26/08/2024
Dažnai pastebiu žmones, kurie patiria vieną nesėkmę ir nuleidžia rankas, nors, mano manymu, tikrai galėtų bandyti dar kartą ir jiems pasisektų. Taip pat žaviuosi žmonėmis, kurie net ir patyrę kelias nesėkmes iš eilės, toliau siekia savo tikslo.
Kodėl atsiranda tokie poelgių skirtumai? Tai gali priklausyti nuo asmens užsibrėžtų tikslų. Tyrėjai juos skirsto į atlikimo ir meistriškumo tikslus.
🟣 Atlikimo tikslus turintys žmonės demonstruoja savo žinias ir gebėjimus kitiems, susidūrus su iššūkiu mano, jog tai yra jų kompetencijų vertinimo situacija.
🟣 Meistriškumo tikslus turintys žmonės siekia gilinti savo žinias ir įgūdžius ir mėgsta iššūkius, iš kurių jie gali gauti patirties.
Tad kodėl po nesėkmės vieni žmonės pasimoko iš savo klaidų ir dar stipriau siekia savo tikslo, o kiti nuleidžia rankas ir juda toliau, nors jų gebėjimai beveik nesiskiria? Viskas priklauso nuo asmens įsitikinimų: jeigu tiki, kad tavo gebėjimai yra stabilūs ir rūpiniesi tik jų patvirtinimu, tuomet keli atlikimo tikslus; jeigu esi įsitikinęs, kad tavo gebėjimai tik didėja, tuomet tau rūpi juos plėtoti ir kelti meistriškumo tikslus.
Ar galima sakyti, kad tik meistriškumo tikslai yra efektyvūs? Iš tiesų ne. Kaip ir visur, reikalingas atlikimo ir meistriškumo tikslų balansas ☯️
