https://www.instagram.com/joinoakcrew/

Erdvė jausti, Machico (2026)

04/02/2026

Vasario 4-oji - Pasaulinė kovos su vėžiu diena.

Dirbdama onkologijos srityje matau: didžiausios kovos dažnai vyksta ne kūne, o viduje. Ne atviruose pokalbiuose, bet daug dažniau tyloje - už uždarų durų, tarp ašarų, kartais užsidėjus “viskas gerai” šypseną.

Tai kovos su baimėmis, pykčiu, nuovargiu ir vienatve.
Tai kovos, kuriose atsiskleidžia ne tik žmogaus pažeidžiamumas ir trapumas, bet ir stiprybė.

Yra dalykų, apie kuriuos sergant vėžiu beveik niekas neklausia. Ir apie kuriuos retai kalbama garsiai - net tada, kai jie skauda labiausiai. Šiandien parašiau apie tai, kartu palikdama žinutę visiems, esantiems šalia sergančių, visiems, kurie būsime šalia sergančių.

Su pagarba kiekvienam, kuris kovoja tas vidines kovas sirgdamas ir sveikdamas - ir tiems, kurie lydi 💙 Su dėkingumu ir meile kiekvienam sutiktam nuostabiai gražiam žmogui šiame kelyje - ačiū, kad leidžiate/leidote liudyti Jūsų pažeidžiamumą ir stiprybę 🌿

03/02/2026

Niekaip neapsisprendžiu, kokį pavadinimą duoti vakarykščiam žygiui į Ponta de São Lourenço ⬇️

1️⃣ Menas stebėti ir stebėtis (sakyčiau, vienas iš svarbiausių įgūdžių, kurį tikrai visi turime vaikystėje, o po to išbarstom žygiuodami gyvenimo keliu).

2️⃣ Žygiuok stilingai 😂 Ot specialiai palikau tampres ir žygio batus viešbutyje 😉 Gražiausias pasaulyje švarkelis 💙

3️⃣ Kuo daugiau žingsnelių, tuo mažiau galvoj mintelių 👣🧠🕊️

Kaip manot, kuris labiausiai tinka? 😘

02/02/2026

Prabudus 5.30 val. į mus ir vandenyną žiūrėjo pilnatis.
Gal iš tikrųjų ji mumis visai nesidomėjo, gal jai vis dėl to labiau rūpėjo jis. Banguojantis, triukšmingas, visai ne koks ramus. Atlantas.
Siaurais kalnų keliukais vinguriavom vinguriavom, važiavom saulės pasitikt. Tikėdamiesi, kad bent saulei labiau rūpėsim. Bet ji, gražuolė, mėgavosi šokiu debesyse, o mes susiglaudę šalom. Gal nėra taip blogai šalti, kai turi su kuo susiglaust?!
Laiptai į dangų, laiptai į dangų - šaukia kiekvienam rekomenduojamų vietų Madeiroj sąraše. Užlipom. Bet reikia būti atsargiems lipant į dangų, nes širdis nejuokais tabaluoja, o įsikibt beveik nėra kur. Nebent į kito turisto koją ar ranką. Nes lipančių į dangų daug.
Danguje apsilankius ir šalančiom nosim pakutenus kalnų viršūnes, dar mums buvo negana. Reikėjo žygiuot dar į debesį, iš debesies, ant olos priešpiečiauti kiaušinį, susuktą kruopščiai viešbučio darbuotojų į foliją. Reikėjo tylos žygio. Kuriame nekalbėjome beveik 3 val. Bet labai lengva yra nekalbėti tiek laiko, kai kojos turi darbo. Kai galva atostogauja, o kojos tiesiog žingsniuoja. Tada tiesiog supranti (staiga!), kad žodžių beveik nereikia. Kad užtenka žvilgsnio, kartais ranką paduot, kartais nusišypsot ar atsidusti, kartais pašnopuot ar garsiai pakvėpuot kažkur iš paskos einant.

Nereikia žodžių. Kai vienoj dienoj telpa ir pilnatis, ir saulėtekis, ir verdantis širdies ritmas, ir šalančios rankos, ir kalnai, ir žingsniai, debesys po ranka, kiaušinis rankoj.

