Geštalto terapeutas Arūnas

24/11/2025

Arvydas Skurvydas trumpai apie "perdegimą"!

1) Tyrimai rodo, kad pagrindinės „perdegimo“ priežastys – demotyvacija, cinizmas ir darbo našumo mažėjimas – slypi ne darbuotojų charakteryje ar kompetencijose, bet darbo organizavimo ir organizacijos kultūroje. Tai nėra individuali darbuotojo problema – tai sisteminė organizacijos problema, kurią lemia vadovavimo stilius, komunikacijos kokybė ir kasdienėje veikloje kuriama aplinka.

2) Viena iš svarbiausių „perdegimo“ priežasčių yra vadovo elgesys ir lyderystės stilius. Jei vadovas nesugeba būti teisingas visiems, elgiasi nenuosekliai arba „nežino, ko nori“, tai sukuria neapibrėžtumą, kuris demotyvuoja komandą. Neaiškiai apibrėžti tikslai, chaotiški sprendimai arba nuolatinis spaudimas („lipimas ant galvos“) ilgainiui skatina darbuotojų cinizmą ir abejingumą. Tyrimai rodo, kad darbuotojams itin svarbu aiškūs tikslai ir lūkesčiai, sąžiningumas bei palaikanti, skaidri lyderystė.

3) Kita reikšminga problema yra toksiška darbo aplinka. Tokia kultūra, kurioje vyrauja pavydas, apkalbos, favoritizmas, šališkumas bei vertybių nepaisymas, tiesiogiai mažina pasitenkinimą darbu ir skatina motyvacijos praradimą. Net ir fiziškai stiprūs darbuotojai, susidūrę su nuolatiniu psichologiniu spaudimu ir nepagarba, ilgainiui praranda darbingumą bei sveikatą.

4) Galiausiai, momentiniai sprendimai, tokie kaip premijos, vakarėliai ar trumpalaikės šventės, nėra veiksmingi mažinant „perdegimą“. Šios priemonės nepašalina giluminių problemų, nes „perdegimą“ mažina ne laikini džiaugsmai, o esminiai organizacinės kultūros pokyčiai. Būtina kurti aiškias organizacijos vertybes, palaikančią darbo kultūrą ir tvarius vadovavimo principus.
Sveikos darbo aplinkos kūrimas, skaidri lyderystė ir dėmesys darbuotojų psichologinei gerovei yra būtinos sąlygos, siekiant sumažinti „perdegimą“ ir užtikrinti ilgalaikį organizacijos produktyvumą.

22/11/2025

Kūryba kyla iš kataklizmų..

„Psichikos sutrikimas – tik žmogaus gyvenimo dalis. O visas Čiurlionio gyvenimas buvo didvyriškas ir tragiškas, skurdus ...

18/11/2025

Pirkimų psichologija.

https://www.ziniuradijas.lt/laidos/kas-po-musu/kaip-nepasimauti-ant-juodojo-penktadienio-nuolaidu-kabliuko?video=1&fbclid=IwdGRjcAOJs1NjbGNrA4mwp2V4dG4DYWVtAjExAHNydGMGYXBwX2lkDDM1MDY4NTUzMTcyOAABHmYemvsM32sTS7ojo4LkNf8oywLz_th61OVKBYcqU59sQb5zQShp19JFBH5g_aem_c8XcBt6eFOgcuQ5dR5fjMQ

Prognozuojama, kad šiemet įmonės Juodajam penktadieniui skirs rekordiškai didelius reklamos biudžetus. Vos tik prasidėjo lapkritis, socialiniai tinklai užsip...

16/11/2025

Pasitikrinkite ar girdite garsą pagal savo metus

https://www.facebook.com/share/r/1KJ15QmfFk/

08/11/2025

05/11/2025

Kas vyksta su smegenim po terapijos?

Anna Buchheim ir jos kolegos, Harald Kächele, Marianne Leuzinger-Bohleber, Roland Viviani, vokiečių mokslininkai neurobiologijos, psichoterapijos ir psichoanalizės srityse, tyrinėja psichoterapijos poveikį smegenų veikla.
Jų darbai parodo, kad terapija ne tik „pakeičia mąstymą“, bet ir realiai keičia smegenų veiklos modelius.

Buchheim, A. et al. (2012). Changes in prefrontal-limbic function in major depression after 15 months of long-term psychotherapy. PLoS ONE, 7(3): e33745. https://doi.org/10.1371/journal.pone.0033745

Šiame tyrime Anna Buchheim su kolegomis ištyrė, kaip ilgesnės trukmės terapija veikia smegenų veiklą - ypač amigdalos, hipokampo ir prefrontalinės žievės sąveiką.

Tyrimo rezultatai parodė, kad prieš terapiją depresija sergančių žmonių amigdala ir hipokampas stipriai suaktyvėdavo reaguodami į emocinius dirgiklius, tokius kaip atstūmimas ar skausmas.
Po 15 mėnesių terapijos ši reakcija sumažėjo, o suaktyvėjo prefrontalinė žievė, kuri atsakinga už emocijų reguliaciją ir sprendimų priėmimą.

Tai ženklas, kad terapijos metu vyksta trauminės patirties perdirbimas, mažėja baimės/kaltės reakcijos ir stiprėja racionalus emocinis vertinimas.

Kas yra darbas su vaikystės elgesio modeliais/traumomis?

Tai gilus vidinis procesas, kuris mažina pernelyg stiprias limbinės sistemos (baimės, kaltės...) reakcijas, keičia suvokimą ir pradeda formuoti naujus neuroninius ryšius.

Žmogui tampa lengviau objektyviai vertinti situacijas ir rasti konstruktyvius sprendimus. ✅

Kitaip tariant, žmogus nustoja sukti mintis apie skausmą ar praeitį ir pagaliau randa išeitį iš ivairiu situaciju. Jo nauji neuroniniai rysiai ima orientuotis į sėkmę, jis lengviau įveikia sunkumus, atranda naujus orientyrus ir gyvenimo prasmę.✅

Papildomai, apie naujų neuroninių ryšių kūrimąsi kalbama kituose susijusiuose tyrimuose, pvz.:

▪️Schauer & Elbert (2010) – apie neurobiologinį traumos perdirbimo modelį;
▪️Kandel (2001) – apie ilgalaikius pokyčius sinapsėse psichoterapijos metu;
▪️Cozolino (2017) – „The Neuroscience of Psychotherapy“ (apie naujų neuroninių tinklų formavimąsi keičiant elgesio modelius).

Už informaciją dėkoju psichologei Teresai

̇sveikata

Neuroimaging studies of depression have demonstrated treatment-specific changes involving the limbic system and regulatory regions in the prefrontal cortex. While these studies have examined the effect of short-term, interpersonal or cognitive-behavioural psychotherapy, the effect of long-term, psyc...

04/11/2025

Asmenybės bruožų testas.

Asmenybės psichologijoje ilgus dešimtmečius buvo ieškoma būdo išmatuoti žmogaus charakterio bruožus taip, kad rezultatai būtų patikimi. Daugelio tyrimų palyginimas parodė, kad penki pagrindiniai bruožai – ekstraversija, sutarumas, sąmoningumas, atvirumas patyrimui ir emocinis stabilu...

03/11/2025

"Koks jūsų elgesys šiandien atspindi vaikystėje patirtas patyčias?

– Dviguba tapatybė niekur nedingo. Kad ir kaip stengiuosi būti savimi, bandau įtikti žmonėms, išvengti konflikto, stengiuosi pritapti, būti lankstus, patogus, kad tik niekas į mane nekreiptų dėmesio, kad tik pritapčiau. Tai kyla iš to, jog visuomet buvau atstumiamas.

Mokykloje tikrai būdavo tokių situacijų, kai iš šono žiūrėdavau į savo klasiokus, kurie ateidavo į mokyklą pasipuošę naujais drabužiais, ir norėdavau pasislėpti, nes mano rūbai buvo tik iš padėvėtų drabužių parduotuvių. Augdamas nepritekliuje, pradedi patirti ir dvasinį nepriteklių, pradedi savęs nebematyti."

Vienas žinomiausių mokytojų Lietuvoje Alius Avčininkas LRT RADIJO laidoje „Gyvenimo citrinos“ atvirai pasakoja apie skau...

01/11/2025

Yra dienos, kai kolektyvinės tradicijos skatina išgyventi liūdesį, ilgesį, sielvartą. Tarsi legalizuoja dažnai išstumtus jausmus. Kitą vertus mirtis dažnai ištinkanti netikėtai visada yra krizė. Auginanti arba žlugdanti.

Kaip padėti pačiam ar artimui dažnai sulaukiamas klausimas. Pradžiai siūlau įsivertinti ar gedėjimas vyksta natūraliai ar yra uždelstas.

