Psichologė psichoterapeutė Aistė Matuliauskė

Home
Lithuania
Vilnius
Psichologė psichoterapeutė Aistė Matuliauskė

Esu psichologė-geštalto psichoterapeutė. Labas. Esu Aistė - moteris, mama, žmona, dukra ir ect.

Psichoterapija – tai erdvė pažinti savo vidinę struktūrą ir gydančiame ryšyje atrasti vidinį kompasą, galimybė būti be kaukės, integruoti praeitį ir priimti autentiškus sprendimus su daugiau aiškumo bei krypties. Tarp visų kitų vaidmenų esu psichologė, geštalto psichoterapeutė.

Šiuo metu individualiai konsultuoju suaugusius asmenis taikydama geštalto psichoterapijos principus. Studijuodama gešta

lto psichoterapiją Vilniaus Gestalt Institute įgijau papildomų specializacijų terapinio darbo su priklausomybėmis bei traumomis.

13/03/2026

📖 Mano „1+1“ formulė: Kaip neperdegti skaitant?

Ar jums būna jausmas, kad jei neskaitote ko nors „naudingo“, tai švaistote laiką? 🤯 Prieš metus, rašydama geštalto psichoterapijos baigiamąjį, aš tame jausme tiesiog gyvenau. Profesinė literatūra užpildė viską – kol supratau, kad jau pavargau ir geštaltiškos literatūros norisi vis mažiau.

Išgelbėjo Almantas Dulkys per praėjusių metų LOGIN'25 konferenciją. Jis uždavė paprastą klausimą: „Ar įmanoma persiskaityti profesinės literatūros?“. Salėje rankas pakėlė tik vienetai (aš nebuvau tarp jų!). Jo receptas: viena profesinė knyga, o kita – savo malonumui. 🍰

Išbandžiau pati ir dabar mano naktinis stalelis atrodo taip (žr. nuotrauką):
☀️ Dienai (protiškam darbui): Barbora Suisse „Kolegos“ – apie empatiją darbe.
🌕 Vakarui (sielai): Hanya Yanagihara „To Paradise“ – gilus, tirštas „išskridimas“ į kitus pasaulius.

Galiausiai pripažinau: grožinė literatūra nėra laiko švaistymas. Tai – poilsis, resursas ir būdas vėl pajusti kūrybiškumą. 🌿

O kaip skaitote jūs?
1️⃣ Vienu metu – tik viena knyga (nuo pradžios iki galo).
2️⃣ Bent dvi (viena rimta, kita – malonumui).
3️⃣ Skaitau tik tai, kas „naudinga“ (darbe, studijose).

P.S. Labai lauksiu jūsų grožinės literatūros rekomendacijų komentaruose! Kas jus „perkrauna“ po darbų? 👇

07/03/2026

Kartu su Barbora Suisse rekomenduojam pažiūrėti filmą ir dėkojam Forum Cinemas už galimybę dar dviems žmonėms pamatyti filmą "Šaukiu, rėkiu, keikiuosi"! 🎬

Komentuokite įrašą ir šiandien 21:10 išrinksiu, kas ryt galės pažiūrėti šį filmą Vilniuje ir Kaune.

25/02/2026

Ar jums būna taip, kai perskaitote žinomo žmogaus/ autoriaus mintį, kuri atrodo tokia archajiška ir net žalinga, o pirma reakcija būna – čia totaliai absoluti nesąmonė?

Man asmeniškai būna retai, bet, neseniai skaitant knygą apie paauglystę, pajutau tokį atmetimo jausmą, kad net tapo sunku skaityti toliau. Cituoju:

"Mes, tėvai, niekada neturėtume parodyti savo nerimo, liūdesio ar net gedulo. Jeigu jaučiamės blogai, turime savarankiškai susitvarkyti su savo jausmais ir jų neaptarinėti su vaiku, nes jam tai tikrai nepadės."

💡 Mokome slėpti savo jausmus. Jei savo vaikams nerodome savo nerimo, liūdesio ar gedulo - juos nebyliai mokome, kad šių sunkumų negalima rodyti net patiems artimiausiems.

💡 Dar vienas tabu. Jei su savo vaikais nekalbame apie savo jausmus - vaikai mokosi, kad apie tam tikrus (arba visus) jausmus kalbėti nedera.

💡 Paliekame nežinioje, gali kilti nerimas. Vaikai dažniausiai jaučia savo tėvų emocijas, jų pokyčius, bet dažniausiai (jaunesni) negeba įvardinti, koks tas pokytis, kodėl jis įvyko - kartais dėl pasikeitusio elgesio pradeda kaltinti save: per blogai mokausi? ką blogo padariau?

