30/04/2026
Vaikai klasėje nesijaučia saugiai.
Ir ne, tai ne visada tylūs, „patogūs“ vaikai.
Labai dažnai – tie patys „mandri“ paaugliai:
jų kultūroje normalu replikuoti, komentuoti, pasišaipyti, nejausti ribų…
Ir tuo pačiu jie patys sako: „čia nesaugu.“
Paradoksas? Ne.
Tai signalas, kad susitarimų nėra arba jie neveikia.
Kai atvykstu į tokias klases – „karštus taškus“ –
mes neužsiimame moralais.
👉 Pirmas žingsnis – greitas mikroklimato „skanas“:
kas konkrečiai kuria nesaugumą?
👉 Antras – aiškūs, bendri susitarimai.
Ne „mokytoja pasakė“, o mes susitarėme.
👉 Trečias – sistema, kuri veikia:
savaitės tikslai + grand „prizas“.
Ne saldainiai. Ne pažymiai.
O tai, kas iš tikrųjų kuria ryšį – kokybiškas laikas kartu. O ryšys kuria saugumą.
Ar lengva? Tikrai ne.
Ypač kai paskutinė savaitės diena prieš ilgąjį savaitgalį, esami vieni likę mokykloje ir energija – arti nulio🙂
Jei norite veikiančių sprendimų savo klasei ar vaikui – parašykite.
Šitie darbai man patys smagiausi. 💛