Diana - konsultacijos, psichoterapija, tepliojimo spalvomis terapija

08/01/2025

Pas psichologą ar psichoterapeutą rekomenduojama/ galima kreiptis, kai:

*nerandate sprendimo esamoje situacijoje;
*pavargote nuo konfliktų su artimais žmonėmis;
*vargina nerimas;
*išgyvenate gedulą;
*patyrėte psichologinę traumą;
*jaučiate bejėgystę ir norite suprasti kas vyksta;
*tiesiog norite konfidencialiai su kažkuo pakalbėti
ir visais kitais Jums rūpimais klausimais.

Individualios ir grupinės psichoterapinės konsultacijos suaugusiems.
Dailės terapijos užsiėmimai.
Darbe remiuosi geštalto psichoterapija, integruoju "Dialogas su balsais" metodą.

05/12/2024

Kaip išgyventi Kalėdas???...

O, Dieve, vėl gruodis... 😁 vėl masinis dovanų pirkimas, keitimasis dovanomis, kalėdinė muzika, kalėdinė bendrystė, apsimestinė puiki nuotaika, privalomas tėvų ir/ ar giminių lankymas, persivalgymas, ...😭😭😭😭😭
Kaip tai išgyventi??? Kur pasislėpti, kad greičiau jau būtų sausio 2 d.???🙈🙉🙈🙉
Net gruodžio mėn. viduryje nutirpsti, kai vaikystės draugas (-ė) ar buvęs bendradarbis (-ė) pakviečia susitikti? Tai kalėdinę dovanėlę pirkti ar ne? O man padovanos kažką ar ne? Ne... ne, ne, ne... gal atsisakysiu, geriau neisiu susitikti... daug saugiau nukelti susitikimą į sausio, o dar geriau vasario mėn., tada tikrai ramu, kad nereikės jokių dovanų. Nepasijusi nepatogiai, kad nepadovanojai, jeigu tau padovanojo arba atvirkščiai...
O tie Kūčių vakarai ir Kalėdinis stalas... kas juos sugalvojo ir už kokias nuodėmes??? Jeigu per visus metus sėkmingai pavykdavo išvengti susitikimų su "mielais" giminaičiais, tai va jie sėdi prie stalo plačiai išsiviepę ir privalai mandagiai bendrauti, juoktis iš idiotiškų sąmojų, pritariamai linksėti girdint nesąmones, džiaugtis gavus nereikalingą dovaną, nes esi geras (-a), suprantantis (-i), mielas (-a), gi negali sugadinti visiems šventės!!! nes tada kalėdos užsitęs ir dar pusę metų tėvai "skalbs" už šį poelgį.😨😨😨

Jeigu kartais norėtum apie tai arba kažką kitą pasikalbėti, kviečiu puodeliui kavos Vilniuje, Žvėryne, Saltoniškių g. arba į online susitikimą:
Skype: DianaRadze
https://www.psichoterapijasuaugusiems.lt/psichoterapija-online

05/12/2024

Priklausomų ir ko-priklausomų karuselė, vartojant psichoaktyvias medžiagas

Priklausomas asmuo jaučia potraukį vartoti psichoaktyvias medžiagas (alkoholį, narkotikus ir t.t.).
Ko-priklausomas asmuo yra "prisirišęs" prie priklausomo asmens.

Dažniausia priklausomas ir ko-priklausomas gyvena toje pačioje šeimoje, tarsi suktųsi toje pačioje karuselėje. Kaip vieno elgesys veikia kitą?
Pirmiausia panagrinėjime kaip priklausomo asmens elgesys veikia jo šeimą. APA išskiria šiuos pagrindinius elgesio tipus:

