Vaikų ir paauglių psichologė Justa Ryženinė

Vaikų ir paauglių psichologė Justa Ryženinė Vaikų ir paauglių psichodinaminės psichoterapijos praktikė. Edukacinės psichologijos magistrė. Vaikų, paauglių, tėvų konsultavimas Alytuje arba nuotoliu. 6–16 m.
(1)

vaikų intelekto vertinimas WISC-III metodika.

Kviečiu registruotis 😊
17/09/2025

Kviečiu registruotis 😊

Socialinio–emocinio ugdymo grupė berniukams „Apuokai“
Nuo 2025 m. spalio 11 d. startuos 9–11 metų berniukų grupė, kurie nori sustiprinti pasitikėjimą savimi, lavinti bendravimo įgūdžius ir išmokti draugiškai reikšti savo emocijas.
Užsiėmimų metu mokysimės:
· įsiklausyti į save ir kitus,
· pastebėti savo emocijas ir jas išreikšti tinkamai,
· drąsiai kurti draugystes,
· būti komandoje, bet kartu išsaugoti savo unikalumą.
Grupėje tik 5–6 berniukai, todėl kiekvienas bus svarbus ir pastebėtas. Susitikimai vyks šeštadieniais 10:00-12:00 (iš viso 10 susitikimų).
Susitikimus ves vaikų psichologė - Justa Ryženinė.
Vieta: Vilties g. 3., Alytus.

Tai spalį įvyktų trys susitikimai
2025 m. spalio 11 d.
2025 m. spalio 18 d.
2025 m. spalio 25 d.

Norite prisijungti? Kviečiame užsiregistruoti el. paštu: alytausbsn@gmail.com

Užsiregistravusieji bus pakviesti į individualų pokalbį. Susisieksime su jumis telefonu arba el.p.
Veikla vykdoma įgyvendinant projektą „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“. Projektas finansuojamas 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos „Europos socialinio fondo +“ ir 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos bendrojo finansavimo lėšomis. Projekto „Kompleksinės paslaugos (KOPA)" projekto vykdytojas - Europos socialinio fondo agentūra. Projektas įgyvendinamas su projekto partneriais.
Susitikimų metu bus teikiama vaikų (3-7 m.) priežiūros ir pavežėjimo paslaugos, esant tokiam poreikiui informuokite mus.

Mokslo metų pradžia daugeliui vaikų – naujų patirčių ir iššūkių metas. Nors suaugusieji neretai tikisi, kad adaptacija b...
07/09/2025

Mokslo metų pradžia daugeliui vaikų – naujų patirčių ir iššūkių metas. Nors suaugusieji neretai tikisi, kad adaptacija bus greita, vaikams prisitaikyti prie naujų mokytojų, klasės, draugų ar tvarkaraščio dažnai prireikia daugiau laiko.

Kaip ir psichoterapijoje, kur ryšio užmezgimas ir pasitikėjimo kūrimas nevyksta per vieną susitikimą, taip ir mokykloje adaptacija yra procesas. Kiekvienas vaikas šį kelią pereina skirtingu tempu.⏳

Jausmai, kurie lydi šį laiką, gali būti labai įvairūs: nuo nerimo ar liūdesio iki pykčio, pavargimo ar net „nenoro eiti į mokyklą“. Visa tai yra natūralu. 🌿

Suaugusiojo užduotis – ne skubėti guosti sakant „nieko čia tokio“, o išgirsti, pripažinti ir atlaikyti kartu. Atlaikyti – tai ramiai išbūti šalia, neįsivelti į ginčą, neišsigąsti vaiko reakcijos, parodyti, kad emocijos nėra pavojingos nei vaikui, nei santykiui. Kartais pakanka pasakyti: „Atrodo, kad šiuo metu tau liūdna. Aš esu šalia.“ Arba: „Pastebiu, kad pyksti. Pykti yra normalu. Galim kartu pagalvoti, kaip tau palengvėtų.“ Tokios frazės padeda vaikui patirti, kad jo emocijos priimamos ir yra saugios.

