Priimu VISĄ SAVE-emocijų paleidimai

12/02/2025

Labas, 𝗠𝗲𝗶𝗹𝗲,

Jei nepakankamumo jausmas tau nėra svetimas tavo patyrime, jei tapti geriausia savo versija tau atrodo išeitis, kuri išspręs visas tavo problemas, jei tyliai tenori meilės ir priėmimo – kviečiu skaityti toliau...

𝗣𝗔𝗦𝗜𝗗𝗔𝗟𝗜𝗡𝗦𝗜𝗨 𝗦𝗔𝗩𝗢 𝗜𝗦𝗧𝗢𝗥𝗜𝗝𝗔

Didžiąją savo gyvenimo dalį tikėjau, jog esu nepakankama, jog su manimi kažkas negerai. Tad savo gyvenimą dedikavau tam, kad tapčiau tobula. Ir tai tikrai ne iš meilės sau. Tuo metu nesuvokiau jog stojau į kovą su savimi. Vadinau save perfekcioniste. Giliai tikėjau, jog tai man suteiks draugystes, sėkmę, pripažinimą. O iš tiesų tiktai troškau būti priimta ir mylima tokia, kokia esu.

Tačiau visa ši kelionė atnešė įtampą, nuolatinį bandymą viską sukontroliuoti, perdegimus, įvairiausius fizinius negalavimus, nuolatinį nerimą ir panišką baimę viso pasaulio (galbūt tai patyrei ir tu?). Na taip, kaip nebijosi, juk atsakomybė už savo likimą nesąmoningai perdaviau kitiems. Dabar matau: įsitikinimas, kurį nešiojau, buvo, jog aš esu kitų nuomonė apie mane. Su tokiu įsitikinimu visi veiksmai vedė į pastangas įtikti, patikti, prisitaikyti, pritapti, neišsišokti, būti gera, pavyzdinga ir protinga. Tikrai negalima suklysti, susimauti ar nežinoti. Žodžiu, būti kažkuo, tik ne savimi.

𝙅𝙚𝙞 𝙞𝙧 𝙩𝙖𝙪 𝙩𝙖𝙞𝙥 𝙗𝙪𝙫𝙤, 𝙖𝙧 𝙠𝙖𝙙𝙖 𝙨𝙪𝙨𝙞𝙢ą𝙨𝙩𝙚𝙞: 𝙠ą, 𝙟𝙚𝙞 𝙩𝙪 𝙣𝙚𝙨𝙞 𝙠𝙞𝙩ų 𝙣𝙪𝙤𝙢𝙤𝙣ė 𝙖𝙥𝙞𝙚 𝙩𝙖𝙫𝙚?

𝗞𝗔𝗦 𝗡𝗘𝗩𝗘𝗜𝗞Ė

Išbandžiau begalę meilės sau praktikų, dvasingumo mokymų, saviugdos kursų, psichologijos seansų ir perskaičiau daugybę knygų, tačiau vidinė atskirtis nuo savęs tik didėjo, nes intencija nepasikeitė.
Ji visą laiką buvo atsikratyti savęs netobulos, na tos, kurią maniau esant nemylėtiną, netinkamą ir „gadinančią“ man visą gyvenimą.

𝗞𝗔𝗦 𝗣𝗔𝗗Ė𝗝𝗢

Tik susidūrusi su emocijų paleidimais po truputį pradėjau artėti link tikrosios savęs. Užmegzti santykį su savimi, kuris palaiko, atjaučia, įsiklauso, priima ir myli. Tame vyko labai daug vidinio gijimo, išsilaisvinimo ir atsakomybės prisiėmimo už savo gerbūvį.

Ir tikrai buvo momentų, kai pastebėjau save galvojant, jog štai pagaliau aš atradau tą stebuklingą piliulę, leidžiančią tapti tobula. Pagaliau aš visam laikui išvengsiu atstūmimo, gėdos, kritikos ir galėsiu džiaugtis savo tobulu gyvenimu.

𝗚𝗮𝗹𝗯ū𝘁 𝗶𝗿 𝘁𝘂 𝗽𝗮𝘀𝘁𝗲𝗯ė𝗷𝗮𝗶, 𝗸𝗮𝗱 𝗹𝗮𝘂𝗸𝗶, 𝗸𝗮𝗱𝗮 𝗴𝗶 𝗻𝗲𝗯𝗲𝗿𝗲𝗶𝗸ė𝘀 𝗷𝗮𝘂𝘀𝘁𝗶 𝘁ų 𝗻𝗲𝗺𝗮𝗹𝗼𝗻𝗶ų 𝗷𝗮𝘂𝘀𝗺ų 𝗶𝗿 𝗽𝗼𝗷ūč𝗶ų?