1. Didesnis vartojimas. Kai priklausomas pradeda vis daugiau naudoti ar alkoholio ar narkotikų šeimos nariai turi prisitaikyti prie didėjančio piktnaudžiavimo psichoaktyvioms medžiagoms, jų (šeimos narių ar draugų) ignoravimo, neskyrimo dėmesio, diskomforto ir skausmo; kai priklausomas pradeda daugiau vartoti jam artimi asmenys išgyvena vilties praradimą kad galbūt viskas susitvarkys, pas juos atsiranda emocinis nejautrumas; padidėja racionalizavimas ir problemos neigimas. Kaip viena iš klienčių sako: „Aš suprantu, kad jam daug nervų kainuoja darbe, tai jis pradėjo daugiau vartoti. Na, o aš nieko nejaučiu, nenoriu nieko jausti.“
2. Laikas, kai nevartojama. Būna ir prašviesėjimų priklausomo asmens gyvenime – jis nustoja vartoti tam tikrą laiką. Tada šeima ir/ ar draugai bando prisitaikyti prie priklausomo asmens nevartojimo, išgyvena padidėjusį psichologinį ir somatinį stresas dėl netikrumo, kad liga pasikartos; vyksta socialinis atsitraukimas

Toliau skaitykite: https://www.psichoterapijasuaugusiems.lt/post/priklausom%C5%B3-ir-ko-priklausom%C5%B3-karusel%C4%97-vartojant-psichoaktyvias-med%C5%BEiagas

02/12/2024

Netektys būna įvairios. Tai gali būti darbo, turto, garbės, draugystės praradimas, augintinių netekimas, ... , liga, skyrybos, tai gali būti ir artimų žmonių mirtis. Ne mažiau svarbi yra ir lūkesčių netektis, depresija - tai lūkesčių gedėjimas.

Amerikiečių ir šveicarų psichiatrė Elisabeth Kübler-Ross septintajame dešimtmetyje pirmą kartą įvardino 5 gedėjimo stadijas:
Neigimas: Tai negalėjo įvykti! Šis pirmasis etapas padeda išgyventi netektį. Šiame etape pasaulis tampa beprasmis ir pribloškiantis. Esame šoko ir neigimo būsenoje.
Pyktis: Kodėl tai atsitiko man?.. Kai asmuo suvokia, kad įvyko netektis, jis gali supykti ant savęs ar kitų. Jis gali ginčytis, kad situacija yra nesąžininga, ar ieškoti kaltų.
Derybos: Jei tik... Norime, kad gyvenimas būtų toks, koks buvo prieš netektį. Norime grįžti į praeitį: jei tik būtume greičiau radę auglį, greičiau atpažnę ligą, svarstome kaip galėjome užkirsti kelią nelaimingam atsitikimui... Jei tik, jei tik, jei tik...
Liūdesys: Kokia prasmė gyventi?.. Didžiulis liūdesys yra tinkamas atsakas į didelę netektį. Asmuo pasitraukia iš socialinio gyvenimo, išgyvena intensyvų liūdesį, galbūt svarstydamas, ar yra prasmė gyventi toliau vienam? Kodėl apskritai reikia gyventi toliau?
Susitaikymas: viskas bus gerai. Galiausiai asmuo priims savo netektį. Jis logiškai supranta situaciją ir emociškai susitaikė su ja. Grįžta į socialinį gyvenimą.

Šias stadijas papildė amerikietis David Kessler, vaikystėje išgyvenęs masinį susišaudymą, kurio metu žuvo jo mama, bei netekęs sūnaus.

Prasmės radimas: surasti būdą išlaikyti meilę žmogui, kurį praradote. Pasodinti medį, paaukoti tai veiklai, kuri būtų svarbi išėjusiam asmeniui, ir pan.

Plačiau: https://www.psichoterapijasuaugusiems.lt/post/netektys-ir-ged%C4%97jimas

, ,

Individualios ir grupinės psichoterapinės konsultacijos suaugusiems.
Dailės terapijos užsiėmimai.
Darbe remiuosi geštalto psichoterapija, integruoju "Dialogas su balsais" metodą.

23/08/2024

Šiek tiek daugiau apie mane 😊

Kalbina laikraščio "Lazdijų žvaigždė" žurnalistė Dineta Babarskiene (2024.08.16).

Šeštokų mokykla - psichologų kalvė?

Tradiciškai 13 klausimų psichologei, kuri kažkada man labai gelbėjo „su matematika“...

