12/06/2025
KAIP TĖVAI GALI PADĖTI VAIKAMS
Dažnai susiduriu su tėvais, kurie nori padėti savo vaikams susidoroti su įvairiais jų sporto keliamais iššūkiais, bet nežino, kaip. Štai keli patarimai, nuo ko pradėti ir ką kiekvienas galite pabandyti įgyvendinti:
☝️ Tikslų kėlimas. Skirkite laiko ir kartu aptarkite sportinius tikslus. Jie turėtų būti labiau nukreipti į procesą, o ne rezultatą, nes rezultato nepasiekimas daro daugiau žalos, nei pasiekimas daro naudos. Rezultatai gali tapti spaudimo, baimės ir vengimo pagrindu. Reikėtų koncentruotis į kontroliuojamus proceso tikslus ir kalbėtis, kaip galite jų siekti. Pavyzdžiui, varžybų tikslas turėtų būti ne užimta prizinė vieta, o pasiektas aukštesnis įgūdžių laiptelis. Tokių tikslų pasiekimas taip pat kelia pasitikėjimą savimi. Jei rezultato buvimas tikslu veikia kaip motyvatorius, vertėtų priminti, kad jis pasiekiamas per kontroliuojamus tikslus. Pasikalbėti, kaip juos paveiktų rezultato nepasiekimas, ką tuomet jaustų. Jei nesėkmę lydėtų stiprus nusivylimas, reikėtų keisti tokį tikslą, nes ilgainiui jis taps ne motyvuojančiu, o keliančiu vis didesnį stresą.
✌️ Kaip ir apie ką kalbatės po varžybų, ypač nesėkmingų. Būtų svarbu ne tik priminti, kad nesėkmės pirmiausia yra pamokos, kurias reikia išmokti, bet taip pat padėti įvardinti pozityvius dalykus. Žmonės yra linkę užsifiksuoti pirmiausia ties neigiamomis patirtimis, o visiems sportininkams, nesvarbu kokio amžiaus, ar profesionalumo, yra svarbu patirti sėkmės jausmą. Todėl pozityvių dalykų pabrėžimas nors iš dalies, bet sukurią tą gerą jausmą ir tokiu būdu ugdo pasitikėjimą savimi. Taip pat tai grąžina prie kontroliuojamų tikslų, kurių laikymasis irgi yra sėkmė. Tėvai turėtų mokinti vaikus teisingai vertinti savo žaidimą. Toks pokalbis po varžybų galėtų vykti užduodant atvirus klausimus, ir ne tik išgirsti jų atsakymus, bet pajausti emocinį foną. Pavyzdžiui, jei tą dieną nesisekė pataikyti pačiam, bet atliko daug rezultatyvių perdavimų komandos draugams, pastebėti ir pagirti už tai.
🤟Padėti atskirti kontroliuojamus faktorius nuo nekontroliuojamų. Jei vaikas po nesėkmingų varžybų kaltina teisėją, netinkamą įrangą, orą ar panašiai, padėkite jam suprasti, kad tai nekontroliuojami dalykai, kurie tik blaškė jo dėmesį ir kėlė stresą. Pasikalbėkite, kaip kitą kartą panašioje situacijoje būtų galima reaguoti produktyviai, arba nereaguoti. Pavyzdžiui, įvykus teisėjo klaidai, skirti visas jėgas koncentracijos išlaikymui prie žaidimo tikslų, o esant blogam orui prisiminti, kad sąlygos visiems yra vienodos.
👌Siekti tobulėjimo, o ne perfekcionizmo. Kiekviena diena yra procesas, kuriame svarbiausia atiduoti visas jėgas. Klaidos yra mokymosi dalis, padėkite vaikui leisti sau jas daryti, nevertinti jų kaip nesėkmės. Atvirkščiai, tik padarę klaidas, jas supratę ir išmokę, kaip kitą kartą elgtis geriau, jie gales mėgautis procesu, o ne bijoti. Kartu jausdami mažiau spaudimo sau, galės parodyti visą potencialą.
🫶 SVARBIAUSIA - tai, kaip jūs kalbate su jais, tampa jų vidine kalba - tuo, kaip jie kalbės patys su savimi. Todėl stenkitės kuo mažiau kritikuoti, ne įvardindami, kas nesisekė, bet akcentuodami tai, ką galima padaryti, kad pagerintų reikiamus įgūdžius. Kalbėdami apie galimybes, padėsite jiems pamatyti, kad vyksta tobulėjimo procesas, ilga kelionė, kurioje bus visko.
