13/01/2026
Kai viską gali padaryti :)
Savaitgalį tėtis ir sūnus kals peilį. Kai tėtis bus pasiruošęs, šį peilį – kaip atsakomybės ir pasitikėjimo simbolį – įteiks sūnui. Atrodo: kam to reikia? Juk tai nieko nereiškia. Visgi tai reiškia daugiau, nei iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti.
Mūsų sūnūs nuolat auga, keičiasi, virsta, tampa. Tačiau šie pokyčiai retai kada yra pažymimi ritualu ar veiksmu, liudijančiu jų gyvenimiškos realybės pasikeitimą. Tuomet nutinka taip, kad pokyčių, rodos, įvyko nemažai, tačiau jie lieka nesureikšminti ir tokiu būdu – nugalinami.
Kiekvienas iš mūsų gyvenime vis atsiduriame etapuose, kai privalome pasikeisti: arba todėl, kad mus spaudžia pasaulis, arba todėl, kad patys nebegalime būti tokiais, kokie esame šiandien.Šių etapų sureikšminimas yra nepaprastai svarbus mūsų gyvenimo kokybei. Ypač tada, kai šį sureikšminimą paliudija mums brangūs žmonės – ypač tie, kurie sąmoningai ar nesąmoningai yra mūsų autoritetai. O jeigu jie ne tik paliudija pokytį, bet kartu jį palydi įgalinančiais žodžiais, padedančiais stiebtis – mumyse gimsta noras dar labiau stengtis būti tokiais, kokiais mus paliudijo kiti.
Pavyzdžiui, kai karžygys gaudavo iniciaciją į riterius – kad ir kokioje kultūroje tai vyktų – jį šventinantis autoritetas ant būsimo riterio pečių uždėdavo ne tik kardą, bet ir žodžius – dorybes, kuriomis šis riteris turėjo vadovautis. Visa ši simbolių samplaika – autoritetas, noras iš jo gauti patvirtinimą, simbolinis veiksmas ir ištariami žodžiai – sukuria norą tomis dorybėmis gyventi, net jei jos dar nėra pilnai išvystytos viduje.
Lygiai tokią pačią funkciją atliks ir tėčio bei sūnaus nukaltas peilis. Tėtis jį įteiks sūnui tada, kai šis bus pasiruošęs priimti tai, ką šis peilis ženklina – jo esamą ir būsimą vidinį virsmą.
Žiemos tėčio ir sūnaus stovykla – jau šį savaitgalį. Susirgo dvi poros. Atsilaisvino dvi vietos. Nuoroda – komentare.
