Neuropulsas, Šiaulių Gatvė 10, Vilnius (2026)

03/04/2026

Paauglystė yra laikotarpis, kai kūnas keičiasi greičiau, nei jaunas žmogus spėja prie to priprasti.

Atsiranda nauji bruožai, keičiasi proporcijos, keičiasi ir žvilgsnis į save veidrodyje.

Mokslininkai šį reiškinį vadina įkūnijimo patirtimi - tai ne tik kūno vaizdas ar pasitenkinimas išvaizda, bet ir gilus santykis su savo kūnu kaip neatsiejama savęs dalimi.

Paprastai tariant: ar vaikas savo kūne jaučiasi savas, ar jame jaučiasi kaip svetimas?

Šis santykis gali būti kelių formų:

Harmoningas - vaikas jaučia ryšį su savo kūnu, jį priima, juo rūpinasi ir patiria, kad kūnas atspindi jo vidinį pasaulį.

Pavyzdžiui: „Man patinka mano kūnas“ arba „Mano kūnas atspindi tai, kas aš esu iš vidaus.“

Disharmoningas - vaikas jaučiasi atsiskyręs nuo savo kūno, patiria jį kaip kliūtį ar svetimą dalį.

Pavyzdžiui: „Kartais mano kūnas man atrodo visiškai svetimas“ arba „Mano kūnas trukdo man daryti tai, ko noriu.“

Orientuotas į kitų žvilgsnį - didžiausią reikšmę įgauna tai, kaip kūną mato ir vertina kiti.

Pavyzdžiui: „Man labai svarbu, ką kiti galvoja apie mano išvaizdą.“

Moksliniai tyrimai rodo (Foster ir kt., 2025), kad silpnas santykis su savo kūnu yra susijęs su:

- Valgymo sutrikimais: kai paauglys blogai jaučiasi savo kūne, dažniau pasireiškia sutrikęs valgymo elgesys – net ir tada, kai atsižvelgiama į nepasitenkinimą išvaizda.

- Depresija ir nerimu: kuo labiau paauglys jaučiasi svetimas savo kūne arba jį patiria kaip kliūtį, tuo ryškesni tampa depresijos ir nerimo simptomai.

- Savižala: silpnas santykis su savo kūnu yra susijęs su didesne savižalos rizika – net ir tuomet, kai įvertinamas nepasitenkinimas išvaizda.

Svarbiausia suprasti: šie ryšiai nustatyti ne klinikinėse grupėse, o tarp įprastų mokyklose besimokančių paauglių.

Tai reiškia, kad kalbame ne apie retus atvejus, o apie kasdienes rizikas, kurios gali slypėti ir iš pirmo žvilgsnio visiškai normalaus vaiko viduje.

→ Jei įtariate, kad jūsų vaikas išgyvena depresiją, nerimą ar patiria patyčias, kviečiame registruotis vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijai telefonu +370 664 88 008.

31/03/2026

Migrenos gydymas be vaistų - rTMS terapija gali būti sprendimas, kurio ieškojote.

Pakartotinė transkranijinė magnetinė stimuliacija yra neinvazinis smegenų stimuliavimo metodas, kur pasitelkiami magnetiniai impulsai neuroninei veiklai moduliuoti specifinėse smegenų srityse.

Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad rTMS terapija padeda sumažinti galvos skausmą iki 50%, migrenos paveiktų dienų skaičių iki 35%, pagerinti nuotaiką ir emocinį stabilumą bei 45% sumažinti skausmo poveikį kasdienei veiklai (Jiang ir kt., 2024; Shah ir kt., 2022; Viganò ir kt., 2024).

Smegenų sritys stimuliuojamos pakartotinai – kasdien, paprastai 20-30 seansų per 4-6 savaites.

Svarbu tai, kad terapijos poveikis išlieka ilgalaikis - tyrime dalyvavę pacientai geresnį savijautą jautė dar mėnesį po gydymo pabaigos (Shah ir kt., 2022).

Skirtingai nuo vaistų, rTMS neturi šalutinio poveikio ir nekelia priklausomybės rizikos.

→ Jei jaučiate pasikartojantį galvos skausmą, registruokitės konsultacijai dėl rTMS telefonu +370 664 88 008

27/03/2026

Norą keistis dažnai laikome svarbiausiu atspirties tašku. Jis leidžia aiškiau pamatyti kryptį, įvardyti, ko siekiame ir kokio gyvenimo norėtume.