💡 Rodome pasekmę be priežasties. Dažnai, jaučiant sunkias emocijas, natūraliai pasikeičia ir žmogaus elgesys - retai į konstruktyvią pusę, gerokai dažniau - į destruktyviąją (priklausomybės, darboholizmas, dirglumas). Vaikas mato pasekmę, bet nesupranta esmės.

Trumpas įrašo moralas: mes, tėvai ir ne tik, turime teisę jausti visus jausmus ir emocijas, turime teisę apie juos kalbėti, išveikti KONSTRUKTYVIAI.

Kaip tai daryti? Kalbėkite su vaikais (pagal jų amžių), bet pabrėžkite esminius dalykus:
✔️ tai mano, suaugusio žmogaus, jausmas;
✔️ pasakoju tau, nes galimai pastebėjai mano savijautos/ elgesio pokytį;
✔️ aš esu suaugęs žmogus ir su tais jausmais "susitvarkysiu", (t.y. leisiu sau liūdėti, pailsėsiu, pasportuosiu);
✔️ Svarbiausia: tau dėl to nieko daryti nereikia. Aš esu atsakinga/s už savo jausmus, o tu - nesi atsakinga/s už manuosius. 🌿

Ką jūs manote apie emocijų „slėpimą“ šeimoje? Pasidalinkite komentaruose. 👇

10/02/2026

Neseniai Ieva Jazavitienė iš Finansų gidė rašė apie atvejį, kuomet per trumpą laiką žmogus išleido gan didelę pinigų sumą, ir kvietė kreiptis į ją kaip į finansų valdymo ekspertę.

Siūlau į šią situaciją pažvelgti iš psichologo-psichoterapeuto perspektyvos: nekontroliuojamas pirkimas dažnai yra tik ledkalnio viršūnė 🧊

Impulsyvus pirkimas bei kaupimas yra viena iš priklausomybių, dar vadinama oniomanija, būdinga 5-8% žmonių. Nors anksčiau tai buvo dažniau siejama su moterimis, naujausios tendencijos rodo, kad polinkis pirkti, kaupti būdingas ir vyrams, o skirtumas tarp lyčių mažėja - vis daugiau vyrų perka impulsyviai.

❗ Svarbu suprasti: oniomanija nėra valios ar finansinio raštingumo trūkumas. Tai būdas gauti dopamino:

🟢 Procesas, ne rezultatas: daugiausiai dopamino gauname pirkdami ir laukdami pirkinio. Sulaukus prekės, euforija nuslūgsta, užleisdama vietą tuštumai, gėdai ar kaltei. Kadangi tai sunkūs ir nemalonūs jausmai, žmogus dažniausiai nenori jų jausti - ir ką, metas naujam pirkiniui?

🟢Emocinis pleistras: pirkimas tampa laikinu būdu slopinti vienatvės, apleistumo jausmą ar savivertės problemas. Neretai oniomanija yra šalia kitų nuotaikos sutrikimų, tokių kaip nerimas ar depresija.

Didžiulės skaitmeninės, dabar dar ir DI, galimybės šį ratą dar labiau paspartina:
▶️ galimybė pirkti 24/7;
▶️ „pirk dabar, mokėk vėliau“ iliuzija;
▶️ socialinių tinklų ir influencerių kuriamas idealizuotas gyvenimas;
▶️ įvairios akcijos atrakcijos, išpardavimai, naujienlaiškiai su super duper pasiūlymais.

✳️ Ką svarbu suprasti? Jei tiesiog logiškai, mechaniškai apribosime finansus, nepasigilinę į priežastis, priklausomybė tiesiog pakeis savo formą – žmogus gali pradėti kompulsyviai valgyti, lošti ar kitaip ieškoti trūkstamo dopamino.

Norint problemą spręsti iš esmės, reikia tinkamos kombinacijos: psichoterapeutas (psichologo kompetencijų čia dažnai gali nepakakti - apie emocinės sveikatos specialistų skirtumus jau rašiau anksčiau) ir finansų valdymo ekspertas.

Geštalto terapijoje mes klausiame: kokį alkį jūs iš tiesų bandote numalšinti šiuo pirkiniu? Tik supratę savo vidinę logiką, galime rasti sveikesnių būdų jaustis pilnaverčiais.