Tačiau turiu nuvilti – gyvenimas niekada nebus tik geras ar blogas, juodas ar baltas. Jis yra labai spalvotas, jis yra visoks. Dėl to visada bus visko. Kai priimame šį gyvenimo dinamiškumą ir nustojame reikalauti iš jo šviesti tik mums gražiausiomis spalvomis, kai tiesiog atsiveriame gyvenimo patyrimui be susireikšminimo, kai išmokstame, jog mumyse yra galia, kaip reaguojame į gyvenimo iššūkius – tai keičia tai, kaip patiriame savo gyvenimą. Tai išlaisvina iš kančios.

𝗚𝗔𝗟𝗨𝗧𝗜𝗡Ė𝗦 𝗦𝗧𝗢𝗧𝗘𝗟Ė𝗦 𝗡Ė𝗥𝗔 – 𝗧𝗔𝗜 𝗡𝗨𝗢𝗟𝗔𝗧𝗜𝗡𝗜𝗦 𝗣𝗔𝗦𝗜𝗥𝗬Ž𝗜𝗠𝗔𝗦 𝗥𝗜𝗡𝗞𝗧𝗜𝗦 𝗦𝗔𝗩𝗘

Ir kai tik pagalvodavau, kad jau supratau, jau įvaldžiau, jau žinau tobulo gyvenimo paslaptį, gyvenimas vis parodydavo, kad klydau, kad iš tiesų dar daug ko nežinau, nesuprantu ir tikrai dar visko iki galo neišsprendžiau (angl. have not figured it all out).

Tiesa ta, kad niekas nėra visko susitvarkę. Kiekvienas kažkur stringa, ir su tuo nieko blogo nėra. Tai tokia ta žmogiška prigimtis.

𝗞ą, 𝗷𝗲𝗶 𝗹𝗲𝗶𝘀𝘁𝘂𝗺 𝘀𝗮𝘂 𝗯ū𝘁𝗶 ž𝗺𝗼𝗴𝘂𝗺𝗶?

𝗧𝗜𝗞𝗦𝗟𝗔𝗦 𝗡Ė𝗥𝗔 𝗩𝗜𝗦𝗔𝗗𝗔 𝗚𝗘𝗥𝗔𝗜 𝗝𝗔𝗨𝗦𝗧𝗜𝗦

Vienas svarbiausių dalykų, kuriuos išmokau iš emocijų paleidimo technikos, yra tai, jog tikslas nėra visada gerai jaustis. Tikslas yra mokėti jausti – net ir tai, kas nemalonu. Tarsi prisijaukinti savo kūną, kaip saugią erdvę jausti ir patirti kas nutinka jame.
Kai esam taikoje patirti tai, kas nemalonu ir nekomfortiška, tada esam laisvi nebeatidėlioti pasirinkimų, apie kuriuos vien pagalvojus sukildavo nemalonūs jausmai. Tada nebelieka motyvo nuo jų bėgti, bandyti atsikratyti, vengti ar saugotis.
Tada galime atsiverti gyvenimui toks, koks jis yra, su pasitikėjimu, jog savęs nebausime, neatstumsime ir nekritikuosime. Tačiau palaikysime, mylėsime ir visada būsime šalia, vesdami visą save per gyvenimo kelionę.

𝗞𝗔𝗦 𝗦𝗩𝗔𝗥𝗕𝗨

Nuolat stebėdami, ką kiti daro, nusivertindami prieš kitų aukštus pasiekimus ar išaukštindami save kitų nesėkmės akivaizdoje, mes iš tiesų atitolstame nuo savęs tikrojo. Tikime, jog esame nepakankami. Tačiau visa tai, kas vyksta, yra tik trumpa ir laikina akimirka amžinybės laike.
Ką aš išmokau per savo gyvenimo metus? Tai, kad ryšys su savimi, žinojimas, kas esi iš tiesų, yra tai, kas lieka. Šis ryšys yra tvarus pagrindas, ant kurio stovi visas tavo gyvenimas.
Tam ryšiui augant keičiasi gyvenimo kokybė ir tai, kaip jį patiriame. Tame ryšyje atsiskleidžia tavo vidinė galia, tavo dovanos ir talentai. Atsiskleidžia kiekvienam natūralus būvio džiaugsmas, pilnatvė ir ramybė.

