Egzistencinė psichoterapija - Inga

28/04/2025

Kviečiu atrasti: egzistencinė terapija - tikrojo "aš" atskleidimui

Egzistencinė terapija gali padėti susidūrus su įvairaus pobūdžio iššūkiais: santykiuose su savimi ir kitais; sunkiai išgyvenant nerimą, panikos atakas ar psichosomatinius simptomus; susiduriant su elgesio bei emociniais sunkumais, priklausomybėmis; esant asmenybės sutrikimams; kilus gyvenimo prasmės, vertybių ir egzistenciniams klausimams; ir kt.

Dirbu individualiai su suaugusiais žmonėmis. Į mane dažniausiai kreipiasi gilias bei lėtines (vaikystės) traumas patyrę klientai, taip pat žmonės, linkę į kopriklausomybes, ir/ar neuroskirtingi asmenys (turintys autizmo ar ADHD diagnozes).

Šią psichoterapijos kryptį pasirinkau dėl to, kad tikiu egzistencinio požiūrio galia. Patirties ir žinių darbui su klientais semiuosi studijuodama, lankydama įvairius seminarus, terapijas, skaitydama knygas ir visokiais kitais būdais bandydama pažinti žmones ir jų pasaulius. Man svetimas medicininis darbo su klientu modelis. Nesijaučiu esanti kitų žmonių gyvenimų ekspertė, pasitikiu savo klientais ir tikiu, kad jie geriau nei bet kas kitas žino, kaip jiems norisi ir geriausiai pavyksta gyventi, – gi tik jie patys gli būti savo gyvenimo autoriais. O aš turiu šiokios tokios patirties, truputį žinių ir noro bei entuziazmo padėti jiems ieškoti atsakymų.

Konsultuoju tiek internetu (Skype, Zoom), tiek gyvai Šiaurės Airijoje: Newry mieste.

Norėdami susisiekti skambinkite/rašykite:

- tel. +447745143716 (arba WhatsApp)
- el. paštu: inga@existentialpsychotherapist.co.uk
- Facebook žinute

https://www.existentialpsychotherapist.co.uk/lt/pagrindinis/

27/04/2025

NAUJIENA Internetu tiesiogiai Trijų seminarų ciklas vakarais nuo 19 iki 21 val. 2025 m. gegužės 21, 26 ir 28 dienomis [...]

14/04/2025

Apie 1950–1970 m., dirbdamas Čikagos universitete, Eugene’as Gendlinas su kolegomis siekė atsakyti į klausimą – kas lemia psichoterapijos sėkmę ar nesėkmę? Ieškodami atsakymo, jie tyrė įvairias terapijos rūšis, analizavo tūkstančius psichoterapijos sesijų garso įrašų.

Vienas ryškiausių jų atradimų buvo tai, kad, perklausius vos kelias pirmąsias sesijas, galima numatyti, ar konkretaus kliento terapija bus sėkminga. Tie, kurių terapija pasirodė veiksminga, išsiskyrė savitu būdu kalbėti – tarsi nuolat „kreipdavosi į savo vidinį aš“, pasitikrindami, ar tai, ką jie sako, iš tiesų yra tikra, atitinka jų vidinę patirtį.

Pavyzdžiui, į klausimą „Ką dabar jauti?“ tokie klientai neatsakydavo iš karto. Jie akimirką sustodavo, bandydavo pajausti, ieškodavo atsakymo viduje. Ir tas atsakymas dažnai būdavo subtilus, daugiasluoksnis, lydimas apmąstymų ar net abejonių: „Liūdna... Taip, jaučiu liūdesį... Ir gal šiek tiek pykstu... Ne, tai ne pyktis – greičiau susierzinimas.“

Klausydamiesi šių įrašų, tyrėjai pastebėjo, kada žmogus kalba iš tikrosios savo vidinės patirties, o kada – vadovaujasi racionaliu mąstymu. Tokiam giluminiam, autentiškam patyrimui įvardyti Gendlinas pasiūlė sąvoką „felt sense“ – tai subtilus, intuityvus kūno pojūtis, kylantis iš vidinio žinojimo, dar ne iki galo suformuluoto žodžiais.

Pats procesas, kai žmogus nukreipia dėmesį į šį vidinį pojūtį, bando jį išklausyti ir išreikšti, buvo pavadintas fokusavimu – sąmoningu dėmesio nukreipimu į savo vidinį balsą.

Apie tai, kaip pati kliaujuosi savo felt sense (arba intuicija), rašiau ankstesniame įraše (nuorodą rasite komentaruose). Manau, kad daug juo rėmiausi ir savo asmeninėje terapijoje, o dabar toliau mokausi fokusavimo – gilinu ryšį su savo vidiniu balsu. Dar net nežinodama apie šiuos Gendlino tyrimus, intuityviai mokiau to ir savo klientus. O sužinojusi apie fokusavimą supratau, jog tai, kas man atrodė taip natūralu, iš tiesų turi pavadinimą – tai pripažintas metodas, kurį sukūrė pats Gendlinas, siekdamas padėti žmonėms iš naujo išmokti įsiklausyti į save.