05/02/2026

Prisipažinkite – kas dar knygas renkasi pirmiausia pagal... viršelį? 🎨📖

Aš pati dažnai „užkimbu“ ant estetiško vaizdo, o tik tada skaitau aprašymą. Taip mano rankose atsidūrė prancūzų psichiatrų F. Lelord ir C. André knyga „Sunkūs žmonės“. Nors iš pradžių nebuvau tikra, ar tai grožinis kūrinys, ar mokslinė studija, džiaugiuosi, kad susigundžiau ir perskaičiau.

Tai viena iš tų populiariosios psichologijos knygų, kurią skaityti ne tik naudinga, bet ir... šiek tiek azartiška. 🧠

Kas joje įdomaus? Autoriai labai suprantamai ir paprastai aprašo asmenybės tipus: nuo narciziškų ir paranojiškų iki pasyviai agresyvių ar perfekcionistų. Čia rasite viską:
✅ Realius pavyzdžius iš kasdienybės ir biuro gyvenimo.
✅ Trumpus klausimynus „atpažinimui“.
✅ Konkrečius patarimus, kaip bendrauti (arba kaip geriau NEbendrauti) su tam tikro tipo žmonėmis.

Mano didžiausias atradimas?
💡 Skaityti tuos klausimynus buvo tikrai įdomu - pradedi galvodama: „čia tai tikrai ne apie mane...“, o po kelių punktų sustoji: „Oho, o čia tai visiškai apie mane!“ 😅

Knyga leidžia ne tik suprasti „sudėtingus“ kolegas ar artimuosius, bet ir pamatyti savo „aštrumus“. Dirbdama su žmonėmis matau, kiek energijos mes iššvaistome bandydami pakeisti kitus. O paslaptis paprasta: kai supranti kito žmogaus „vidinę logiką“, pasidaro jei ne lengviau, tai bent jau kur kas aiškiau. O aiškumas – geriausias vaistas nuo nerimo. 🧘‍♀️

Pasidalinkite komentaruose: Ar esate turėję tą „aha“ momentą, kai skaitote apie asmenybės tipus ir staiga tarsi pamatote save veidrodyje?
Arba tiesiog parašykite – ar jūs irgi knygų viršelių fanai? 👇😊

03/02/2026

23 metai formalaus mokslo. Kaip pasakė vienas trylikametis – tai tiesiog 'insane' 🤣 🧠✨

Kas mane pažįsta asmeniškai, žino – atsakymą apie žmogaus psichologiją, organizacinius procesus ar kitus gyvenimo reiškinius dažniausiai turiu. Kartais net kelis (iš serijos „išsirinkit patys“ 😁).

Tiesa, tie atsakymai ne visada patogūs... Todėl man labai svarbu asmeninis santykis ir mano pačios resursai pasakyti tai neutraliai, su atjauta bei palaikymu. Pripažinsiu, taip vadovėliškai gaunasi ne visada, tad nuraminsiu – nesu viena tų „nušvitusių“, kurie viską daro idealiai. 👋🧘‍♀️

Panašu, kad šis mano profesinis ir asmeninis „kombo“ rado savo vietą. Sauliaus Alksnio švelniai paraginta, jau porą mėnesių mentoriauju iDialogue platformoje.

Ką galiu pasiūlyti savo ugdytiniams? Sakyčiau, gana retą patirties derinį:
✅ 10+ metų HR srityje (žinau, kaip veikia sistemos);
✅ 6+ metų psichologo-psichoterapeuto praktikoje (žinau, kaip veikia žmogus);
✅ 23 metai formalaus mokslo.

Gera matyti tas „užsidegusias“ akis, kai nutinka nauja įžvalga.
Gera įprasminti sukauptas kompetencijas per kito žmogaus augimą.

Jei ieškote mentorės, kuri nebijo nepatogių klausimų, bet lydi per juos su palaikymu – susitikime idialogue! 🚀

(Nuorodą į mano profilį rasite pirmame komentare 👇)

27/01/2026

Penktadienio vakaras, popieriniai dokumentai, žmonės ir malonė – kas galėtų sieti šiuos keturis skirtingus dalykus? 😁

Būtų galima sukurti visą detektyvinę istoriją, bet kadangi po rytinės plikledžio treniruotės visi jėgas atstatinėja šilta arbata ar ramiais vakaro skaitiniais, detektyvą pasiliksiu kitam kartui.