𝗧𝗮𝗶 𝗸ą, 𝗷𝗲𝗶 𝘂ž𝗯𝗮𝗶𝗴𝘁𝘂𝗺 𝘁ą 𝗻𝘂𝗼𝗹𝗮𝘁𝗶𝗻𝗲̨ 𝗸𝗼𝘃ą 𝘀𝘂 𝘀𝗮𝘃𝗶𝗺𝗶, 𝘁ą 𝘀𝗮𝘃ę𝘀 𝘁𝗼𝗯𝘂𝗹𝗶𝗻𝗶𝗺𝗼 𝗺𝗮𝗿𝗮𝘁𝗼𝗻ą 𝗶𝗿 𝗻𝘂𝗼š𝗶𝗿𝗱ž𝗶𝗮𝗶 𝘀𝘂𝘀𝗶𝗱𝗼𝗺𝗲̇𝘁𝘂𝗺 𝘀𝗮𝘃𝗶𝗺𝗶?

Atsigręžk į save – tu jau esi pakankama. Tu jau esi nuostabi. Tu esi meilė, kurios taip ieškojai.

Šiuo metu atidarau erdvę trims moterims, pasiryžusioms atsiverti meilei, kurios taip ilgisi, ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Aš esu čia, kad tave palydėčiau.

Darbas su manimi padės tau atkurti ryšį su savimi, užtikrinant, kad tavo pačios palaikymas ir mylinti draugystė su savimi taps tvariausiu tavo galios pagrindu šioje gyvenimo kelionėje.

Jei domina, komentuok „Taip“, ir atsiųsiu daugiau informacijos apie pasiūlymą bendradarbiauti.

Su meile ir meilėje,
Gita

23/01/2025

Šį mylintį ryšį su savimi kviečiu auginti asmeninėse emocijų paleidimo sesijose.🥰💗🌸

07/01/2025

Ar kada pastebėjai, kaip reaguoji, kai savyje pajunti kažką nemalonaus ar erzinančio? Kas pirmiausia įvyksta? Ką nori su tuo daryti? Gal norisi kuo greičiau nuo to pabėgti, kažką pakeisti, kad tik nebereikėtų jausti?

Dažnai mes skubam atsikratyti to, kas mums nemalonu – kreipiam dėmesį į išorę, ieškom sprendimų, bandome viską „sutvarkyti“. Bet kiek iš tikrųjų esame atviros tam, kas vyksta mūsų viduje? Kiek nuoširdžiai domimės savimi? Ar dažnai skiriam sau kokybiško dėmesio?

Pastebėjau (ir pati, ir su savo klientėmis), kad kai savyje atstumiam tai, kas nemalonu ar nepatinka, tai dažnai virsta visokiais nemaloniais kūno pojūčiais. Į tai kviečiu pažiūrėti šiek tiek kitaip. Kaip į energiją, kuri tiesiog nori tavo dėmesio. Nori tavo meilės, tavo švelnumo, tavo supratimo ir priėmimo.

Siūlau pabūti su tuo pojūčiu tarsi kūdikiu kuriam tiesiog reikia dėmesio tiek, kiek reikės. Tiesiog pabūk. Tai gal ir nebus greitas sprendimas, bet tai leidžia suprasti, kiek iš tikrųjų esame atsidavusios sau. Pastebėk, kaip greitai vėl norisi nukreipti dėmesį į išorę, tikintis, kad ten bus greitesnis išsigelbėjimas.

Pabūk su tuo, ką jauti dabar. Nepalik savęs tada, kai tau labiausiai savęs reikia.

Ką, jei bent akimirką nustotum bandyti savęs atsikratyti, o iš tikrųjų nuoširdžiai savimi susidomėtum?

Skirk šiandien bent kelias minutes sau, su savimi, be lūkesčio, kad pagerės, be vilties, kad tas jausmas išnyks, tiesiog, nes sau rūpi. Pabandyk. Ar jau bandei būti su savo jausmais? Ką pastebėjai? Parašyk komentaruose – įdomu išgirsti tavo patirtį.

