “kitam”.

/ psichodinaminė psichoterapija Klaipėdoje / individuali • grupės • dailės terapija / gyd. psichiatrė, psichoterapeutė Laura ✨

17/01/2026

„Aš žiūriu į savo gyvenimą: darbas, karjera, žmona, vaikai, namas, automobiliai, atostogos prabangiuose kurortuose – viskas labai gražu…
Bet ar aš to norėjau?
Ar čia buvo mano norai ir mano svajonės?
Kam man to reikėjo?“

Tokios ir panašios abejonės dažnai rodo paprastą, bet nemalonią tiesą: tik dalis mūsų gyvenimo yra sąmoningų, išjaustų ir apmąstytų pasirinkimų rezultatas.

Dalis gyvenimo ateina iš „nusprendžiau ir padariau“.
Kita dalis – „taip susiklostė“.
O kartais "net nežinau, kaip tai nutiko“.

Ieškant autorystės ir gilios vidinės pajautos, kad tikrai gyvenu savo gyvenimą, reikia bent trumpam sustoti ir nukreipti žvilgsnį širdin.

Ne visada paprasta atskirti, kas kyla iš Savasties – giliausio, esminio psichikos centro – o kas buvo perimta iš aplinkos: tėvų auklėjimo, mokytojų lūkesčių, socialinių normų, laiko, vietos, papročių ir kitų aplinkybių.

Vidinė peržiūra reikalauja laiko. Juk taip lengva nusimušti nuo savęs paties ir veržtis ten, kur būsi giriamas, vertinamas, laikomas „sėkmingu“, net jei pats kelias nevilioja, neįtraukia, neteikia prasmės.

Jei veiklai tenka prisiversti ir nuolat save stumti, jei ją atliekant kankina tuštuma ir beprasmybė, jei džiugina tik plojimai ir pasiekimai, išmatavimai bei palyginimai, kitų įvertinimas ir pripažinimas – verta savęs paklausti, ar renkuosi iš savasties, ar iš poreikio būti matomas.

Ką žmonės sako ir kalba, kaip jie žiūri, ką mato, ar gražiai vaizduoja ir apšneka – turėtų būti antraeiliai klausimai.
Jei norite būti savimi ir gyventi savo gyvenimą.

Jei tai, ką darote, teikia ramybę ir prasmę, jei net sulaukę kritikos bei nuvertinimo, norite tęsti, tikėtina, kad esate savo rogėse.
Net jei kitiems tai nepatinka.

Ar gyvenate savo gyvenimą?
Iš kur tai žinote?

Foto: Marius Rumpis

12/01/2026

Carlas Jungas yra pasakęs -„Depresija nebūtinai yra patologinė. Ji dažnai pranašauja asmenybės atsinaujinimą arba kūrybinės energijos proveržį…”
Kitaip sakant, - depresija ne visada yra vien liga, kurią reikia slopinti, bet dažnai – prasmingas psichikos signalas. Jungiškąja prasme ji kyla tuomet, kai sąmoningoji energija pasitraukia į vidų, sukurdama laikiną išsekimą, kuris leidžia iškilti nesąmoningiems turiniams – naujoms įžvalgoms, neišgyventiems savasties aspektams. Šis „nusileidimas“ gali būti gilių asmeninių transformacijų, atsinaujinusio gyvybingumo ar sustiprėjusio kūrybiškumo pradžia, panašiai kaip tyla prieš meninius proveržius ar didelių gyvenimo pokyčių brandinimo laikotarpis.

Citata yra iš jo „Rinktinių raštų“ (Collected Works), 16 tomo – „Psichoterapijos praktika“

11/01/2026

Yra paprastas metodas problemoms spręsti.
Su jomis negalima sėdėti, stovėti ar bendrauti.
Ypač gulėti su problemomis nevalia.
Kai sprendžiate problemas, apsiaukite sportbačius, apsirenkite sportinius drabužius, nusiimkite gobtuvą taip problemos taps budresnės, ims jūsų saugotis.
Išeikite į lauką per šaltį ir problemos ims mažėti. Pradėkite eiti. Vis greičiau ir greičiau.
Jos neatsilieka…
Eini dar greičiau – viena atsilieka. Dar greičiau– dvi atsilieka. Bėgi – trys atsilieka.
Ketvirtoji laikėsi iki pat galo. Ji įstrigusi giliau nei kitos. Bėk nuo jos iš visų jėgų, prisiekiu, ji neišsilaikys.
Prisiekiu, ji mirs pirmoji. Kai visiškai išseksite, bėkite dar. Daugiau... daugiau... daugiau... Ar supranti? Išėjai su jomis. Ir grįžai vienas...

08/01/2026

Po švenčių daugelis tikisi jaustis pailsėję. Tačiau dažnai atsitinka priešingai, jaučiamės išsekę, tarsi be vidinės energijos.

Taip nutinka todėl, kad šventės yra labai intensyvios: daug žmonių, daug įspūdžių, daug emocijų. Ir net gražūs dalykai kartais vargina. Mes stengiamės būti malonūs, mandagūs, prisitaikyti, bendrauti. O vidinės jėgos per tą laiką senka, nes beveik nebūname vieni su savimi🥲

Švenčių metu dažnai „perlipame per save“: mažiau ilsimės, daugiau veikiame, daugiau duodame nei gauname. Galbūt susitinkame su žmonėmis, kurių vis dėlto nenorėjome sutikti. Todėl po švenčių ateina lėtas emocinis nuovargis.

Geriau jaustis padeda paprasti dalykai: poilsis, buvimas su tais žmonėmis, su kuriais tau gera, tyla, pasivaikščiojimai ir geros emocijos.

Energija grįžta, kai duodame sau laiko✨