- Kaip man pristatyti? Diana Radzevičiūtė – mūsų kraštietė, kilusi iš Šeštokų?
- Taip, tinka 😊

- Diana, sakyk, kaip užkietėjusi matematikė pasuko į psichologiją? Tiesa, dar buvo ir ekonomikos studijos. Tai sena svajonė? Noras? Siekis? Dirbai mokytoja, ekonomikos sferoje?
- Mintis studijuoti psichologiją buvo jau vidurinėje mokykloje, tik ji buvo tokia... nesusiformavusi, neišbrandinta. Matyt, reikėjo sukaupti gyvenimišką patirtį, kad pradėčiau studijuoti psichologiją. Turint patirtį ir sujungus ją su psichologijos ir psichoterapijos žiniomis, jau yra tai, ką galima duoti žmonėms; geriau suvokti žmonių elgesį, jausmus, pasirinkimus. Manau, kad nepraėjus savo kelio,- nepabuvus mokytoja, nedirbusi versle įvairiose pozicijose,- negalėčiau tvirtai jaustis konsultuodama žmones. Beje, dabar vėl šiek tiek grįžtu link mokyklos, dirbsiu "Mokytojų palaikymo ratuose".

- Ar galima teigti, kad Šeštokų mokykla – psichologų kalvė? Garsi psichologė Edita Dereškevičiūtė – taip pat šeštokietė. Ar mokykla turėjo įtakos tavo pasirinkimui?
- Mokykla, aišku svarbu. Bet didesnį vaidmenį man turėjo sukaupta gyvenimo patirtis.

- Kaip reaguoja tėvai į tokius drąsius Dianos posūkius?
- Na, jiems truputį neramu, reaguoja atsargiai. Nes gi daug aiškesni, suprantamesni ir pastovesni yra ankstesni mano darbai (projektų vadovė, verslo valdymo sistemų konsultantė).

- Diana – konsultacijos, psichoterapija, tepliojimo spalvomis terapija. Papasakok apie savo darbą.
- Konsultuoju suaugusius žmones, nuo aštuoniolikos metų. Priimu „gyvai“ Vilniuje, prie "Panoramos" arba „online“. Nes būna, kad kreipiasi ir emigravę lietuviai, ir iš Lietuvos kampelių. Kartais žmonėms reikalinga tiesiog susivokti esamoje situacijoje, tada susitinkame kelis kartus ir tai vadinasi konsultacija. Kiti nori suprasti savo elgesio mechanizmus, gilintis į save, keisti gyvenimo būdą – tada teikiu psichoterapines paslaugas, šie procesai vyksta ilgiau, dažnai susitikinėjame kiekvieną savaitę šešis ar daugiau mėnesių.

- Atskiras klausimas: kas gi ta tepliojimo terapija?
- Kartais žmonės ateina ir aiškiai suformuluoja, kas jiems šiandien yra aktualu, į kokią problemą nori gilintis. O kartais ateina ir jokios užklausos neturi, viduje yra kažkas nepatogaus, bet suformuluoti žodžiais yra sunku. Šiais atvejais ir padeda tepliojimo spalvomis terapija, kitaip dar vadinama dailės terapija. Bet žodis dailė daugumai asocijuojasi su mokėjimu piešti, o kai įvardini tepliojimo, na tai labiau atsipalaiduoja, lengviau įsijaučia. Teplioti galima įvairiomis temomis: taip kaip dabar jaučiasi, kokius santykius kuria, kaip jaučiasi vienas ir kaip tarp žmonių ir t.t.

- Dar labiau nustebino, kad pasirinkta sritis labai nelengva: priklausomybes turintys žmonės, jų artimieji.
- Su priklausomybę turinčiais asmenimis aš nedirbu, tam, manau, geriausia padeda 12 žingsnių programos. Daugiau domiuosi tema darbas su ko-priklausomais - tai žmonės, kurie gyvena su priklausomybę turinčiais asmenimis. Ši sritis nėra lengva, bet lietuviams labai įprasta, aukoti savo gyvenimą dėl kito, kvėpuoti tuo, kuo kvėpuoja priklausomas (nuo alkoholio, nuo narkotikų, nuo kompiuterinių žaidimų, ar lošimų) asmuo. Atskirti savo gyvenimą nuo kito, suprasti savo asmeninius poreikius, savo asmeninius tikslus – tam reikia laiko ir pastangų.

