22/12/2023
Prieškalėdinė savaitė psichologo kabinete...Ir visai ji ne apie lemputes ir blizgučius. Ji apie normalizavimą ir prevenciją. Svarbu priimti ir su atjauta sau pasakyti, kad VISIŠKAI NORMALU šiuo laikotarpiu:
🕯️Pykti, nusivilti, susierzinti! Nes tai apie nepagrįstus lūkesčius, kurių įgyvendinti nepavyksta. Nes, kad ir kaip norėtume Kūčių vakarienės, kaip prekybos centro reklamoje ar romantiniame filme, realybė yra gyvenimas. Todėl svarbu turėti labai konkrečius, kelis įgyvendinamus ir pamatuojamus lūkesčius, kas turi būti, kad mano šventė būtų gera. Gal tam pakaks, kad pradėtume vakaro maldą, kai jau tikrai visi iš visų kampų susirinko, silkės be kaulų, ir sulaukti, kol Popiežius mišių iš Vatikano metu paguldys Jėzusiuką į ėdžias. O dar svarbiau, ką aš pats dėl to galiu padaryti, o ne tikėtis iš kitų (kad ir kaip norėtume, kiti nemoka skaityti mūsų minčių, O ir mes neturime galios priversti žmones elgtis, kaip aš noriu). Gal galiu vedančiojo maldą paprašyti palaukti, pati nusipirkti tos silkės be kaulų ir prisiminti, kad jau laikas įjungti tiesioginę mišių transliaciją 🎄
🕯️Jaustis vienišu, pamirštu! Nes šis laikotarpis tampa labai stipriu dirgikliu mūsų neigiamiems įsitikinimams apie save bujoti. Ypač vienišiems, sergantiems, išvykusiems žmonėms, tiems, kurių vaikai jau užaugo. Ką daryti? Visų pirma būti sau geranorišku ir pačiam pasirūpinti savimi. Susidaryti iš anksto konkrečią ateinančių dienų dienotvarkę, kurioje malonios man veikos, naujų potyrių išmėginimas. Būkite vietose, kur daug žmonių, tai suteiks socializacijos pojūtį: eglučių aikštės, kalėdiniai miesteliai. Savanoriaukite! Šiuo laikotarpiu labai trūksta padedančių rankų 🎄
🕯️ Liūdėti, o gal net ir verkti! Ne visi turėjome laimę išgyventi laimingą, poreikius atliepiančią vaikystę. Ir šiuo metu, vaikystės baubai, užkišti į giliausius smegenų kampelius linkę išlįsti. Leiskite sau liūdėti, neignuoruokite to, ką šis jausmas nori Jums pasakyti. Greičiausiai apie tai, kad būtina dabar pasirūpinti savimi! Ir savi poreikiai šiuo metu yra svarbiausi! Pirma pasirūpinti savimi, O jau tada gelbėti kitus. Nuolat stabtelkite ir užduokite sau klausimą, O ko aš dabar noriu? Koks mano poreikis? 🎄
🕯️Jausti, kad mano ribos yra pažeidžiamos! Ir jas išlaikyti. Gali būti labai nemalonu, kai šventėje esantys žmonės pažeidžia Jūsų ribas. "Kada vestuvės?" "Gal jau bus anūkėlis" "Ar ne per dažnai keliaujate, gal reiktų pataupyti" ir pan. Jūs turite teisę nesijausti dėl to kalti. Ir pasakyti, kad tai mano asmeninis gyvenimas ir šiuo metu neketinu jo aptarinėti. Taip pat ir apie vaikų ribas! Neverskime jų bučiuoti tetutės ar kitų, kai jie to nenori. Valgyti, nes močiutė stengėsi, bent paragauti, jei vaikui šis maistas neįprastas ir jis jo nenori 🎄
🕯️Jaustis kaltu ir turinčių pareigą, kuri nėra maloni! Privalau šventes leisti pas senelius, nes to iš manęs tikimasi ir tokia tradicija! O dar tas kaltės jausmo kėlimas " kai numirsim, galėsite švęsti, kaip norite". Mes nieko niekam neprivalome! Privalau, keiskite į ar noriu ir, ar galiu! O tada priimkite sprendimą! Ir išdalinkite dalį savo kaltės. Jūs vienas nesate atsakingas, todėl negalite vienas būti ir kaltas 🎄
❄️Ramių ir taikoje su savimi ir aplinka švenčių! Pasirūpinkite pirmiausia savimi, sulėtinkite tempą, išgirskite, ką Jums sako Jūsų kūnas, mintys ir jausmai!