24/07/2025
Turbūt kiekvienas bent kartą esame patyrę tą keistą jausmą: aplinka tarsi draugiška, tačiau viduje vis tiek jaučiamės vieniši, svetimi ar nesuprasti. Psichologas dr. Gintautas Katulis sako, kad tokie jausmai nėra reti, tačiau jų priežasčių – begalė.
Socialinis nerimas ir drovumas
G. Katulio teigimu, dažnai tokį jausmą lemia socialinis nerimas ar drovumas. „Tai gali būti susiję su vaikystės patirtimis, patyčiomis ar net tam tikra genetine predispozicija“, – pastebi psichologas. Žmogus, turintis stipresnį socialinį nerimą, dažniausiai baiminasi būti nepriimtas, atstumtas ar neigiamai įvertintas. Tai kelia žmogui nuolatinę įtampą ir apsunkina objektyvų situacijos vertinimą.
„Toks žmogus grupėje gali fiziškai sustingti, ypač, kai jaučia, kad reikia pasisakyti prieš kitus. Jam įsijungia išgyvenimo režimas ir emocijų centrai smegenyse užgožia racionalų mąstymą“, – aiškina G. Katulis.
Kai kolektyvas tampa išbandymu
Jausmas, kai kolektyve jautiesi nejaukiai, gali kilti ne tik dėl žmogaus jautrumo, bet ir dėl realių problemų grupės viduje, tokių kaip mobingas ar užslėptos patyčios. Pasak psichologo, kolektyvas gali tapti labai nesaugia vieta, jei jo kultūroje toleruojamas nuolatinis įtampos kūrimas, kaltinimai ar išskyrimai iš grupės. Toks išskyrimas gali turėti labai skaudžių psichologinių pasekmių, net jei nėra akivaizdžios agresijos.
Visgi svarbu suprasti, kad patyčios ar užgauliojimai dažnai kyla iš bandymo pakelti savo statusą kitų sąskaita. G. Katulis pabrėžia, kad grupės kultūra labai lemia, ar patyčios taps norma, ar bus laikomos netinkamu elgesiu. Jei kolektyve populiarūs žmonės palaiko pagarbą ir supratimą, patyčių kultūra neįsitvirtina.
Problema – ne tavo kaltė, bet tavo atsakomybė ją spręsti
Psichologas akcentuoja svarbią mintį: „Tai nėra tavo kaltė, bet tai yra tavo atsakomybė“. Kitaip tariant, nors žmogus nekaltas, kad pakliuvo į sudėtingą situaciją kolektyve, tačiau atsakomybė imtis veiksmų ir išspręsti šią situaciją visgi tenka jam pačiam.
Pirmas žingsnis – pripažinti, kad problema egzistuoja, ir išdrįsti apie ją kalbėtis. „Jeigu grupėje jaučiamės negerai, būtina pasikalbėti su tuo, kuo pasitikime – draugu, kolega, vadovu ar specialistu. Tai padeda objektyviau įvertinti situaciją ir nuspręsti, ar problema yra mūsų jautrumas, ar aplinka iš tiesų toksiška“, – teigia G. Katulis.
Kalbėtis tol, kol būsi suprastas
Pasak Gintauto Katulio, vienas svarbiausių žingsnių – ne tylėti, o kalbėti. „Kalbėkis tol, kol būsi suprastas. O jei aplinka kategoriškai atsisako suprasti ir kalbėtis, gali būti ženklas, jog laikas keisti kolektyvą“, – pataria psichologas.
Galiausiai svarbu atsiminti, kad mūsų jausmai dažnai priklauso nuo aplinkos, tačiau mes patys turime imtis veiksmų, kad jaustumėmės geriau. „Kai pradėsime kurti savo laimę, natūraliai imsimės tvarkyti ir aplinką“, – įsitikinęs G. Katulis.
https://open.spotify.com/episode/0FGbvNm0aQIard6Tctyuo0?si=tfIPy2o_Qdeq4PxHSkFnIA
Turbūt kiekvienas bent kartą esame patyrę tą keistą jausmą: aplinka tarsi draugiška, tačiau viduje vis tiek jaučiamės vieniši, svetimi ar [...]