01/02/2026

Tik viena diena.
Nuo aušros iki sutemų.
Bet kiek joje telpa.
Vaizdų, kvapų, garsų, skonių, prisilietimų, pokalbių, veidų, tylos, jausmų, žingsnių. Tiesa, juos išmanieji laikrodžiai leidžia suskaičiuoti. Tik 22 tūkstančiai. Tad po jų šįryt nusprendėm “netaupyt” savo kojų. Todėl kai dėlioju šiuos vaizdus į dienos koliažą ir rašau žodžius dieną ant smilgos suverti, prabudę 5.30 val. jau važiuojam į žygį kalnuose.
Ramios atostogos be vaikų. Tai va. Judesio iš žmogaus “neišmuši”, bet sąstingį gali.

Tegul tai, kas sustingę, stebuklingu, paprastuoju, Jūsų būdu, Jūsų rankomis ir kojomis padarytu, Jūsų širdimi išmyluotu - ATITIRPSTA. Toks mano sekmadienio linkėjimas Jums, mielieji 🌿💙😘

31/01/2026

Gerai dirbant reikia mokėt gerai ilsėtis 😂💙
Vienam sakiny du kartus save išgyriau.
Bet žinokit, nuoširdžiai, svarbu sau leisti gerai ir kokybiškai ilsėtis - kūnui, protui ir sielai. Mankštin savo poilsio raumenį! Ne kartą per savaitę, o kasdien! Negailėt sau poilsio!!! Ne-gai-lėt!!! Šaukiu Jums iš Madeiros! Tegul vandenyno šėlsmas atneša šią žinią į Jūsų vidinius vandenynus!

28/01/2026

Gyvenime būna visko.
Nuo smulkmenų, kurios erzina kasdien, iki momentų, kurie apverčia visą pasaulį.
Ryte - kamštis, kai važiuoji 1,5 val. ir vėluoji į kirpyklą 45 min.
Darbe - ne tuo tonu iš kolegos ištarti žodžiai.
Žinutė perskaityta, bet be atsakymo…tyla iš svarbaus žmogaus, o joje jau įvairiausi demonai bujoja, aplipdydami kiekvieną mintį mintelių pertekliumi - kodėl gi nieko neatsako?!

Tokiose situacijose kartais padeda dzen:
sustoti, įkvėpti ir suprasti - ne viskas tavo kontrolėje.
Kartais labiau padeda „ai, dzin“:
įsijungti muziką, numoti ranka ir eiti toliau.

Bet ateina gyveniman ir sunkesni etapai.
Ligos.
Netektys.
Ilgos krizės, kur „pozityvus mąstymas“ nebeveikia, nebepadeda.
Ten dzen jau nebe atrodo kaip ramybė iš knygų.
Jis tampa tylia būsena: “Aš priimu tai, kas yra, net jei man skauda, net jei nieko negaliu pakeisti, kad ir kaip norėčiau.”
O „dzin“ nebėra lengvabūdiškas. Jis tampa būtinybe: dzin svetimoms nuomonėms, dzin lūkesčiams, dzin spaudimui „susitvarkyti greičiau“.

Nes kartais energijos užtenka tik: atsikelti, nusiprausti, išgyventi dieną, nepamesti savęs.

Kas bendro tarp dzen ir dzin?
Abu padeda paleisti tai, ką per sunku nešti.
Abu grąžina dėmesį į esmę - kad yra dalykų, oi kiek daug dalykų gyvenime, kurių negalime kontroliuoti, kad ir kiek pasiruoštume, kad ir kiek pastangų įdėtume, kad ir kaip gerai iš šono su viskuo tvarkomės.
Abu saugo mūsų vidų - skirtingais būdais, skirtingu metu.
Dzen - kai priimi tai, kas yra; kai neprisiriši prie rezultato; kai būni čia ir dabar su visu tuo, kas tame čia ir dabar telpa.
Dzin - kai nesureikšmini, kai nebesinervini, kai pasakai - “tegul būna kaip bus”.

Dzen - kai ramu, nes supranti.
Dzin - kai ramu, nes užkniso.