Tačiau vien noro neužtenka. Neuromokslas rodo, kad mūsų smegenims kur kas svarbiau ne tai, ką deklaruojame kaip tikslą, o tai, kas nuosekliai kartojasi mūsų kasdienybėje.

Smegenys nuolat stebi ir fiksuoja pasikartojančius modelius - mintis, emocines reakcijas ir elgesį. Kiekvieną kartą, kai kartojasi ta pati mintis ar veiksmas, suaktyvėja tam tikros neuronų grandinės. Ilgainiui šie ryšiai stiprėja ir tampa vis lengviau prieinami.

Šį procesą apibūdina Hebbo dėsnis - neuronai, kurie aktyvuojasi kartu, palaipsniui susijungia į tvirtus nervinius kelius.

Kuo dažniau tam tikras modelis kartojamas, tuo efektyviau jis veikia.

Smegenys siekia taupyti energiją, todėl pasikartojantį elgesį paverčia automatiniu. Dėl šios priežasties įpročiai, nepriklausomai nuo to, ar jie mums naudingi, ar žalingi, ilgainiui tampa tarsi „numatytuoju režimu“, kuris nebereikalauja sąmoningo sprendimo.

Ilgainiui tai, kas kartojama, tampa ne tik įpročiu, bet ir mūsų tapatybės dalimi.

Todėl realus pokytis prasideda ne nuo naujo tikslo suformulavimo, o nuo sąmoningo sprendimo keisti kasdienius modelius ir juos nuosekliai kartoti tol, kol jie tampa natūralia mūsų mąstymo ir elgesio dalimi.

→ Jei norite daugiau turinio apie psichikos sveikatą ir neuromokslą, sekite .lt profilį

25/03/2026

Yra būsena, kai vis dar darai viską, ką reikia.
Bet tai jau kainuoja per daug.

Dienos vyksta, atsakomybės įgyvendinamos, iš išorės viskas atrodo „tvarkoje“. Tačiau viduje - vis daugiau įtampos, vis mažiau energijos ir vis sunkiau išlaikyti tempą.

Pacientas kreipėsi dėl ilgalaikio išsekimo, sumažėjusio darbingumo ir nuolatinės vidinės įtampos.

Nors funkcionavimas buvo išlaikytas, viduje dominavo energijos trūkumas, sunkumai susikaupti, sprendimų atidėliojimas ir nuolat aktyvios mintys, kurios neleido pilnai atsijungti net ilsintis.

Klinikinis įvertinimas parodė:

– depresija: 24 (vidutinė)
– nerimas: 17 (aiškus)
– perdegimo rizika: 76 (didelė)

Tai paaiškino, kodėl net įprastos užduotys pradėjo reikalauti neproporcingai daug pastangų, o vidinis resursas vis labiau seko.

Buvo taikytas 30 rTMS terapijos kursas - gydymas, veikiantis smegenų aktyvumą ir padedantis atkurti nervų sistemos balansą.

Po gydymo perdegimo rizika tapo nebeaktuali (32), nerimo lygis stabilizavosi (9), o emocinė būsena tapo lengvesnė ir labiau valdoma.

→ Jei atpažįstate panašius simptomus, kviečiame pasikonsultuoti dėl rTMS terapijos: +370 664 88 008.

20/03/2026

Klinikos „Neuropulsas“ bendraįkūrėja, neuromokslininkė dr. Justina Šidlauskaitė buvo pakviesta pasidalinti savo įžvalgomis apie inovatyvų, be vaistų taikomą priklausomybių gydymo metodą konferencijoje „Motiejaus Valančiaus vertybės šiandien: nuo priklausomybių istorijų iki gydymo intervencijų“.

Savo pranešime ji pristatė efektyvų rTMS gydymą su priklausomybėmis susiduriantiems žmonėms. Kaip neinvazinė neuromoduliacijos terapija, rTMS dažnai pasirenkama dėl itin mažo šalutinių poveikių kiekio, taip pat ją renkasi žmonės, kurie nenori vartoti vaistų. Gydymas pasižymi ir patogiu, produktyviu protokolu – viena sesija trunka vos apie 20 minučių.