Su meile ir meilėje, Gita

02/01/2025

💗✨️Tęsiant metų palinkėjimą puoselėti mylinčią draugystę ir ištikimybę su savimi, paruošiau keletą pasiūlymų, kuriuos gali jau dabar sąmoningai pradėti integruoti savo kasdienybėje.

🌀Nuo pokyčio mus skiria tik pasirinkimas.🌀

Parašyk komentare, kuris pasiūlymas tau šiuo metu rezonuoja labiausiai ir ką planuoji dažniau rinktis, kad puoselėtum mylintį santykį su savimi?✨️💗

01/01/2025

10/12/2024

Kai laistai gėlę ar reikalauji, kad ji greičiau augtų?

Ar tiesiog laistai, nes žinai, kad vanduo jai gyvybiškai svarbus? Laistai ir net neabejoji jos natūralia ir neišvengiama augimo seka. Žinai, kad kai ateis laikas ji pražys.

Ką jei ir į save pažvelgtum iš tokio ramaus vidinio žinojimo? Žinojimo, jog augimas ir pokytis yra neišvengiamas, tai vyksta nuolat. Jog kaip ta gėlė augi savo ritmu, ir pražysti savo laiku.

Tai ką jei tame augime ateitum palaistyti savęs švelnumu, palaikymu ir meile? Ką jei nereikalautum, neverstum, neskubintum ir nepriekaištautum sau, kad dar neesi ten, kur atrodo, kad turėtum būti? Ką jei tiesiog priimtum ir mylėtum save ten, kur esi ir smalsiai stebėtum kaip skleidiesi savo ritmu?

Su meile ir meilėje,

Gita

30/10/2024

Nuolat puoselėjamas santykis su savimi tampa tvariu savivertės ir pasitikėjimo savimi pagrindu, nepriklausomu nuo išorinių aplinkybių. Tai nuoširdus pasiryžimas RINKTIS mylėti ir palaikyti save vėl ir vėl, kiekvieną akimirką. Nepalikti, neatstumti, neišduoti, nepaisant nieko, visada būti šalia, savo pusėje. Suteikdami sau palaikymą ir meilę, jaučiamės tvirčiau, prisipildę ir pilni iš savęs. O kuo esame turtingi, tuo galime dalintis ir su kitais.

Jau lapkričio 10 d., 10:15–11:45 val., nuostabų sekmadienio rytą puoselėsime santykį su savimi, kviesdamos save į laisvo judesio šokį čakrų šokio dirbtuvėse. Švelniai smalsausime, kaip gyvenimas reiškiasi per mus, ir leisime sau patirti, atrasti bei pažinti kažką naujo apie save, keliaudamos link esmės, kuri esame. Švęsime save jau dabar.

Nuoroda į renginį komentare.

Su meile ir meilėje,

Gita

17/10/2024

Gyvenime galime veikti iš pamatinio tikėjimo, kad esu nepakankamas, nevertas, brokuotas. Iš tikėjimo, kad tai, ko noriu (meilė, džiaugsmas, ramybė, laisvė...), ateina iš išorės, tai yra atskira nuo manęs. Jog mano vertė priklauso nuo kitų nuomonės, pripažinimo. Veikimas iš tokio tikėjimo veda į nuolatinę įtampą, nerimą, kančią, stresą. Tai niekada mūsų nepripildo iki galo. Jei ir ateina trumpalaikė prošvaistė, jai netrukus išsisklaidžius, liekame prie to pačio trūkumo jausmo. Ir vėl tęsiame nesibaigiančias pastangas užsitarnauti, nusipelnyti, įrodyti. Tai reikalauja daug asmeninės energijos, kas veda į nuovargį, perdegimus, atidėliojimus, prievartą, apatiją.

Gyvenime veikti galime ne tik iš trūkumo, bet ir iš pilnatvės būsenos. Čia daugiau lengvumo, ramybės, pasitikėjimo, taikos. Čia suvokiu, žinau, kad jau esu vertas, pakankamas, svarbus ir mylimas. Čia žinau, kad tai, ko trokštu, iš tiesų jau yra manyje, dėl to renkuosi susijungti su meile, džiaugsmu, ramybe, tyla manyje ir eiti link savo tikslo iš pilnatvės, o ne tikėjimo, kad gausiu tai tik tada, kai pasieksiu rezultatą. Aš renkuosi jau dabar bendradarbiauti su energija manyje ir leidžiu jai reikštis per mane – mano mintis, žodžius, veiksmus, pasirinkimus. Toks santykis su savimi visiškai keičia gyvenimo patyrimą, keičia santykį su kitais ir tuo, kas tave supa. Vietoj kontrolės, įtampos, nuolatinio nerimo atsiveriam patirti daugiau lengvumo, atsipalaidavimo, ramybės, džiaugsmo, pasitikėjimo.