Testas straipsnyje.

Kai žmogus netenka artimojo, jis išgyvena labai stiprius jausmus. Kartais atrodo, kad jie niekada nesibaigs. Yra testai, kurie padeda suprasti, ar gedėjimas vyksta įprastai, ar jis tampa per sunkus.Siūlau atlikti AAG testą. Jis parodo, kokiu stiliumi žmogus tvarkosi su gedėjimu. Vieni būna ...

31/10/2025

Kviečiu į savęs pažinimo ir asmeninio augimo grupę.

Registracijos anketa
https://forms.gle/ZbnBjjtRnNuorPSG7

Grupėje išmoksite atpažinti ir ginti savo asmines ribas bei gerbti kitų ribas santykiuose.

Įgysite praktiškų įgūdžių, kaip sveikai išreikšti ir valdyti savo emocijas streso situacijose.

Mokysitės konstruktyviai spręsti konfliktus, naudodami geštalto metodus „čia ir dabar". Patirsite grupės palaikymą, priėmimą ir supratimą, kuris padės jaustis mažiau vieniškam su savo iššūkiais.

Kviečiami visi, kurie nori gyventi sąmoningiau, giliau suprasti save ir kitus. Vieta: Šiauliai Pradžia: lapkričio 6 d., ketvirtadienis, 18:00-20:00 Trukmė: 2 val. kiekvieną ketvirtadienį lapkričio - gruodžio mėn.

Veda: Geštalto psichoterapeutas Arūnas Jankauskis

Investicija į save už vieną susitikimą 20 eur

Registracijos anketa

https://forms.gle/ZbnBjjtRnNuorPSG7

28/10/2025

Krikščionybėje daugelį amžių vyravo panieka kūnui, džiugu, kad lėtai bręsta ne tik JPII kūno teologija, bet ir įkūnytas dvasingumas. Reikia tikėtis kūno terapija ir padės integruoti dvasingumą teologams.

Malda nėra tik žodžiai ar mintys, bet visas žmogus – siela, dvasia ir kūnas.

28/10/2025

Kaip žinoti ar tinka psichoterapeutas? Ar tinka psichoterapija?

Atstovauju dialogu ir santykiais paremtą psichoterapiją, todėl remsiuosi šios krypties principais.

Geštaltinės psichoterapijos supratimu nusiskundimas ar diagnozė yra lauko, kuriame randasi žmogus ir kuriamų santykių su savimi ir aplinka pasekmė, todėl nedirbama priežasties - pasekmės režimu, bet apie tai kitą kart.

Norint įsivertinti psichoterapijos tinkamumą verta savęs paklausti keturių fundamentalių klausimų.

1. Ar galiu čia BŪTI? (Erdvė egzistencijai)

Klauskit savęs po pirmojo susitikimo:
- Ar jaučiu fizinę ir psichologinę erdvę kabinete?
- Ar drįstu atnešti savo baimę, pyktį, gėdą, chaosą?
- Ar esu toleruojamas su visa savo nebaigtybe?

Ką tai reiškia praktiškai:
Jei po susitikimo jaučiatės dar labiau susitraukę, "netinkami", arba bijote parodyti "blogas" emocijas – tai svarbus signalas. Terapeutas gali būti kompetentingas, bet su juo jums gali trūkti ontologinio saugumo – jausmo, kad jūsų buvimas čia yra galimas.

2. Ar šis santykis mane GYDO?

Klauskit savęs:
- Ar po sesijos jaučiu daugiau energijos gyvenimui, ar nusekimą?
- Ar santykis su terapeutu teikia vilties pojūtį?
- Ar grįžtu į gyvenimą su geresniu kontaktu su savimi?

Ką tai reiškia praktiškai:
Terapija gali būti sunki, skausminga, bet ji neturėtų jūsų sistemingai sekinti. Jei po daugelio sesijų vis labiau jaučiatės atkirsti nuo gyvenimo džiaugsmo ar prasmės – santykis pats galbūt reikalauja tyrinėjimo.

3. Ar galiu būti SAVIMI? (Autentiškumas)

Klauskit savęs:
- Ar drįstu parodyti ne tik "gerą klientą", bet ir pasipriešinimą, abejones?
- Ar terapeutas mato MANE, ar tik mano simptomą ar diagnozę?
- Ar jaučiu, kad terapeutas *įsitraukia*, ne tik profesionaliai stebi?

