
10/10/2025
AR BAIMĖ GALI BŪTI TAVO KOMPASAS, O NE NARVAS? 🔥
O, tikrai taip — jei tik nustosi garbinti ją kaip dievą ir pradėsi naudoti kaip GPS’ą.
Dauguma žmonių su baime elgiasi kaip su kalėjimo sargu.
Jie aplink ją vaikšto ant pirštų galiukų, atsiprašinėja, duoda užkandžių ir tikisi, kad ši nerėks.
Bet kas, jei baimė ne tam, kad tave nubaustų — o tam, kad nukreiptų?
Baimė pasirodo būtent ten, kur tavo siela maldauja augti.
Tas virpėjimas krūtinėje prieš ištariant savo tiesą? Tai ne silpnumas.
Tai tavo vidinė jėga, drebinanti narvą ir rėkianti:
„EI, TU — ČIA DURYS! PRAEIK PRO JAS!“
Drąsa nėra baimės nebuvimas — tai šokis su ja, kol ji praranda ritmą.
Tad ištark jai: „Gerai, baime. Prisisek diržą. Keliaujam kartu, bet vairuoju aš.“
Tiesa tokia: baimė turi tik vieną triuką — saugoti tave nuo tavo paties galios.
Bet tu negimei gyventi „saugiai“. Tu gimei gyventi PILNA ŠIRDIMI.
Ir kiekvieną kartą, kai renkamės plėstis, o ne trauktis, baimė tampa mūsų kompasu —
ir staiga pamatai, kad narvo durys? Jos visada buvo atviros.
Taigi, kitą kartą, kai baimė bels į tavo duris — nesislėpk po antklode.
Atidaryk, pažiūrėk jai į akis ir pasakyk:
👊 „Ačiū už kryptį, sena bčiule. Mane laukia kalnai.“
🔥 Eik ten, kur bijai. Ten gyvena tavo stebuklas.
💕Inga Heron