25/11/2025
Vis susimąstau... kaip vaikystės patirtys tyliai formuoja mano dabartinį gebėjimą BENDRAUTI santykiuose.
Žiūrėdama į savo dukrytę prisiminiau, jog dar būdama vaikas dažnai reflektuodavau apie suaugusiųjų elgesį. Jųjų santykius. Tik, žinoma, nieko nesakiau. Nesikišau. Tik stebėjau.
Savo aplinkoje mačiau daug suaugusių tarpusavio bendravimo, konflikto sprendimo pavyzdžių. Vieni tų pavyzdžių jau tada atrodė, kaip netinkamas ar toksiškas bendravimas.
Kiti - kaip pavyzdys, kaip norėčiau, kad būtų mano pačios šeimoje.
Nemeluosiu, mano šeimoje taip pat būna konfliktų. Tačiau vieną dalyką man PAVYKO PAKEISTI - tai, kaip mes su vyru bendraujame būtent konflikto metu.
Ir turiu pripažinti, jog be pagalbos iš šono…
be mano psichologinio pasikeitimo,
aš tikrai nebūčiau išmokusi kitokio bendravimo.
💗 💗💗
Žinai, kai atėjus nemaloniai situacijai, staiga pradedate kaltinti vienas kitą. Prikišti senas istorijas. Aiškintis, kuris čia yra kaltas. Ir tada vietoje ramaus pokalbio, viduje tik didėja jausmas, kad esi neišgirsta, nesuprasta, dėl visko kalta.
Arba kai jam netinkamai pasielgus,
tavyje kyla tokia stipri emocija, kad nebežinai ar čia tu per reagavai, ar čia jis peržengė ribą.
Ir pasiklysti savo pačios jausmuose.
Pažįstu tai... Kadaise taip atrodė mano pačios bendravimas. Nes aš dar nemokėjau kalbėti apie savo skaudulius ar poreikius.
Nemokėjau sustabdyti partnerio, kai jis nueidavo per toli. Nemokėjau išsakyti apie tai kas man svarbu ramiai, nors viduje virdavo audra. 🙈🤯🤬🙈
Tačiau tie kitokie pokalbiai su mano psichoterapeute man atvėrė duris į kitokį bendravimą.
Pamažu mano VIDUS mokinosi ne impulsyviai pasiduoti jausmams, o komunikuoti tinkamai.
Su nuoširdumu, saugumu ir pagarba tiek sau, tiek jam.
Taip mes abu mokinomės pradėti girdėti, matyti vienas kitą kitomis akimis.
Mokinomės ne tik tvarkyti konfliktus, bet kurti šeimyninį gyvenimą taip, kaip kadaise atrodė nepasiekiama.
Labai gerai žinau, ką reiškia būti santykiuose,
kur jaučiasi vienišumas, nesupratimas, neteisybė.
Ir dar tą jausmą, kai viduje tyliai spaudžia:
„Aš nenoriu, kad mano vaikai augtų matydami tą patį. Ir kad taip pat nemokėtų susikurti sveikus, mylinčius santykius."
Nes AŠ NORIU sveikesnių santykių! Aš noriu, kad mano vaikai augtų DARNIOJE šeimoje, kur kalbėti ir būti savimi yra saugu. 💗
Žinoma, tai neįvyksta per vieną dieną.
Tačiau galiu patvirtinti, jog tai tikrai įmanoma.
Ir kai moteris(aš) pradeda keistis…
po truputėlį keičiasi visa šeimos dinamika.
Ir viskas ko reikia - kad kažkuris pradėtų. 🥰🥰🙂
Darnių santykių! 💗☃️❄️🌲
Laura.
Šeimos santykių terapeutė
Help me help You - Terapija