16/12/2025
Seksualinė sveikata apibrėžiama kaip visuminė fizinė, emocinė, psichinė ir socialinė gerovė, susijusi su seksualumu. Pasaulio sveikatos organizacija moterų seksualumą vertina ne vien kaip svarbią moterų sveikatos sritį, bet ir kaip fundamentalią žmogaus teisę. Palaipsniui ilgėjant gyvenimo trukmei, moteris vidutiniškai trečdalį savo gyvenimo praleidžia pomenopauzės laikotarpyje. Nors dažnai manoma, kad po menopauzės moterys praranda susidomėjimą seksu, daugeliui vidutinio amžiaus moterų seksualumas išlieka vidutiniškai arba itin svarbi gyvenimo dalis.
Vis dėlto labai nedidelė dalis šio amžiaus moterų nurodo, kad apie savo seksualines problemas yra kalbėjusios su sveikatos priežiūros specialistais. Iš tiesų vyresnio amžiaus moterims egzistuoja papildomos kliūtys gauti informaciją ir profesionalią pagalbą seksualumo klausimais, todėl tinkamas gydymas dažnai nėra ieškomas ir (arba) suteikiamas.
Deja, šios kliūtys dažnai susijusios su sveikatos priežiūros specialistų pasirengimo ir sistemos trūkumais, tokiais kaip laiko stoka, specifinių žinių stygius, nepasitikėjimas savo kompetencija, baimė įžeisti pacientę, asmeninis diskomfortas bei stereotipai apie vyresnio amžiaus moterų seksualinių poreikių nebuvimą ir „amžiui tinkamą“ elgesį.
Plačiai pripažįstama, kad seksualinė funkcija blogėja progresuojant menopauzės stadijoms, nepriklausomai nuo chronologinio amžiaus. Dažniausiai nurodomi simptomai:
- sumažėjęs lytinis potraukis (40–55 %),
- nepakankama makšties lubrikacija (25–30 %),
- dispareunija – skausmingi lytiniai santykiai (12–45 %)
Seksualinė disfunkcija šiame gyvenimo etape kyla dėl biologinių, psichologinių ir sociokultūrinių veiksnių sąveikos, todėl menopauzės laikotarpiu seksualinės disfunkcijos valdymui ypač svarbus kompleksinis požiūris.
Vakar „Sprout Pharmaceuticals“ paskelbė, kad Jungtinių Amerikos Valstijų Maisto ir vaistų administracija (FDA) patvirtino vaistą Addyi® (flibanserinas 100 mg), skirtą hipoaktyvaus lytinio potraukio sutrikimo gydymui moterims iki 65 metų. Tai skamba daug žadančiai, bet pats vaisto veiksmingumas kelia daug klausimų.
Manoma, kad lytinio potraukio sumažėjimas susijęs su pagrindinių smegenų neuromediatorių – serotonino, dopamino ir norepinefrino – disbalansu. Šios medžiagos reguliuoja motyvaciją, nuotaiką. Flibanserinas veikia centrinę nervų sistemą – smegenis, o ne kraujotaką lytiniuose organuose. Skirtingai nei vyrams skirti vaistai nuo erekcijos sutrikimų (pvz., Vi**ra), flibanserinas nepagerina kraujotakos, bet veikia serotonino sistemą (5-HT receptorius). Vaistas vartojamas kasdien, prieš miegą.
Ką rodo tyrimai?
2012–2013 m. atlikti trys pagrindiniai klinikiniai tyrimai (DAISY, VIOLET ir BEGONIA), kuriuose dalyvavo daugiau nei 3 000 premenopauzės moterų, parodė, kad:
- Flibanseriną vartojusios moterys vidutiniškai patyrė 0,5–1 papildomą lytinę sueitį, kuri teikė pasitenkinimą, bendrai kasdienio lytinio potraukio rodikliai pagerėjo tik nežymiai, o su intymumu susijęs nerimas sumažėjo nedaug.
Tuo tarpu ROSE tyrime dalis moterų, kurios reagavo teigiamai į vaistą, nurodė:
- daugiau dienų, kuomet jautė lytinį potraukį, vidutiniškai dviem pasitenkinimą tenkinančiomis sueitimis per keturias savaites daugiau nei placebo grupėje.