Praėjusį penktadienį man ir mano grupiokams (šis žodis vis sugrąžina į studijų Vilniaus universitetas / Vilnius University laikus – vien dėl to jausmo verta mokytis! 😁), 9-ajai Vilniaus geštalto institutas / Vilnius Gestalt Institute laidai, Brigita Kaleckaitė iškilmingai įteikė geštalto psichoterapeuto sertifikatus. Tiek asmeniškai, tiek profesiškai nepaprastai vertinga 5-erių metų kelionė pasiekė svarbią stotelę – kino teatrą „Pasaka“. 🎭

Toliau kiekvienas keliaujame į savo asmenines psichoterapines veiklas, bet, tikiu, kiekvienas išsinešame po žinutę iš Tomas Misiukonis „apdainuoto“ Paolo Sorrentino filmo.

Jei labai trumpai: visi – prezidentai, įmonių vadovai, karininkai, psichoterapeutai, medikai ar politikai – pirmiausia yra ŽMONĖS. Esu tikra, kad šią žinutę nepaprastai svarbu priminti ir sau, ir kitiems šiame DI spurto amžiuje. ✨

Ši šventė man žymi ir dar vieną svarbų virsmą – ofisinį darbą bent kuriam laikui palieku praeityje ir nuo šiol visą savo laiką bei širdį skiriu psichoterapinei praktikai.

Tad jei jauti, kad atėjo laikas patyrinėti savo temas saugioje erdvėje – mano kabineto durys Vilniuje ir online dabar atviros dar plačiau. Kviečiu susisiekti asmenine žinute. 🌿

21/01/2026

„Tai kuo jie visgi skiriasi?“ – tokį klausimą dažnai užduoda pažįstami ar klientai. Kartais taip nedrąsiai, kad pačiai pasidaro labai smalsu, kokią gi „voverę ištrauks iš savo rankovės"? 🐿️

Nors terminai „psichologas“, „psichoterapeutas“ ir „psichiatras“ skamba panašiai, jų funkcijos ir „įrankių rinkiniai“ – skiriasi. Kad kitą kartą būtų drąsiau rinktis pagalbą, trumpas gidas:

🎓 PSICHOLOGAS - tai specialistas, baigęs psichologijos bakalauro ir magistro studijas. Jis puikiai išmano žmogaus raidą ir psichikos dėsnius.

🤔 Kada kreiptis? Kai reikia spręsti konkrečias kasdienes situacijas: kaip sutarti su vadovu, kaip bendrauti su paaugliu, kaip išsirinkti studijų kryptį.

💡 Esmė: labiau orientuota į rezultatą „čia ir dabar“, konkrečios situacijos sprendimą, edukaciją ir palaikymą.

🌿 PSICHOTERAPEUTAS - tai specialistas (dažniausiai įgijęs aukštąjį išsilavinimą socialinių mokslų srityje), baigęs papildomas, ilgametes (3–5 metų) konkrečios psichoterapijos krypties (pvz., egzistencinės, geštalto, kognityvinės elgesio) podiplomines studijas.

🤔 Kada kreiptis? Kai spręstini klausimai tampa gilesni: pasikartojantys santykių modeliai, trauminės patirtys, depresija, nerimas, gedulas, priklausomybės.

💡Esmė: Psichoterapija yra apie vidinį pokytį ir, dažniausiai, ilgalaikį procesą.

💊 PSICHIATRAS - tai gydytojas, baigęs medicinos studijas. Jis į žmogų žiūri per medicininę-biologinę prizmę.

🤔 Kada kreiptis? Kai reikia diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimą ir, jei būtina, paskirti gydymą medikamentais.

💡 Esmė: psichiatras dažnai dirba komandoje su psichoterapeutu, kad gydymas būtų visapusiškas.

Beje, dažnai laiką ir pinigus taupantis hashtag - prašykite specialisto pagrįsti savo įgytą išsilavinimą dokumentais, naryste asociacijose ir panašiai.

Smalsu, kuri iš šių sričių jums iki šiol atrodė paslaptingiausia? O gal turite papildomų klausimų apie tai, kas vyksta už terapijos durų? ✨

19/01/2026

Ar jau girdėjote, kad šiandien – „liūdniausia diena metuose“? 💙

Sausio vidurys, tamsa ir šaltis už lango... „Blue Monday“ pavadinimas tarsi sako: „Šiandien tau turėtų būti liūdna“.

Savo kabinete matau, kad liūdesys ar nerimas nepaklūsta jokiai datai - jie ateina tada, kai mums kažką reikia suprasti. 🌿

Šiandien jums linkiu autentiškumo:
✨ Jei norisi šypsotis – šypsokitės.
✨ Jei iš tiesų sunku – žinokite, kad esate žmogus, kuriam reikia poilsio, palaikymo ar pokalbio.

Sustokime ir paklauskime savęs: „Kaip aš jaučiuosi šiandien?“, o ne „Kaip turėčiau jaustis pagal sausio horoskopą?“.

