Pottery like Poetry

Home
Pottery like Poetry

Kuriu erdvę, kur kūnas nurimsta, o siela prabyla. Jogos praktikos, autentiškas judesys ir terapinis buvimas, keramikos dirbtuvės.

15/04/2026

Vienas panašumas kurį pastebiu vesdama keramikos užsiėmimus ir jogos praktikas:

Proceso metu būna visko:
Molis trūkinėja, ąselės krenta, forma nelaiko.
Žodžiu - nesigauna.

Su joga panašiai:
kariai per ilgi, prie kojų nepasilenkiu, čia tempia, čia traukia…
o pilvo preso gal šiandien (= niekada) nelieskim.

Bet finale – visi išeina pailsėję.

Kodėl?

Nes visą tą laiką tikrai buvome čia.
Ne mintyse klaidžiojome praeities įvykiuose ar sprendėme (kad ir netolimos) ateities problemas.

Visu kūnu nusileidome ant kilimėlio, visą jį pajutom: ir kur tempia ir kur nepatogu, ir kur pavargom.
Arba visu dėmesiu prie stalo. Kur veiksmą=sprendimą galime daryti dabar ir iš karto matyti kas veikia, o kas ne.

Tai ir yra persikrovimas 🧘🏽‍♀️✨☕️

Jei nebandei, o taip pat norėtum pailsėti ir pajusti tą skanų “dabar” jausmą, kviečiu susitikti 🤍

11/04/2026

Nuo gegužės 6 d. startuoja nauja trečiadienio rytų Jogos praktika — 9:00 val.

Ši praktika kurta tam, kad rytas būtų švelnus, aiškus ir duotų kryptį visai dienai.
Pažadinsime kūną, surikiuosime mintis ir įžeminsime nervų sistemą.

Tinka tiek pradedantiems, tiek praktikuojantiems jau seniau.
Jei norisi rimties, pastovumo ir gražios ryto rutinos — labai kviečiu prisijungti.

Vietų dar yra. Parašyk žinutę, jei nori savo rytą pradėti kitaip 🤍

03/04/2026

Šiandien labai aiškiai pajutau jausmą „nenuvilti“.

Į savo jogos praktikas ateinu su dideliu džiaugsmu — vos pravėrus duris mane apima ramybė.
Bet šiandien jaučiausi silpna, ne visai harmonijoje. Ir ištiesusi kilimėlius staiga pajutau kirbantį klausimą: kaip nenuvilti?

Noriu tikėti, kad į mano erdvę ateinama ne tik pajudėti, bet ir pailsėti. Todėl visada stengiuosi duoti aukščiausią savo kokybę.

Pradedu praktiką ir jaučiu kaip į kūną įsilieja nauja energija. Viskas vyksta lengvai.

Be patoso.
Be apgaulės.

Tarsi pradėjus judėti per mane būtų pradėjusi tekėti švari srovė.
Srovė, skirta joms. 🤍

Ir vėl pasitvirtina sena gera tiesa: praktikai nereikia nuotaikos, pakylėtos energijos ar ypatingų jėgų.
Praktikai tereikia ateiti — o visa tai, ko taip norime prieš, ateina po. 🤍

19/03/2026

Tai ne apie špagatą
ir ne apie stovėjimą ant galvos.

Tai apie santykį su savimi.
Ant kilimėlio.
Ir gyvenime.

🤍

11/03/2026

Laisvės kaip ir meilės nesulaikysi, nesumeluosi. Ji gyva, pasdanti, nuolat besikeičianti. Gyva 🤍

Kurdama savo darbo erdvę dažnai džiaugiuosi, jog gyvenu ir kuriu būtent čia - Lietuvoje. Nežinau iš kur (nes tikrai neesu išmaišiusi viso pasaulio), bet manyje gyvena jausmas, žinojimas, jog mūsų šalis nuostabi. Ir viena esminių šio nuostabumo dalių, jog čia galime laisvai bandyti įgyvendinti savo svajones 🤍

09/03/2026

Kartais užtenka vieno vakaro su moliu, kad mintys nurimtų.

Kovo dirbtuvės:

☕️ 20 d. 17:00 Puodelio dirbtuvės
🌊 21 d. 14:00 Padėklo dirbtuvės
🍽️ 27 d. 17:00 Lėkštės dirbtuvės

Prie stalo susitinkame, kai norisi jaukaus buvimo 🤍 Čia
Molis kantriai leidžia rankoms kurti – net jei bandai pirmą kartą.
Dažnai po dirbtuvių išgirstu tą patį sakinį: „Net nepajutau, kaip prabėgo laikas. Visiškai atitrūkau.“

Registracija asmenine žinute 💌

08/03/2026

Šiandien kiekvienai moteriai noriu palinkėti laimės 🌸

Tos, kuri nepriklauso nuo gautų gėlių skaičiaus, nuo diplomų stalčiuje, nuo lūpų putlumo.

Tos kuri gyvena giliai širdyje, ir kartais nejučia suvirpa pastebėjus pirmą žibutę, sutikus draugo akis, apkabinus kūdikį ar … save pačią.

Kai prieš užmiegant pajauti savo kūną ir savo gyvenimą tame kūne…
po žvaigždėmis,
saulės ir žemės globoje.

Tą akimirką lyg iš naujo pamatai –
kad gyvybė teka tavo kūnu.

Kaip dovana.
Kaip stebuklas.
Kaip paslaptis.

O tu – tylioji viso to bendraautorė.
Kūrėja.
Beveik burtininkė.

Jautiesi pilna kaip mėnulė.
Visa
Gyvena Tavyje.

27/02/2026

Pokalbiai tarp mamų po vaikų būrelių.
Girdžiu žodžius, stebiu kūnus.

Atsikartojimas skirtingų moterų balsuose… “kaip ir viskas gerai, bet…”

Ir čia užuodžiu ir atpažįstu savos laisvės ilgesį. Norą pakvėpuoti pačiai savo oru.

Galėjimą pasirūpinti savimi ir tik savimi. Akių nugaroje užmerkimą ir nukreipimą į savo vidų.

Nes čia išorėje kaip ir viskas gerai.
Bet kažkodėl atsiranda nuovargis, sunkumas, nemiga, džiaugsmo stoka…

Vidinis gilus savo pačios alkis.

Manau, kad tapdamos mamomis mes dažnai neberandame savo tylos.

Ir per tas “atostogas” (kurios iš tiesų niekada nesibaigia), labiausiai
pasiilgstame
ne darbo,
ne vyro,
ne draugių -

o pačios savęs.

Address

Vytauto Gatvė 48

08122

Telephone

+37062476111

Website

http://www.potterylikepoetry.lt/

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Pottery like Poetry posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Practice

Send a message to Pottery like Poetry:

Want your practice to be the top-listed Clinic?

Country:

City: