Psichologė Eglė Kijevič / Zakaraitė

29/11/2025

26/11/2025

Kartais dieną išbūni stipri tik todėl, kad neturi kito pasirinkimo. Šypsaisi, nors viduje kažkas lūžta. Ir niekas nemato, kiek kainuoja ta šypsena.

Skaudžiausia ne tai, kad kiti tavęs neįvertino. Skaudžiausia, kad pati savęs ilgai nematei. Kad troškai paprasto žodžio: „Aš matau tave.“

Ir kai pagaliau susitinki su savimi tikrąja, į gerklę kyla gumulas. Supranti, kaip seniai norėjai būti tiesiog apkabinta, ne už stiprybę, o už tai, kad esi.

Tos ašaros nuplauna visus metus, kai galvojai, kad turi būti tobula, kad būtum verta meilės.

Bet tiesa paprasta: tu visada buvai verta. Net tada, kai pati tuo netikėjai.

© Kaip tapti dama

26/11/2025

Ar žinai, kad įtampą dažnai sukelia nepastebėtas ir įskaudintas vidinis vaikas?

Kas yra vidinis vaikas?
Tai mūsų psichikos dalis, kurioje liko vaikystės patirtys, emocijos ir nepatenkinti poreikiai.

Vaikystėje patirtas skausmas suformuoja gynybinius elgesio modelius. Jie suaugus trukdo kurti artimus ir saugius santykius. Todėl kartais sunku prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ar tiesiog jaustis gerai. Vidinis vaikas vis dar jaučiasi nesaugus.

Įtampos paleidimas prasideda nuo ryšio su savimi. Svarbu priimti savo jausmus, atpažinti vidinį vaiką ir pasirūpinti juo. Kai suteikiame sau tai, ko trūko vaikystėje, saugumą, šilumą ir dėmesį atsiranda daugiau ramybės, pasitikėjimo ir emocinės laisvės.

Su meile Eglė

25/11/2025

Kartais mes tiek ilgai laikome save stiprius, kad net pamirštame, kaip iš tikrųjų jaučiamės.
Niekas nemato mūsų vidinių kovų, naktinių minčių ir tyliai nubrauktų ašarų.

Bet žinok, tu jau tiek kartų išgyvenai tai, kas atrodė nepakeliama.
Tu kėlei save tada, kai niekas kitas to nedarė.

Ir net jei šiandien skauda, tai tik įrodymas, kad tavo širdis vis dar gyva.
Leisk sau jausti. Leisk sau būti žmogumi.

Tu esi daug stipresnis žmogus, nei galvoji.

Su meile Eglė

24/11/2025

Kartais skaudžiausia yra ne tai, kad kažkas mus palieka. Skaudžiausia, kai paliekame save patys. Po truputį. Po gabalėlį. Kiekvieną kartą, kai nutylime, nors viduje norisi rėkti. Kiekvieną kartą, kai šypsomės, nors siela plyšta. Kiekvieną kartą, kai apsimetame, kad viskas gerai, nes bijome, jog tiesa bus „per daug“.

Mes taip trokštame būti mylimi, kad sutinkame skaudinti save. Užsidėti kaukes. Slėpti žaizdas. Tapti tuo, kuo niekada nebuvome. Tik tam, kad niekas neišeitų.

Bet blogiausia, kai vieną dieną pabundame ir nebežinome, kas esame. Nebepažįstame savo akių veidrodyje. O tylos viduje girdime tik vieną garsą, savęs išdavystę.

Ir tada suvokiame, kad viskas, ko prašėme iš kitų, visą laiką reikėjo duoti sau: švelnumo, tikrumo, vietos būti pažeidžiamais.

Nes kai žmogus nebeturi savęs, joks kitas jo neišgelbės.

Ir štai tikras skausmas, suvokti, kad dėl meilės kitam pamiršome mylėti tą, kuris labiausiai nusipelnė, save.

Su meile Eglė

23/11/2025

Žiauri tiesa.
Antroji pusė dažnai tampa tuo blogiausiu žmogumi tik todėl, kad savo elgesiu atspindi tai, ką mes patys nešiojamės savo viduje.

Jei viduje kaupiasi agresija, nukreipta prieš save, partneris ją parodys savo žodžiais ir veiksmais.
Jei širdyje slypi skausmas, kitas žmogus atras būdų tave skaudinti.
Ir jei pats ar pati savęs nemyli, sunku tikėtis nuoširdžios meilės iš kito.

Tikra meilė prasideda nuo santykio su savimi.
Svarbu išmokti pripildyti save tomis emocijomis, kurių trūksta, o ne reikalauti jų iš kitų. Kai mūsų vidinis vaikas, jautri ir gyva mūsų dalis, lieka neišgirstas, nepriimtas ir neišmylėtas, jis trukdo mums suaugti, kurti sveikus santykius ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą.

Su meile Eglė

22/11/2025

Neištikimybė nepanaikina meilės. Ji tik parodo, kiek žmogus bijo savęs.

Neištikimybė nėra apie geismą.
Tai spraga žmogaus viduje, tuštuma, kurią jis bando užpildyti svetimu švelnumu, naujais jausmais, trumpu pakylėjimu.
Po tuo slypi ne aistra, o skausmas, kurio jis negali pakelti.
Tai bėgimas ne nuo santykių, o nuo savo gylio, nuo atsakomybės, nuo tiesos.