Vis dėlto dalis ekspertų pabrėžia, kad vienas papildomas lytinis aktas per mėnesį daugeliui moterų gali neatrodyti reikšmingas. Kita vertus, tik pati moteris gali nuspręsti, ar toks pokytis jai yra prasmingas.
Saugumas ir diskusijos:
Šio vaisto vartojimas yra siejamas su tam tikromis rizikomis:
jis gali sukelti žemą kraujospūdį, alpimą, galvos svaigimą ir mieguistumą, turėtų būti atsargiai vartojamas su alkoholiu.
Iš tiesų dėl įrodymų trūkumo ir šalutinių efektų grėsmės, vaisto patvirtinimas buvo itin prieštaringas. Iš pradžių FDA kelis kartus atmetė registraciją, argumentuodama, kad nauda per maža, palyginti su galima rizika. Tuomet gamintojas inicijavo viešą kampaniją, teigdamas, kad tai atspindi lyčių nelygybę – esą vyrams yra daug vaistų seksualinei funkcijai gerinti, o moterims nėra nė vieno. Galiausiai 2015 m jis buvo patvirtintas, bet tik moterims, dar nepasiekusioms menopauzės.
Verta žinoti, jog moterų reakcija į šį vaistą labai skiriasi. Jis tikrai gali padėti kai kurioms moterims, tačiau jo poveikis dažniausiai yra vidutinis. Sprendimas vartoti šį vaistą turėtų būti individualus ir vertinamas kaip platesnio, biopsichosocialinio požiūrio į moters seksualinę sveikatą dalis.
Europos menopauzės ir andropauzės draugija (EMAS) šį vaistą mini kaip vieną iš galimų gydymo pasirinkimų. Kiti gydymo variantai:
- lubrikantai ir makšties drėkikliai / makšties dilatatoriai
- vietinio poveikio estrogenai
- testosteronas (tam tikrais atvejais)
- konsultavimas, sekso terapija, psichoterapija, psichoedukacija
- lazerinė terapija (skausmui ir sausumui mažinti – mokslinių įrodymų dar trūksta)
- makšties dehidroepiandrosterono (DHEA) terapija
- vaistai, tokie kaip flibanserinas ir bremelanotidas
Šaltiniai:
Clayton, A. H., Dennerstein, L., Pyke, R., & Sand, M. (2010). Flibanserin: A potential treatment for hypoactive s*xual desire disorder in premenopausal women. Women’s Health, 6(5), 639–653.
DeRogatis, L. R., Komer, L., Katz, M., Moreau, M., Kimura, T., Garcia, M. Jr., Wunderlich, G., & Pyke, R. (2015). Treatment of hypoactive s*xual desire disorder in premenopausal women: Efficacy of flibanserin in the VIOLET study. The Journal of Sexual Medicine, 12(10), 1800–1813.
Department of Health & Human Services. (2016). FDA approval of flibanserin—Treating hypoactive s*xual desire disorder. New England Journal of Medicine, 374(1), 101–104.
Goldfischer, E. R., Breaux, J., Katz, M., Kaufman, J., Smith, W. B., Kimura, T., Sand, M., & Pyke, R. (2011). Continued efficacy and safety of flibanserin in premenopausal women with hypoactive s*xual desire disorder: Results from a randomized withdrawal trial. The Journal of Sexual Medicine, 8(11), 3160–3172.
Joffe, H. V., Chang, C., Sewell, C., Easley, O., Nguyen, C., Dunn, S., Lehrfeld, K., Lee, L., Kim, M.-J., Slagle, A. F., & Beitz, J. (2016). FDA approval of flibanserin—Treating hypoactive s*xual desire disorder. New England Journal of Medicine, 374(2), 101–104.
Thorp, J., Simon, J., Dattani, D., Taylor, L., Kimura, T., Garcia, M. Jr., Lesko, L., & Pyke, R. (2012). Treatment of hypoactive s*xual desire disorder in premenopausal women: Efficacy of flibanserin in the DAISY study. The Journal of Sexual Medicine, 9(1), 320–327.
Vignozzi, L., & Maseroli, E. (2019). Hormones and s*x behaviour. In F. Petraglia & B. C. J. M. Fauser (Eds.), Endocrinology of female reproductive dysfunction (pp. xx–xx). Springer.
World Health Organization. (2002). Defining s*xual health: Report of a technical consultation on s*xual health. WHO.