- „Darbe remiuosi Geštalto psichoterapija“, - tokią žinutė perskaičiau tavo feisbuke. Kas tai?
- Psichoterapija turi nemažai krypčių. Nuo KET – kognityvinės elgesio terapijos, iki psichologijos pradininko Z. Froido psichoanalizės. Bet man labiausia artima yra Geštalto psichoterapija, kurios pradininkais yra F. Ir L. Perlzai. Geštalto psichoterapija yra apie "Čia ir dabar": ką tu jauti, kas tu esi, tai jausdamas, ką tu nori su tuo daryti? Ji man dar žavi ir tuo, kad taiko daug eksperimentų, kurie padeda žmogui susivokti.

- Ar žmonės šiais laikais jau noriai kreipiasi į psichologą pagalbos, ar tai jau nėra tabu?
- Vis daugiau žmonių kreipiasi ir vis dažniau tenka girdėti, kad žmonės, jau nevengia šios temos, draugų susibūrimuose aptaria, kokia terapija jiems artimesnė, kas jiems padeda išgyventi sudėtingose situacijose.

- Ar priimsi savo kraštiečius be eilės jaukiame kabinetukyje ant minkštų foteliukų?
- Tai žinoma, kraštiečiams visada pirmenybė 😊

- Kokių dažniausia klausimų sulauki? Kokios bėdos atveda pas tave?
- Labai įvairių. Ateina ir pasiklausti ar teisingai auklėja vaiką, ateina išgyvenantys gedulą, ateina ir norintys gyventi savo gyvenimą.
Dažnai tie pagrindiniai klausimai, dėl ko ateinama, nesusiformuoja per pirmus susitikimus. Tad dažniausia įvardijama, kad jaučiasi blogai ir nori konfidencialiai pakalbėti su specialistu.

- Lyg ir mada, kad psichologės rašo knygas. Ar nekirba kokia mintelė ir tavo galvoje apie savo knygą?
- Šiuo metu ne, labai daug darbo rašant knygą. Man labiau norisi dalintis savo žiniomis, patirtimi su gyvais žmonėmis.

- Pas tėvus į Šeštokus atvyksti. Ar traukia gimtinė? Kur pailsi? Gimtinėje, keliauji, skaitai...?
- Taip, labai. Būdama gimtinėje atgaunu jėgų, "pasikraunu". Gera pabūti ten, kur mano šaknys.
- Man poilsis susijęs su fizine veikla 😊 Pailsiu ir gimtinėje pomidorus ar vaismedžius prižiūrėdama. Pailsiu ir keliaudama, ypač žavi kalnai, tiek Austrijoje, tiek Norvegijoje. Mėgstu ir į sporto klubą nueiti, linijinių šokių užsiėmimą. Matyt, kadangi darbas sėdimas, tai norisi aktyvaus poilsio😊