Kelias į save, į meilę, reikalauja atvirumo sau. Tai reikalauja drąsos susitikti su dalimis, kurias kažkada atstūmei, apglėbti save meilėje ten, kur skauda, su pasitikėjimu, kad rinksiesi save palaikyti ir mylėti vėl ir vėl. Tiek, kiek reikės.

Jei esi pasiruošęs atsiverti ir kurti mylintį santykį su savimi, kitais ir aplinka, atsiverti geresnei gyvenimo kokybei ir pasitikėjimui savimi, kviečiu į čakrų šokio praktiką – judesiu kurti ryšį su savimi, kuris įgalina gyventi savo trokštamą gyvenimą. Kuris kviečia švęsti save jau dabar, džiaugtis jau dabar. (Nuorodą į renginį komentare.)

Jei judesys ne tau, kviečiu asmeninei emocijų paleidimo online sesijai – perkurti santykį su savimi, kuris įgalina gyventi ne iš trūkumo, o iš pilnatvės.

Galų gale kiekvienas esame atsakingi už savo gerbūvį ir laisvi rinktis – norime tęsti gyvenimą iš trūkumo ar renkamės atsiverti gyvenimui iš pilnatvės. Ką renkiesi tu? Toliau tikėti melu ar atsiverti meilei, gyvenimui, sau?

Su meile ir meilėje,

Gita

27/09/2024

ABOUT SAFETY

We often confuse unpleasant sensations in the body, emotions, and thoughts with danger and threat. We forget or don’t know that the body doesn’t distinguish between thoughts and imagination from what’s happening in reality. As a result, it feels like we are unsafe. From this confusion arises the impulse to protect ourselves. For example, we try to control things, we worry, we withdraw, we take on more responsibility than is ours, and we try to please others, subconsciously believing that this is how we’ll protect ourselves from what we don’t want to experience.

This way of operating is very distant from reality, where we are safe, and from the present moment, where things are as they are. We get caught in a carousel of thoughts and lose connection with our body and the present moment. We then get stuck, constantly procrastinating or forcing ourselves to act, feeling like nothing is going the way we want. We experience stress, tension in the body, and helplessness.

How do we end this way of operating, where it seems like there’s no way out? The answer is to become curious about reality—what is tangible and real. Check with your eyes and observe that it’s safe around you, that no one is attacking you. Continually return to your body and notice what you feel in it. Recognize that despite your sensations, emotions, and thoughts, the fact remains that you are safe, and what you are experiencing is not connected to reality. You may feel unsafe, have unpleasant sensations, or experience intense emotions, but it is safe for you to feel them.

When there is enough curiosity about reality and you understand that it is safe to feel and experience, the need to get rid of or avoid what is unpleasant disappears. Suddenly there is space for your feelings to happen and come to an end in its own time. When we are at peace with unpleasant sensations and no longer identify them as danger or threat, but instead recognize the solid foundation of safety that is always there, we allow ourselves to take a step forward. This could be realizing your dream, asking for a raise, going to an interview, starting your own business, speaking publicly, or approaching a stranger.

With safety comes confidence and self-worth. We realize that we are free to choose how to respond to what we experience. This is the moment when we can shift our approach from the usual tendency to avoid, flee, control, defend, and protect ourselves, to trusting that no matter what happens, I will choose to support and love myself. This opens the door to being open to what happens and allowing it to come to an end with gentleness, compassion, and self-love.

If this is what you are looking for I invite you to an online emotional release session where we will explore the foundation of safety within us, which is always present, through a connection with reality, your body, and yourself. In this session, we’ll use emotional release techniques to gently guide you into a deeper relationship with yourself, based on gentleness, compassion, acceptance, love, and trust. You will learn to tune into your body, recognize what you are feeling, and become more aware of the reality where you are safe. Gradually, you’ll integrate the foundation of safety that is always present, providing a source of support in any life situation.
As we work through this process, many gifts can emerge: lightness, relaxation, rest, peace, love, trust, and courage.

Message to enquire.

With love and in love,

Gita