Renginys subūrė apie 160 įvairių sričių specialistų – gydytojus psichiatrus, medicinos psichologus, šeimos gydytojus, slaugytojus bei socialinius darbuotojus.

→ Jei turite daugiau klausimų apie rTMS gydymą ar norėtumėte užsirašyti konsultacijai, kviečiame susisiekti telefonu: +370 664 88 008.

Nuotraukos autorius - Edmundas Paukštė.

18/03/2026

Šiandien dalinamės paciento keliu iš vidinio išsekimo į atstatytą kasdienybės ritmą - istorija, kuri parodo, kaip ilgalaikė psichologinė apkrova gali nepastebimai perimti gyvenimo vairą.

Pagalbos buvo ieškoma tada, kai viskas tapo sunkiau nei turėtų būti: dienos reikalavo neproporcingai daug pastangų, vakarai nešė nerimastingą minčių aktyvumą, o rytai prasidėdavo be jėgų net paprastiems veiksmams.

Gydytojo psichiatro konsultacijos metu nustatytas aukštas emocinis krūvis, kuris atsispindėjo kasdienybėje: susilpnėjęs dėmesys, sunkumai priimant sprendimus, išsekusi energija, o bendravimas tapo labiau varginantis nei įprastas.

Remiantis klinikiniu įvertinimu, buvo parinktas individualizuotas gydymo planas - 30 rTMS sesijų kursas, orientuotas į smegenų veiklos reguliavimą ir emocinės būsenos stabilizavimą.

Pokyčiai tapo aiškiai matomi. Sugrįžo vidinis aiškumas, sumažėjo įtampa, atsirado daugiau erdvės ramiai mąstyti ir veikti. Kasdienės užduotys vėl tapo įveikiamos, o bendravimas – natūralesnis ir lengvesnis. Atsistatė energija, atsirado noras įsitraukti, kurti ir judėti pirmyn.

Ši istorija parodo, kad net ir labai intensyvus emocinis išsekimas gali būti įveiktas. Tiksli gydytojo konsultacija ir kryptingas, moksliškai pagrįstas gydymas gali padėti sugrįžti į būseną, kurioje gyvenimas vėl tampa valdomas, o ne ištveriamas.

→ Jei atpažįstate panašius išgyvenimus, kviečiame pasikonsultuoti dėl rTMS terapijos: +370 664 88 008.

12/03/2026

Depresija šiandien yra viena dažniausių psichikos sveikatos problemų pasaulyje - ja serga apie 280 milijonų žmonių (World Health Organization, 2021).

Nors jos priežastys daugialypės, vis daugiau mokslinių duomenų rodo, kad socialinis gyvenimas (draugystės, ryšys su kitais, gebėjimas palaikyti santykius) yra vienas svarbiausių veiksnių, galinčių apsaugoti nuo depresijos arba, priešingai, prisidėti prie jos atsiradimo.

2026 metais žurnale Psychological Reports publikuotas tyrimas (Anderson ir Lastrapes, 2026) pateikia ilgalaikius įrodymus apie tai, kaip draugų lankymo dažnis ir socialinis funkcionavimas susiję su depresijos simptomais. Tyrime dalyvavo beveik 6 000 amerikiečių, stebėtų apie 30 metų.

Tyrimas remiasi požiūriu, kad depresija iš esmės yra socialinis sutrikimas - sumažėjęs ryšys su kitais yra ir jos priežastis, ir simptomas, ir gydymo kryptis (Cruwys ir kt., 2014).

Rezultatai patvirtino aiškų ryšį tarp socialinio gyvenimo ir depresijos, tiek lyginant skirtingus žmones, tiek stebint to paties žmogaus pokyčius laikui bėgant.

Kai žmogus tam tikru gyvenimo laikotarpiu:

* dažniau susitikdavo su draugais nei įprastai,
* jautėsi labiau susijęs su kitais,

tuo pačiu laikotarpiu jis patirdavo mažiau depresijos simptomų.

Ir priešingai - pablogėjęs socialinis funkcionavimas vieną dešimtmetį prognozavo daugiau depresijos simptomų kitame. Šis ryšys išliko net įvertinus sveikatą, pajamas, išsilavinimą ir šeiminę padėtį.

→ Jei norite daugiau turinio apie psichikos sveikatą ir neuromokslą, sekite Neuropulsas profilį

06/03/2026

Kas vyksta smegenyse, kai įsimylime?