Ką tai reiškia praktiškai:
Geras terapeutas drįsta būti paveiktas jūsų. Jis gali pasakyti: "Pastebiu, kad man sunku šią akimirką būti su jumis – ir man įdomu, ar jūs tai irgi jaučiate?" Tai ne silpnumas, o drąsa dialogui. Jei terapeutas visada tik "profesionalus", gali trūkti tikro žmogiškumo sutikimo.

4. Ar randu KRYPTĮ? (Prasmingas veikimas)

Klauskit savęs:
- Ar terapija padeda suprasti, kas man iš tiesų svarbu?
- Ar tampau pajėgesnis spręsti, kaip noriu gyventi?
- Ar po sesijų grįžtu su naujais klausimais sau, ne tik atsakymais?

Ką tai reiškia praktiškai:
Logoterapijos požiūriu, terapija turi padėti ne tik "išspręsti problemą", bet atsisukti nuo save besisukančių minčių link prasmingų vertybių ir užduočių. Jei po pusės metų vis dar besisukate tik apie "kas su manimi negerai", galbūt trūksta egzistencinės-prasmės dimensijos.

Kas iš tikrųjų vyksta "tyloje" ir "nieko neveikime"?

Psichoterapeutas, tikėtina:
- Mokėsi ne mažiau 5 metus
- Turi šimtus ar tūkstančius valandų praktikos
- Nuolat supervizuojamas
- Pats eina asmeninę terapiją
- Kaupia žinias mokymuose ir seminaruose

Bet tai nereiškia, kad jis jums tinka.

Kai terapeutas:
- Tyli – jis gali tyčia kurti erdvę jūsų balsui, kurį visą gyvenimą skandinote
- Klausia vietoj atsakymo – jis moko jus pasitikėti savimi, ne autoritetu
- Siūlo piešti/judėti – jis mato, kad žodžiai šią akimirką blokuoja, ne atpalaiduoja patirtį
- "Nieko nedaro" – jis tyčia būna su tuo, kas yra, ne su tuo, kas turėtų būti.

Tai ne kompetencijos stoka. Tai profesionalumas.


Praktiški kriterijai renkantis

Pasirinkite terapeutą, jei:

- Po sesijos jaučiate daugiau kontakto su gyvenimišku gyvumu, net jei procesas buvo sunkus
- Drįstate jam pasakyti, kai kažkas jums netinka santykio
- Jaučiate, kad terapeutas tikrai stebi jus, ne savo teoriją
- Grįžtate į gyvenimą su didesniu smalsumo sau jausmu
- Terapeutas pripažįsta savo apsirikimus ar neaiškumus

# # # ✗ Suabejokite, jei:

- Sistemingai jaučiatės dar labiau atkirsti nuo gyvenimo
- Terapeutas nenori girdėti jūsų abejonių dėl terapijos
- Po daugelio sesijų vis dar neaiškių, ką bendro veikiate
- Jaučiatės mažinami, ne iššaukiami augti
- Terapeutas vengia autentiško kontakto, slepiasi už technikos

Jūsų atsakomybė dėl terapinio santykio

Psichoterapija – ne vienpusis procesas. Verta savęs paklausti:

- Ką aš pats atnešu į santykį? Ar ateiname su noru tyrinėti, ar tik "kad išspręstų"?
- Ar drįstu parodyti ne tik kančią, bet ir savo stiprybę? Terapeutas nėra gelbėtojas.
- Ar prisiėmiu atsakomybę už tai, kas man svarbu?Ar laukiu, kad terapeutas man pasakys, kaip gyventi?
- Ar drįstu pasakyti, kai santykis man netinka? Tai irgi savęs gynimas.

Vietoj išvados: eksperimentas

Vietoj ieškojimo "geriausio specialisto", pamėginkite:

Apsilankykite pas 2-3 terapeutus po kelias sesijas.

Po kiekvienos klauskit savęs ne "ar jis geras?", o:
- Su kuriuo jaučiausi galinčiu būti?
- Su kuriuo norėjau sugrįžti?
- Su kuriuo atsirado smalsumo sau?
- Su kuriuo drįsčiau parodyti save tikrąjį, ne tik "gerąjį klientą"?

Ir pasitikėkite šiuo jausmu labiau nei rekomendacijomis.

---Van Gogo paveikslo įkvėptas psichoterapiją matau ne tik kaip šokį, bet ir grumtines dėl savasties.