21/08/2024

Ar asmuo palaikys ko-priklausomus santykius su priklausomais asmenimis ar ne priklauso nuo jų vaikystės. Nuo gimimo iki dvejų ar trejų metų vaikas sprendžia daugybę raidos užduočių. Svarbiausias psichologinės raidos uždavinys šiuo laikotarpiu – užmegzti pasitikėjimą tarp mamos ir vaiko. Jei elementarus pasitikėjimas ar ryšys buvo sėkmingai užmegztas, vaikas jaučiasi pakankamai saugus, kad galėtų tyrinėti išorinį pasaulį ir vėliau, sulaukęs dvejų ar trejų metų, užbaigti savo vadinamąjį antrąjį, arba psichologinį, gimimą (Weinhold & Weinhold, 2008).
Psichologinis gimimas įvyksta tada, kai vaikas išmoksta būti psichologiškai nepriklausomas nuo mamos. Svarbus įgūdis, kurį vaikas įgyja sėkmingai baigęs šį vystymosi etapą, yra gebėjimas pasikliauti savo vidine jėga, tai yra deklaruoti save, o ne tikėtis, kad jo elgesį suvaldys kažkas kitas. Vaikas ugdo savęs jausmą, kuris įgalina išmokti prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, dalintis, bendrauti ir tramdyti agresiją, adekvačiai santykiauti su autoritetu, įveikti baimę, nerimą. Jei šis etapas nėra baigtas iki galo, vaikas tampa psichologiškai priklausomas nuo kitų ir neturi savo aiškiai jaučiamo „aš“, kuris jį išskirtų iš kitų. (Weinhold & Weinhold, 2008).
Psichologinis giminas, liaudiškai yra vadinamas " trijų metukų krize". Buvęs sukalbamas ir paklusnus mažylis, vieną dieną staiga pasikeičia ir tampa didenybe "Aš pats", visur reikalaudamas savarankiškumo.
Gera žinia ta, kad vaikystės elgesio modelis suaugus negali būti laikomas užkonservuotu ir nekeičiamu, nes vystydamasis ir bendraudamas su socialine aplinka vaikas keičiasi pats ir keičia elgesio modelius. Tad nors, anot Малейчук ir Олифирович (2012), ko-priklausomi santykiai yra fiksacija į vaikystės elgesį, kuris buvo adekvatus „ten ir tada“, bet neatitinka situacijos „čia ir dabar“, ko-priklausomybė – tai stereotipinis elgesio modelis, kurį galima keisti.

Individualios ir grupinės psichoterapinės konsultacijos suaugusiems.
Dailės terapijos užsiėmimai.
Darbe remiuosi geštalto psichoterapija, integruoju "Dialogas su balsais" metodą.

05/08/2024

Nuo rugsėjo 1 d. kviečiu į konsultacijas nauju adresu:
Saltoniškių 12, Vilnius (Žvėrynas, prie Panoramos).

Individualios ir grupinės psichoterapinės konsultacijos suaugusiems.
Dailės terapijos užsiėmimai.
Darbe remiuosi geštalto psichoterapija, integruoju "Dialogas su balsais" metodą.

20/07/2024

Ko-priklausomi. Kas tai?

Ko-priklausomybė yra disfunkcinė būklė, turinti įtakos visiems gyvenimo aspektams, t.y. visas dėmesys sutelkiamas į kitą tiek, kad prarandamas ar apleidžiamas savasis "aš". Ko-priklausomas sunkiai identifikuoja, išreiškia ir valdo savo emocijas. Jis patologiškai prisirišęs prie kito asmens (priklausomo nuo alkoholio, narkotikų, azartinių žaidimų ir pan.): įsitraukęs į partnerio gyvenimą, pilnai įsigilinęs į jo visas problemas bei intensyviai stengiasi kontroliuoti priklausomą asmenį. Ko-priklausomų asmenų mintys, jausmai, vertinimai, sprendimai tiesiogiai susiję su priklausomo asmens nuotaikomis ir elgesiu. Jie jaučiasi atsakingi už savo partnerius, prisiima globėjo vaidmenį. Ko-priklausomiems asmenims taip pat būdinga: žema savigarba, nuolatinio kitų pritarimo ir paramos poreikis, psichologinių ribų nebuvimas, bejėgiškumo jausmas ką nors pakeisti destruktyviuose santykiuose.
Ko-priklausomybės kriterijus galima papildyti dar nerimu, depresija, gelbėtojo elgesiu ir partnerio įgalinimu. Partnerio įgalinimas apima daugybę sąmoningo ir nesąmoningo elgesio būdų, kurie gali palaikyti partnerio polinkį į priklausomybę. Kaip pavyzdys galėtų būti: priklausomo asmens nepriimtino elgesio slėpimas, ignoravimas nepagarbaus elgesio ir pan.

Ko-priklausomam gyvenimo prasmė - priklausomas asmuo!!!