→ Jei norite daugiau turinio apie psichikos sveikatą ir neuromokslą, sekite .lt profilį

04/03/2026

Jūsų vaikas užsidaro kambaryje ir valandų valandas praleidžia su telefonu rankose.

Seka influencerius, tikrina komentarus, lygina save su kitais.

Gal tai atrodo kaip įprasta paauglystė, tačiau moksliniai tyrimai vis aiškiau rodo, kad tai, kas vyksta ekrane, nelieka tik ekrane.

Pirmas klausimas, kurį dažnai užduoda tėvai: kiek yra per daug?

Atsakymo ieško ir mokslininkai. 2025 metais žurnale Healthcare paskelbtas didelis tyrimas, atliktas su daugiau nei 13 000 JAV vidurinių mokyklų moksleivių, atskleidė, kad beveik trečdalis (31,7%) jų skaitmeniniams įrenginiams - telefonui, kompiuteriui, planšetei ar žaidimų konsolei - skiria keturias ar daugiau valandų per dieną, neskaičiuojant mokymosi (Imai ir kt., 2025).

Intensyviai įrenginius naudojantys moksleiviai gerokai dažniau miega penkias ar mažiau valandų per naktį (Imai ir kt., 2025).

Miego trūkumas silpnina emocinį atsparumą, didina dirglumą ir apsunkina mokymąsi. Taip susidaro uždaras ratas - kuo mažiau miego, tuo sunkiau reguliuoti emocijas ir susikaupti.

Sekanti dažna problema - tai patyčios internete.

Patyčios internete gali pasireikšti įvairiomis formomis: žeminančiais komentarais, pašaipomis grupiniuose pokalbiuose, piktybiniu turinio platinimu ar tyčiniu ignoravimu socialinėse platformose.

Skirtingai nei patyčios mokykloje, jos nesibaigia su pamokų pabaiga. Jos gali tęstis bet kuriuo metu – kiekvieną kartą, kai vaikas paima į rankas telefoną.

Imai ir kolegų (2025) tyrimas rodo, kad patyčios internete yra vienas mechanizmų, per kurį skaitmeninė aplinka gali neigiamai paveikti paauglių psichikos sveikatą. Vaikai, patiriantys tokias patyčias, dažniau susiduria su socialine izoliacija, stipriu emociniu skausmu ir savęs žalojimo impulsais.

→ Jei įtariate, kad jūsų vaikas išgyvena depresiją, nerimą ar patiria patyčias, kviečiame kreiptis dėl vaikų ir paauglių psichoterapijos telefonu +370 664 88 008.

25/02/2026

Žmogaus smegenys evoliucijos eigoje formavosi grupėse, kur socialinis priklausymas buvo tiesiogiai susijęs su išgyvenimu.

Šiuolaikinis žmogus vis dar veikia pagal tą pačią neurologinę logiką: socialinės atskirties grėsmė aktyvuoja tas pačias smegenų sritis, kurios reaguoja į fizinį skausmą (Shamay-Tsoory ir kt., 2019).

Tai nėra metafora - nesutarimas su grupe, konfliktai ar galimas atstūmimas smegenims yra realus pavojus, į kurį reaguojama ne mažiau intensyviai nei į fizinę traumą.

Ventralinis striatumas - smegenų sritis, atsakinga už atlygį ir motyvaciją - stipriai aktyvuojasi, kai sutinkame su grupės nuomone ar gauname socialinį patvirtinimą (Wu ir kt., 2016). Tai reiškia, kad priklausymo jausmas tiesiogiai susijęs su malonumo pojūčiu ir dopamino išsiskyrimu.

Priešingai, kai mūsų pozicija skiriasi nuo kitų, aktyvuojasi dorzalinė medialinė prefrontalinė žievė ir priekinė sala - sritys, koduojančios neigiamas emocijas ir aptinkančios „klaidos signalus“ (Wu ir kt., 2016). Smegenys šią situaciją traktuoja kaip problemą, kurią reikia spręsti.