Nuo mažens mus mokė mąstyti ir ignoruoti savo kūno pojūčius bei jausmus. Mus mokė gyventi kaip reikia kitiems, o ne mums, kad būtume santarvėje su savimi. Tad ne visiems yra lengva sustoti, pabūti tyloje, atsigręžti į save. O kai kuriems, dėl trauminių patirčių, tokie sustojimai gali būti netgi labai skausmingi. Todėl su savo klientais niekur neskubu – stebiu, laukiu, kol jie bus pasiruošę. Tai lėtas, bet prasmingas procesas, kuris laikui bėgant gali tapti netgi labai maloniu patyrimu.

Tikiu, kad klausydamiesi savo felt sense, galime atrasti aiškesnius atsakymus, gyventi autentiškiau ir tikriau. Tuomet aplanko jausmas, kad iš tiesų gyveni, kad eini teisinga linkme. Mūsų kūnas ir emocijos niekada nemeluoja – tereikia išmokti juos išgirsti.

14/04/2025

Kaip padeda psichoterapija? II dalis – Terapeuto intuicija

Tikiu (ir ankstesniame įraše jau šiek tiek aprašiau, kuo paremtas šis tikėjimas), kad terapijoje klientą gydo ne tik metodai ar grakščios interpretacijos, bet visų pirma – ypatingas terapinis santykis. Jis kuriamas ilgą laiką, sąmoningai prižiūrimas, puoselėjamas ir reikalauja daug pastangų bei įsitraukimo, ypač iš terapeuto pusės.

Kartais prireikia ne vienerių metų, kol klientas pradeda pamažu pasitikėti terapeutu. Kaip ir bet kokiame kitame santykyje, terapijoje neišvengiama sunkumų, nesusipratimų, stiprių emocijų. Terapeuto užduotis – rūpintis santykiu, suprasti, kas jame vyksta, ir spręsti kylančius iššūkius taip, kad tai būtų naudinga klientui. Su kiekvienu žmogumi šis procesas yra unikalus – nėra dviejų vienodų klientų, tad ir santykio kūrimas visada šiek tiek skiriasi. Apie tai parašyta daugybė knygų, atlikta daug tyrimų, tačiau santykis, kaip ir pats žmogus, išlieka neišmatuojamas. Niekas dar nėra sukūręs aiškaus recepto, kaip jį užmegzti ir padaryti šiltą, malonų ir produktyvų.

Galiu pasidalinti tuo, kuo remiuosi pati. Žinoma, kaip ir visi terapeutai, skaitau knygas, lankau seminarus, dirbu supervizijose, tyrinėju save asmeninėje terapijoje, daug mąstau ir analizuoju. Tačiau būdama su klientu „čia ir dabar“, dažniausiai pasikliauju savo intuicija. Kodėl? Nes dar nėra buvę, kad ji mane nuviltų. Suprasti ir išgirsti savo vidinį balsą nėra paprasta – to nuolat mokausi, praktikuoju fokusavimą (žr. nuorodą komentaruose), tačiau kai pavyksta, niekada nesigailiu jo paklausiusi.

Mūsų intuicija visada žino daug daugiau už mus. Mūsų kūnas yra sukaupęs daug daugiau sąmoningai ir nesąmoningai rinktos informacijos nei mes kada nors galėsime suvokti protu. Galime tik nujausti. Ir kuo toliau, tuo dažniau atrandu, kad gilesniuose (pa)sąmonės sluoksniuose slypi labai daug išminties ir mūsų sąmonės dažnai nepasiekiančio žinojimo, ką reikia sakyti klientui, kaip su juo būti, kaip kurti santykį. Kartais žodžiai, rodos, lyg patys pasisako. Lyg kiltų iš mano sielos gelmių, ir būtent tie žodžiai dažniausiai pasiekia klientą pačiu tinkamiausiu būdu. Po tokių sesijų įvyksta reikšmingi pokyčiai – jei ne kliento gyvenime, tai bent mūsų santykyje. Kažkas svarbaus pasikeičia.

Aš vis mokausi kuo ilgiau ir dažniau išbūti šiame ryšyje su savimi – nes būtent per jį galiu išbūti ir ryšyje su klientu.

Įdomu, kad kai pradėjau pastebėti intuicijos svarbą savo darbe, į mano rankas pateko Peter Wilberg knyga "The Therapist as a Listener" („Terapeutas kaip klausytojas“). Joje autorius rašo apie tai, ką aprašiau šitame įraše, apie tai, ką patiriu ir kaip dirbu su savo klientais. Jei ši tema jums įdomi, verta ją paskaityti – nors, deja, knyga kol kas nėra išversta į lietuvių kalbą.

06/04/2025

26/03/2025

26/03/2025

Siekiant savo tikslų ir galvojant apie progresą, svarbu perspektyva, iš kurios pasirenkame žiūrėti.

Kartais tai, ką trumpalaikėje perspektyvoje vadiname "nesėkme", vedą į seniai lauktą proveržį tolimesniame kelyje. 🚀