Kai tave išduoda, tu ne tik prarandi žmogų.
Tu netenki saugumo, tikėjimo, pasitikėjimo savimi.
Kiekvienas „myliu“ tampa klausimu, kiekviena šypsena, įtarimu.
Tu nebesupranti, ar skauda dėl jo, ar dėl to, kad patikėjai.

Vieną dieną, kai skausmas nurims, tu suprasi, kad ši išdavystė tavęs nesugriovė. Ji tave pažadino. Į savivertę. Į aiškumą. Į meilę sau.

Ne kiekviena pabaiga yra pralaimėjimas.
Kartais ji tampa tavo atgimimo pradžia.

Jeigu šiuo metu išgyveni sudėtingą laikotarpį po skaudžių ar toksiškų santykių, žinok – tu gali atsigauti ir susikurti naują gyvenimo kokybę. Tam sukūriau 6 video pamokų Online kursą „Mano naujas gyvenimas“.

Su kursu gali susipažinti čia:
https://www.kaiptaptidama.lt/produktas/mano-naujas-gyvenimas

Su meile Eglė

21/11/2025

Kokia prasmė nuolat save kaltinti?

Kokia prasmė kasdien ieškoti savyje trūkumų, menkinti save mintimis, kurias neištartum net didžiausiam priešui? Tu žinai, kad tame nėra jokios naudos, jokios prasmės, bet vis tiek kartoji tą patį, lyg būtum įstrigęs senoje istorijoje, kurioje kažkas kadaise įdėjo į tavo vidų balsą, sakantį: „Tu nepakankamas. Stenkis dar.“

Tu kaltini save ne todėl, kad esi kaltas.
Tu kaltini save todėl, kad tada, kai tau labiausiai reikėjo švelnumo, niekas nepalaikė, niekas nepasakė, jog esi vertas meilės be pastangų.

Ir jei šiandien tau per sunku sustoti, jei dar nežinai, kodėl taip darai, tu neprivalai visko suprasti iškart.
Kartais skausmas turi tapti toks didelis, kad nelieka nieko kito, tik pagaliau paklausti:

„Kodėl aš taip su savimi elgiuosi? Kas mane išmokė taip skaudžiai save liesti?“

Ir tą akimirką, kai pirmą kartą pažvelgsi į save be kaltės, tu suprasi skaudžią, bet išlaisvinančią tiesą:
tu niekada nebuvai problema.

Su meile Eglė

20/11/2025

Ar tiki, jog susitikimai su žmonėmis yra nulemti likimo ir yra dalykų, kurie negali neįvykti. Jei TAIP, tai vienas svarbiausių tavo gyvenime susitikimų yra su tikrąja savimi.

Su meile Eglė

19/11/2025

Turiu pasidalinti, nes tai yra dėl ko nuolat tobulėju ir mokausi. Ir dažnai atsisakiau savaitgalių, kad skubėčiau į dar vienus mokymus. Ačiū labai už gražius žodžius.♥️

18/11/2025

Kartais karjeroje ateina akimirka, kai pajunti, kad kažkur pakeliui praradai ryšį su savimi.

Projektai juda į priekį, komanda tavęs laukia, pareigos spaudžia, tačiau viduje jauti sustingimą, tarsi vis dar eini pirmyn, bet ne ten, kur iš tiesų nori. Tu stengiesi būti profesionalus, stiprus, patikimas, nešti atsakomybę, kuri dažnai yra didesnė nei tavo vidinės jėgos rezervas.
Ir vis tiek, iš įpročio, dėl pareigos jausmo, dėl kitų lūkesčių, judi toliau, kad tik nieko nenuviltum… nors galiausiai nuvili pats save.

Ir vieną visiškai paprastą dieną tave pasiveja aiški tiesa:
Tu pavargai ne nuo darbo. Tu pavargai nuo darbo, kuriame nebeliko tavęs, tavo prasmės, tavo energijos, tavo balanso.

Pasimetimas šiame etape gali atrodyti kaip profesinis žlugimas, tačiau tai dažnai yra vienas vertingiausių gyvenimo signalų.
Tai tylus kvietimas sustoti ir paklausti savęs:
„Ko aš noriu iš savo karjeros iš tikrųjų? Koks darbas mane augina, o ne alina? Kaip noriu jaustis kasdien?“

Ir nors ši vieta gali būti skausminga, nerami ir pilna abejonių, būtent čia prasideda tikras sugrįžimas į save, sąmoningas, lėtas ir labai tikras.

Tu nepasiklydai. Tu tiesiog pradėjai išgirsti savo vidinį kompasą.

🌿 Jei nori aiškumo, ramybės ir atsakymų, kviečiu į individualią sesiją.

Tai saugi erdvė, kurioje:
✔ išsigryninsime tavo tikrąsias kryptis,
✔ atskleisime, kas išsekina, o kas atgaivina,
✔ pažvelgsime į vidinius blokatorius, baimes ir perdegimo šaknis,
✔ padėsiu grįžti į profesinį kelią, kuriame yra vietos tau pačiam.

Parašyk man žinutę — kartu rasime laiką, kuris tiks tau.
Vienas pokalbis gali tapti posūkiu, kuris grąžina ne tik kryptį, bet ir jėgas.

Su meile Eglė