Kaip atpažinti, kada santykis pradeda valdyti jūsų sprendimus

Būdingi požymiai:

* nuolatinis sumišimas
* poreikis vis aiškinti save
* kaltė be aiškios priežasties
* palengvėjimas nusileidus
* nerimas prieš tam tikras temas
* automatinis „taip“ vietoj apgalvojimo

Šie požymiai rodo, kad emocinio reagavimo sistemos perėmė kontrolę, o racionalus vertinimas laikinai pasitraukė. Tokiu momentu žmogus ne tiek priima sprendimą, kiek reguliuoja savo vidinę būseną - siekia sumažinti įtampą ir atkurti saugumo jausmą.

→ Jei norite daugiau turinio apie psichikos sveikatą ir neuromokslą, sekite Neuropulsas profilį

23/02/2026

Šiandien minime klinikos „Neuropulsas“ 1 metų gimtadienį. Džiaugiuosi galėdama būti šios klinikos kūrimo ir augimo dalimi.

Man visada buvo svarbu dirbti aplinkoje, kur žmogus susidūręs su emociniais sunkumais priimamas kaip individuali asmenybė, o pagalbos būdai parenkami tikslingai, remiantis mokslo įrodymais bei pagal tai kas kiekvienam zmogui yra efektyviausia. Labai vertinu Neuropulso kryptį, džiaugiuosi šios klinikos augimu ir tikiuosi, kad tai tik kelio pradžia.

17/02/2026

„Aš pasikeisiu“, „Duok man dar vieną šansą“, „Dabar viskas bus kitaip“

- šios frazės pažįstamos daugeliui, kurie bent kartą bandė išsaugoti santykius, susidūrę su nuoskaudomis, pasikartojančiais konfliktais ar net išdavystėmis.

Kai artimas žmogus pažada pasikeisti, natūraliai norisi tikėti. Norisi vilties, kad šį kartą viskas klostysis kitaip. Tačiau kartu kyla klausimas: ar tokiais pažadais galima pasitikėti? Ar žmogus iš tiesų gali pasikeisti, ar tai tik gražūs žodžiai, kuriuos po kelių savaičių ar mėnesių vėl užgožia senos elgesio schemos?

Psichologijos mokslas šiandien gali pasiūlyti gana aiškų atsakymą - ir jis nėra nei vienareikšmiškai teigiamas, nei visiškai neigiamas.

Didelės apimties ilgalaikiai tyrimai, kuriuose stebėta daugiau nei 60 tūkst. dalyvių, rodo, kad asmenybės bruožai gali keistis viso gyvenimo eigoje, tačiau šie pokyčiai dažniausiai yra laipsniški (Graham ir kt., 2020).

Pavyzdžiui, sąmoningumas, ekstraversija ir atvirumas su amžiumi linkę mažėti, o emocinis jautrumas ir nerimastingumas dažnai sumažėja jauname suaugusiojo amžiuje, bet vėliau gyvenime gali vėl sustiprėti.

Vis dėlto individualūs skirtumai išlieka dideli: ne visi žmonės keičiasi vienodai, o kai kurie per gyvenimą beveik nepatiria reikšmingų asmenybės pokyčių.

Reikšmingi gyvenimo įvykiai - netektys, traumos, sunkios ligos, skyrybos, tėvystė ar motinystė - taip pat gali turėti įtakos asmenybės pokyčiams (Bleidorn ir kt., 2018). Tačiau šie pokyčiai dažniausiai nėra staigūs. Asmenybės transformacija vyksta palaipsniui, per mėnesius ar net metus, o ne per kelias savaites.

Vienas patikimiausių veiksnių, siejamų su ilgalaikiais pokyčiais, yra terapinis procesas.

Psichoterapija, ypač ilgalaikė, padeda žmogui atpažinti giliai įsišaknijusius mąstymo ir elgesio modelius, suprasti jų kilmę ir palaipsniui juos keisti.

Terapija nepakeičia asmenybės, tačiau ji padeda išmokti geriau reguliuoti emocijas, priimti brandesnius sprendimus ir kurti sveikesnius santykius.

→ Jei jaučiate, kad norite gilesnių pokyčių ir ieškote palaikymo keisdami įsišaknijusius mąstymo ar elgesio modelius, kviečiame registruotis konsultacijai telefonu +370 664 88 008.

Neuropulsas

03/04/2026

31/03/2026

27/03/2026

25/03/2026

20/03/2026

18/03/2026

12/03/2026

06/03/2026

04/03/2026

25/02/2026

23/02/2026

17/02/2026

Address

Website

Alerts

Contact The Practice

Shortcuts

Share

Category