Abu reikalingi.
Abu - keliai į tą pačią ramybę, ramybėlę, bent dalinę, kurios mes taip uždusę visi ieškom 🌿🙈😉

27/01/2026

Kartais gyvenimas sustabdo ne šiaip sau.
Sunkios ligos, netektys, krizės, patirtys, kurios sukrečia, tampa veidrodžiu: jos parodo, kiek daug metų gyvenome ne savo, o kitų gyvenimus.
Tai akimirkos, kai aiškiai pajunti - aš išaugau.
Sena oda nebetinka. Ji spaudžia. Ji trukdo kvėpuoti.
Ir gyvenimas kviečia keisti žvilgsnį:
į save,
į santykius,
į tai, kaip būname su kitais
ir - svarbiausia - kaip būname su savimi.
Ne kartą girdėjau žmones po ligos sakant:
„Viskas. Aš nebegaliu tiek galvoti apie kitus.“
„Aš nebegaliu visų nešti ant savo pečių.“
„Liga man tapo kvietimu pasirūpinti savimi.“

Ir tada atsiranda drąsesnis „ne“.
Darbams, prašymams, įsipareigojimams, kurie iš tiesų tik sekina, atima laiką, jėgas ir sveikatą.

Atsiranda erdvės pagaliau išgirsti: ko man tikrai reikia, ko man iš tikrųjų norisi. Atsiranda savęs priėmimas.
To savęs, kuris kartais natūraliai nuvilia kitus.
Kurio ribos reiškia, kad ne visi prašymai bus išpildyti.
Ir kad tai daroma ne iš abejingumo, o vardan savęs, savo sveikatos ir gerovės.

Žinoma, kai daugiau dėmesio skiriame sau -
kitiems, kurie buvo įpratę, kad mes viską galime ir viską darome dėl jų, tampa nepatogu. Jie pyksta. Niurzga. Nusivilia. Sako: “Tu manęs nebemyli.“ “Aš tau neberūpiu.“ “Liga tave pakeitė”.
Ir tai… natūralu.
Jiems skauda, nes jie negauna to, ką buvo įpratę gauti.
Ir kartais svarbiausia - leisti jiems pykti. Leisti jiems išgyventi savo jausmus. Mes nesame atsakingi už visų emocijas.

Kaip labiau rūpintis patikti sau, o ne kitiems?

1️⃣ Klausyk savo kūno ir nuovargio, o ne kaltės jausmo.
Kaltė dažnai kyla iš senų įpročių, o nuovargis - iš tiesos. Kūnas nemeluoja.
2️⃣ Sakyk „ne“ be ilgų pasiaiškinimų.
Tavo ribos nėra derybų objektas. „Ne“ yra pilnas sakinys.
3️⃣ Leisk sau būti ne visada patogia/iu.
Būti savimi kartais reiškia nuvilti kitus. Ir tai nereiškia, kad esi blogas žmogus.

🌿 Ką iš to laimime?
Darosi laisviau kvėpuoti. Atsiranda daugiau energijos. Daugiau ramybės. Daugiau gyvybės kūne. Atsiranda santykiai, kuriuose esi ne dėl pareigos, o dėl ryšio.
Atsiranda gyvenimas, kuriame nebereikia savęs nuolat mažinti, kad kitiems būtų patogu. Atsirandi tu,
kuris pagaliau ne tik patinka kitiems, bet ir sau 💙

26/01/2026

Su kolege Marija Turlinskiene Psichologijos žurnalui parengėme straipsnį, pristatantį psichoonkologijos sritį - kurioje darbuojamės kasdien ir kuri mums nuoširdžiai rūpi ➡️Psichoonkologija pasaulyje ir Lietuvoje: įrodymais grįsta pagalba pacientams, jų artimiesiems ir sveikatos priežiūros specialistams.

Papasakojome apie ⬇️
✅ Šiuolaikinės psichoonkologijos ištakas;
✅ Psichoonkologijos mokslo lauką ir aktualias mokslinių tyrimų kryptis;
✅ Psichologinius onkologinių pacientų ir jų artimųjų sunkumus;
✅ Psichologines intervencijas, taikomas psichoonkologijoje.
✅ Psichoonkologijos srities vystymąsi Lietuvoje.