31/12/2023

Su ateinančiais 2024 metais!!!
Linkiu kiekvienam:
* įveikiamų iššūkių. Iššūkių - nes be jų nuobodu gyventi, o įveikiamų - nes tas tas saldus jausmas kai įveiki yra nepakartojamas;
* suvokiamų pamokų. Gyvenimas mums nuolat suteikia pamokas, tik dažnai mes jomis piktinamės, nesuvokiame pamokos, vėl darome tą patį kaip ir anksčiau, ir sukamės tarsi voverės rate. Tad linkiu suvokti pamokas ir išlipti iš voverės rato;
* sugebėti džiaugtis netobulumu. Netobulu vaiku, netobulu vyru ar žmona, netobulais tėvais. Netobulu darbu, oru, ..., gyvenimu.
* leisti sau būti netobuliems ir laimingiems 💪🥰✌️🤩🥳
Ir siunčiu netobulą eglutės foto, eglutė papuošta "bet kaip", bet labai mielą ir nepakartojamą, nes tai Mano eglutė. O šalia jos ilsisi mano mylimukė Rika.
Būkit netobuli ir nepakartojami 😉 Su Naujais🥳

28/09/2023

Labai taiklu!

Tai yra PALANGA!

Netikite? Tai yra Palanga ispano akimis Lietuvoje. Prieš nuvykstant į Palangą, pasakojau jam ne kartą apie mūsų kurortą prie jūros, kad didžiausias ir populiariausias kurortas mūsų šalyje. Kad vasarą suvažiuoja čia visi lietuviai atostogauti, pilna būna Basanavičiaus gatvė ir pajūrys. Nuvykstam su ispanu į Palangą, vaikšto, tyli... Sako, žinai, visai faina ta Palanga! Kai pasakojai, tikėjausi tokio vaizdo (ir rodo šitą nuotrauką apačioje), o čia jauku, tylu, daug medžių... 🙂

Tai taip mūsų gyvenime ir veikia projekcijos. Tai mūsų elgesio modelis, būdas, kurį mes naudojame kasdien gyvenime ir darbe. Kasdien projektuojame į kitus, tai ką jau žinome, patyrėme, suprantame. Tačiau ne visada pataikome. Dažnai suprojektuojame į kitus nebūtų dalykų ir gyvename savo fantazijose.

Projektavimas - tai mūsų minčių, jausmų, įsivaizdavimų priskyrimas kitiems. Tai reikalingas procesas - pagreitina kontaktą, bendravimą, pasaulio pažinimą. Mums nereikia kasdien pažinti pasaulio iš naujo. Tačiau projekcijos ir įkalina, uždaro, apriboja, įsuka į nesusipratimų karuselę, konfliktus. Projekcijos, beje, ryškios ir socialinėse medijose. Ypač diskutuojant raštu.

Ką daryti, kai prisiprojektuojam ir kankinamės? Tikrinti projekcijas! Klausti ir tikslintis kito, kaip jis mato, supranta ar įsivaizduoja. Kaip kitas jaučiasi ar išgyvena.

Geštalto terapijoje, be projekcijų, turime dar aštuonis būdus ar elgesio modelius, kuriuos taikome kasdien bendravime. Vėliau pristatysime ir kitus. O šiandien - tik trumpai apie projekcijas.

- autorė Brigita Kaleckaitė, geštalto terapeutė, Human Skills ir Vilniaus geštalto instituto trenerė.

02/05/2023

15 gyvenimo pamokų pagal Geštaltą:
Geštalto terapeutas Jevgenijus Veritovas pažymėjo keletą svarbių dalykų. Anot jo, nors jie skamba gana paprastai, tačiau jie daro didelę įtaką tam, kas su mumis vyksta.

Kviečiame susipažinti su šiuo geštalto teiginių rinkiniu, kuris kada nors gali padėti pagerinti jūsų gyvenimą.

1. Žmonės elgiasi taip, kaip elgiasi, ir daro tai, ką daro, ne todėl, kad yra tokie niekšai, o todėl, kad kažkas juos tokiais padarė. Net pats tikriausias niekšas yra nuėjęs tam tikrą kelią iki kol tokiu tapo, ir galbūt jis tiesiog nesupranta, kad galima elgtis kitaip.