Kviečiu neiti šiuo keliu vieniems. Jei ieškote saugios erdvės pabūti su savo jausmais (kad ir kokios „spalvos“ jie būtų) - parašykite man asmenine žinute 📩 ir suderinsime laiką terapiniam susitikimui.

14/01/2026

Mamos ir dukros pokalbiai prieš miegą... apie miegą! 🌙✨

Prieš miegą skaitau Lauros Bojarskaitės knygą „300 klausimų ir atsakymų apie miegą“ ir dukra manęs klausia:
– Mama, ar šitoje knygoje tikrai yra 300 klausimų ir 300 atsakymų? 🧐

Prisipažinsiu, susimąsčiau, juk gali būti visaip - gali būti ir taip, o gal jų 150+150? Laura Bojarskaitė, gal galėtumėte išduoti paslaptį, kaip gimė pavadinimas ir kiek tų klausimų-atsakymų jūsų knygoje? 📝

Pati knyga skaitosi neįtikėtinai lengvai – parašyta „žmoniška“ kalba, remiantis moksliniais tyrimais. Man, kaip besidominčiai psichologija ir emocine sveikata, buvo labai įdomu pamatyti moksliškai pagrįstą tiesioginį ryšį tarp to, kaip miegame, ir to, kaip jaučiamės emociškai. 🧠❤️

Mokslas sako aiškiai – jei miegame per mažai:
🚫 Prastėja savikontrolė, reakcija ir kūrybinis mąstymas.
🚫 Didėja nerimo, depresijos ir panikos atakų rizika (tampa žymiai sunkiau nusiraminti po streso!).
🚫 Silpsta imuninė sistema, lengviau kimba virusai ir didėja lėtinių ligų rizika.

Kas mane labiausiai nustebino:
✅ Miegantys ilgiau – gyvena ilgiau. Taškas.
✅ Prastas miegas gali pažadinti „vidinį blogiuką“. 😈
✅ Pirmą kartą išgirdau apie umami skonį.
✅ Pasirodo, galima šiek tiek „prikaupti“ miego atsargų ateičiai!

Labai stipri ir rekomenduotina knyga. Džiugu, kad Lietuvoje turime tokių autorių kaip Laura! Ačiū Leidykla VAGA už dar vieną nauding

Beje, šios knygos autorė netrukus skaitys paskaitą apie kokybiško miego ypatumus (nuorodą į renginį rasite komentare), o surinktos lėšos keliaus Jaunimo linija.

Pasidalinkit, o kaip jūsų miegas? Ar pavyksta išlaikyti vakaro/ miego rutiną? Kas jūs - labiau "vyturys" ar "pelėda"?
Pasidalinkite komentaruose! 👇😴

13/01/2026

Vakar išgirdau vieno psichikos sveikatos specialisto vartojamą terminą „negeri jausmai“ ir jaučiu, kad turiu apie tai parašyti... ✨

Mano terapiniame kabinete dažnai girdžiu: „Aš jaučiuosi blogai, nes pykstu/ liūdžiu/ pavydžiu/ bijau“.

Mes tarsi įpratome save bausti už tai, kas mums nemalonu.

Noriu jums priminti: jausmai savaime nėra nei blogi, nei negeri, nei geri. Visi jausmai yra SVARBŪS ir turi teisę egzistuoti.

Jausmas yra tik žinutė, kurią mums siunčia mūsų vidus:
Pyktis sako, kad pažeistos mūsų ribos.
Liūdesys sako, kad kažkas mums buvo svarbu.
Pavydas sako, kad radome tai, kas mums patiems atrodo vertinga, ir ko trokštame.
Baimė bando mus apsaugoti.

Vieni jausmai yra šilti ir malonūs, kiti yra šalti, aštrūs ir sunkiai pakeliami, tačiau visi jie yra SVARBŪS. Jie – mūsų gyvenimo dalis. Leiskime jiems ir, tuo pačiu - sau, būti.

Kada paskutinį kartą leidote sau tiesiog pabūti su „sunkiu“ jausmu, jo nevydami šalin? ❤️

Leisti sau jausti – tai drąsa, kurios mokomės asmeninėje psichoterapijoje. Jei jaučiate, kad esate pasiruošę šiai kelionei į save, susisiekime.

📍 Susitikime Vilniuje arba online - daugiau informacijos asmenine žinute.

̇sveikata

Address

Vilnius

Website

http://www.matuliauske.lt/

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Psichologė psichoterapeutė Aistė Matuliauskė posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.