Kviečiu skaityti paspaudus žemiau esančią nuorodą:

24/01/2026

Jei gyveni su onkologine liga, tyrimų laukimas dažnai nėra „paprastas jaudulys“.
Tai kūno atmintis. Tai patirtys, kai atsakymai jau keitė gyvenimą.
Tai mintys, kurios grįžta net tada, kai labai stengiesi galvoti pozityviai.
Jei šiuo metu jauti įtampą, nerimą ar net paniką - tai suprantama, žmogiška ir normalu.

Štai keli būdai, kurie gali padėti bent šiek tiek nusiraminti, kol lauki ⬇️🌿

1️⃣ Reguliuok kvėpavimą, kad nurimtų kūnas.
Kai kūnas rimsta - protas seka paskui.
Pabandyk: įkvėpimas 4 sek., trumpa pauzė, iškvėpimas 6–7 sek.
Kartok 2–3 minutes. Tai siunčia signalą įsibaiminusiai nervų sistemai: pavojaus dabar nėra.

2️⃣ Grįžk į „čia ir dabar“ per judesį.
Nerimas dažnai „išneša“ į ateitį, kuri miglota, neaiški ir dėl to bauginanti. Padeda paprastas veiksmas:
lėtai ištiesk pečius, pasuk galvą, stipriai pastatyk pėdas ant grindų. Pajausk atramą po savo kojomis.
Pasakyk sau mintyse: „Aš esu čia. Šią akimirką esu saugi (-us).“

3️⃣ Susikurk ramybės „inkarą“.
Tai gali būti raminanti muzika, malonus, atpalaiduojantis kvapas, malda, trumpa meditacija, šiltos arbatos puodelis, pasivaikščiojimas gamtoje ar net konkretus sakinys, kurį sau sakai mintyse: pvz., “Aš nežinau, kaip bus, bet aš tikiu, kad gali būti gerai.”
Naudok tą patį dalyką kiekvieną kartą, kai nerimas kyla - smegenys išmoks jį sieti su ramybe.

4️⃣ Ribok informacijos kiekį (ypač prieš tyrimus).
Natūralu norėti kontroliuoti situaciją, bet nuolatinis skaitymas dažnai tik didina baimę.
Jei gali - susitark su savimi: „Iki atsakymų - be forumų ir Google.“

5️⃣ Ieškok saugumo ryšyje.
Parašyk žmogui, kuris supranta tavo kelią.
Net viena žinutė „man dabar neramu“ gali sumažinti įtampą.
Jei tokio žmogaus nėra - pabūk su savimi švelniai, be spaudimo būti stipriai (-iam).

🌿 Tu nesi silpna (-as), jei bijai.
Tu - žmogus, kuris jau daug išgyveno.
Ir šį kartą tu darai viską, ką gali - ir to pakanka. O jei sukiesi nerimo rate, pabandyk kažką iš pasiūlyto sąrašo ❤️

Pasidalink, kas Tau padeda nurimti laukiant tyrimų ar jų rezultatų? 🌿

20/01/2026

Šiandien buvau susitikime su nuostabia osteopate, degančia meile savo pacientams - Sigita iš Bãlo - Odontologijos ir Osteopatijos Klinika Kalbėjomės apie kūno, proto ir sielos vienovę, apie pagalbą onkologinės ligos patirtį turintiems žmonėms, kenčiantiems fizinius ir emocinius skausmus. Tikiu, kad ateityje sukursime drauge kažką prasmingo ir naudingo 🌿 Jei kažką domina osteopatija, norite sužinoti daugiau, o galbūt net patys patirti, kas tai yra - labai kviečiu susisiekti su pačia Sigita ar kitais jos kolegomis iš Bãlo klinikos 🌿

20/01/2026

Vakar gavau žinutę iš moters, kuri šiuo metu gydosi chemoterapija. Ją labai sukrėtė žinia apie kito žmogaus mirtį nuo vėžio artimoje aplinkoje. Ir tai visiškai suprantama - tokios žinios gali akimirksniu užkurti didžiulį nerimą, ypač kai pats eini gydymo keliu.
Tokiose akimirkose mūsų protas dažnai elgiasi ne kaip draugas, o kaip „dramų režisierius“ - ima matuotis svetimas istorijas, piešti blogiausius scenarijus ir sukti mus į užburtą minčių ratą apie ligos atsinaujinimą ar mirtį. Kurdamas chaosą, pasimetimą ir neviltį.