Šis suvokimas turi teigiamą poveikį gebėjimui priimti žmones. Ypač gerai šis suvokimas padeda priimti tėvus ir paleisti kai kurias savo vaikystės istorijas.

2. Tačiau jūs neprivalote priimti tų, kurie jums nepatinka. Gebėjimas nepriimti yra ne mažiau svarbus nei gebėjimas priimti.

Apskritai, neturėti reikalų su žmonėmis, kurie jums nepatinka, yra sveika ir naudinga praktika.

3. Pasakykite žmonėms, kaip jaučiatės. Pratinkite žmones prie to, kad esate žmogus, kuris kalba apie savo jausmus. Šis veiksmas ilgainiui pravers jums ir jiems. Net jei kol kas manote, kad taip nėra. Net jei jie kol kas mano, kad taip nėra.

4. Kai išreiškiate savo jausmus, naudokite formuluotę „jaučiuosi įskaudintas“, o ne „tu esi asilas“. Tada labiau tikėtina, kad būsite išgirsti.
Ši taisyklė yra daug vertingesnė, nei manote. Net jei manote, kad ši taisyklė yra vertinga, ji vis tiek vertingesnė, nei manote.

5. Pasitikėjimas kitu – prasminga dovana, kurią dovanojate pirmiausia sau.

6. Mumyse vykstantys procesai, net jei jie mums nepatinka, atlieka kažkokią mums labai svarbią funkciją. Tiesiog kartais jie konfliktuoja, arba apsaugo mus ne tik nuo nemalonios, bet ir nuo svarbios patirties.

7. Pozityvus mąstymas – nesąmonė. Jis atitraukia dėmesį nuo realių problemų ir realių užduočių.

8. Mums sunku susidoroti su dalykais, kurie keičia mūsų suvokimą apie save. Net jei jie jį keičia į gerąją pusę. Štai toks paradoksas.

9. Neklauskite – „negi žmogus gali taip galvoti/jausti/elgtis?“ Taip, gali. Gali dar ir ne taip. Žmogus apskritai yra neįtikėtinas dalykas.

10. Jei ignoruosite savo jausmus ir emocijas, jūsų psichika tikrai smogs atgal. Jei ji to dar nepadarė, vadinasi, ji kaupia jėgas, kad smogtų stipriau.

11. Pelevinas buvo teisus: išsiaiškinti, kodėl atsidūrėte šiknoje ir iš jos išlįsti, dažnai yra du vienas nuo kito nepriklausantys procesai.
Jeigu tam, kad galėtumėte išlįsti iš šiknos, jums reikia išsiaiškinti, kaip į ją patekote, jūs tai išsiaiškinsite. Tad geriau iš karto sutelkite dėmesį į „išlindimą“.

12. Jūs galite nemylėti savo tėvų. Taip, galima nemylėti mamos ir tėčio. O galima ir mylėti.

13. Puiku, jei jūsų jausmai, vertybės ir mintys yra gerbiami, bet iš tikrųjų niekas neprivalo to daryti. Jei manote kitaip, greičiausiai jums bus sunku.

14. Tai, ko apie save nežinome, valdo mus labiau nei tai, ką apie save žinome.

15. Skaityti psichologijos knygas yra labai smagu. Bet jei norite rezultato, o patys tapti psichologu nenorite, geriau užsirašykite pas žmogų, kuris šias knygas jau perskaitė ir sėkmingai jas pamiršo.

Geštalto terapeutas Jevgenijus Veritovas pažymėjo keletą svarbių dalykų. Anot jo, nors jie skamba gana paprastai, tačiau jie daro didelę įtaką tam, kas su mumis vyksta. Kviečiame susipažinti su šiuo geštalto teiginių rinkiniu, kuris kada nors gali padėti pagerinti jūsų gyvenimą. 1...

17/02/2023

Verta paklausyti

Kodėl jaučiame kaltę? Ko kaltės jausmas mus moko? Kokia jo nauda bei žala? Svečiuose gydytojas psichiatras–psichoterapeu...