Ką blogiausia tuo metu galime sau padaryti?

🔴 Suktis įkyriose mintyse: „o jeigu ir man taip bus?“
🔴 Įsinarplioti į katastrofinius scenarijus apie ligos atsinaujinimą.
🔴 Prisiminti visas girdėtas „nesėkmingas“ istorijas ir klijuoti jas sau.
🔴 Bandyti gauti „aiškumą“ ir “kontrolę” per baimę, nors tas aiškumas su tavo realybe neturi nieko bendro.

Svarbi tiesa, kurią verta sau priminti: vien tai, kad dabar jauti daug nerimo, rodo, koks gyvas(-a) tu esi.

🔵 Nerimas nėra tavo likimo pranašas, o tavo nervų sistemos reakcija į grėsmę primenančią žinią.

O ką geriausia gali padaryti dėl savęs tokią akimirką?

🌿 Pajudėk - išeik pasivaikščioti.
Judėjimas „ištraukia“ tave iš galvos ir grąžina į kūną.

🗣️ Pasikalbėk su patikimu žmogumi.
Pasakyk garsiai, ką jauti - nerimą, baimę, sukrėtimą. Tai mažina vidinę įtampą.

📝 Užrašyk ir paleisk.
Išrašyk įkyrias mintis ant lapo, o tada tą lapą išmesk į šiukšlių dėžę - kaip simbolinį „ne, ačiū“.

🧘‍♀️ Nuramink nervų sistemą.
Atlik kvėpavimo pratimus, paklausyk meditacijos arba… tiesiog pašok pagal mėgstamą muzika!

🌍 Įsikibk į dabartį.
Atlik pojūčių pratimą (5 dalykai, kuriuos matau, 4 - galiu paliesti, 3 - girdžiu, 2 - užuodžiu, 1 - jaučiu skonį) ir primink sau: „Niekas iš to, ką piešia mano mintys, šiuo metu nevyksta.“

Ir dar vienas labai svarbus sakinys, kurį verta kartoti ir net užsirašyti matomoje vietoje:
“Aš darau viską, ką galiu geriausiai šiuo metu dėl savo sveikatos.“

Normalizuok savo jausmus: tu nerimauji ne todėl, kad esi silpnas(-a), nesusivaldantis (-i), o todėl, kad tau svarbi tavo sveikata ir gyvybė 🤍

Jei nerimas tampa nuolatinis ar pradeda užvaldyti kasdienybę – ieškok pagalbos.

19/01/2026

Ryte per jogą mokytoja pasidalino, kad perskaitė, jog šiąnakt nuo vidurnakčio iki 3 val. buvo šventas vanduo, nes jaunatis. Klausė: ar spėjom palįst po tuo šventu vandeniu?

Pagalvojau, gal ryte dar liko keli lašai šventumo tame vandenyje, kuriuo prausiausi 😉

Ir suskambo vienos pacientės žodžiai iš praeities:

SUSIKURTI KASDIENYBĖJE DVASINĮ ROJŲ.

Jei nespėjot po šventu vandeniu, prisiminkit, kad rojų čia kuriam mes patys.

Ir neleiskit, kad kažkas - žmonės, žinios, aplinka - apsysiotų Jūsų dvasinio rojaus kampus, kampelius, užkampius (įkvėpė šią mintį geltonas sniegas, sutiktas pakeliui namo) 😂❤️

Erdvė jausti

04/02/2026

03/02/2026

02/02/2026

01/02/2026

31/01/2026

28/01/2026

27/01/2026

26/01/2026

24/01/2026

20/01/2026

20/01/2026

19/01/2026

Endereço

Website

Notificações

Entre Em Contato Com A Prática

Atalhos

Compartilhar

Categoria