O kaip jūsų vaikas išgyvena šį rugsėjį? Kokie jausmai pasirodo dažniausiai? 🙂

Linkiu naujus mokslo metus pasitikti lengvai – su laisve idėjoms ir augimui 🌿
01/09/2025

Linkiu naujus mokslo metus pasitikti lengvai – su laisve idėjoms ir augimui 🌿

Rezultatams reikia pastangų ir laiko :)
24/08/2025

Rezultatams reikia pastangų ir laiko :)

Nuo šiol mus rasti lengviau – ant durų jus pasitiks užrašas su kontaktais 🤍Čia dirbame dviese: aš, Justa, padedu vaikams...
20/08/2025

Nuo šiol mus rasti lengviau – ant durų jus pasitiks užrašas su kontaktais 🤍

Čia dirbame dviese: aš, Justa, padedu vaikams, o Psichologė Sandra Veličkė - lydi suaugusiuosius. Abi savo darbe remiamės psichodinaminės psichoterapijos principais – tai reiškia, kad siekiame padėti giliau suprasti jausmus, patirtis ir jų šaknis. Kuriame jaukią ir saugią erdvę, kurioje galima atrasti save iš naujo 🌿

Per pirmą susitikimą su tėvais dažnai išgirstu įvairių klausimų: kiek laiko truks terapija? kada pamatysime pirmuosius p...
17/08/2025

Per pirmą susitikimą su tėvais dažnai išgirstu įvairių klausimų: kiek laiko truks terapija? kada pamatysime pirmuosius pokyčius? Tai visiškai suprantama — kai šeimai sunku, natūralu tikėtis greito palengvėjimo. Tačiau psichoterapija, ypač psichodinaminė, gydo ne tik tai, kas matosi paviršiuje. Ji siekia giliau, prie pačių sunkumų šaknų, o joms augti ir stiprėti reikia laiko.

Vaiko emocinis pasaulis visada susijęs su jo aplinka. Net jei sunkumus išreiškia tik vienas šeimos narys, visų šeimos narių istorijos, jų santykiai ir kasdieniai sąveikos būdai tampa terapijos dalimi. Pokyčiai dažnai prasideda nuo mažų permainų šeimos sistemoje — santykiuose, bendravimo įpročiuose, reakcijose į jausmus.

Pirmieji terapijos mėnesiai dažnai skirti ne „problemos sprendimui“, o pasitikėjimo kūrimui. Vaikas turi pajusti, kad čia gali būti savimi — ne tik tada, kai jam sekasi, bet ir kai jis pyksta, liūdi ar bijo. Šis pasitikėjimas negali atsirasti per prievartą ar skubėjimą. Kartais tai įvyksta per kelias sesijas, o kartais tam reikia net kelių mėnesių.

Iš pradžių gali atrodyti, kad niekas nevyksta. Lyg būtum pasodinęs sėklą ir kasdien laistytum — bet žemės paviršiuje vis dar nieko nematyti. Tačiau giliai viduje jau formuojasi šaknys, kurios laikys būsimą augimą.

Dažnai terapijos eigoje sunkumai net suintensyvėja: paviršiun ima kilti jausmai ir patirtys, kurių ilgai vengėme. Tai nėra blogas ženklas — tai reiškia, kad vaikas (ir šeima) jaučiasi pakankamai saugiai, kad galėtų susidurti su tuo, kas buvo užspausta. Ir todėl taip pat svarbu proceso nenutraukti per anksti.

Išbūti šiame procese — reiškia suteikti vaikui ir šeimai galimybę patirti, kad ryšiai gali būti patikimi, o sunkumai — išgyvenami. Tokie pokyčiai nėra momentiniai, todėl terapija dažnai trunka ne kelis mėnesius, o metus ar dvejus. Per tuos metus pamažu susiformuoja pagrindas, ant kurio galima stovėti tvirtai, net kai gyvenimas atneša naujų iššūkių

Kai rūpinamės vaiku ar paaugliu, kuriam sunku, natūralu norėti pokyčio „čia ir dabar“.Tačiau psichoterapijoje per dideli...
12/08/2025

Kai rūpinamės vaiku ar paaugliu, kuriam sunku, natūralu norėti pokyčio „čia ir dabar“.
Tačiau psichoterapijoje per didelis noras greitų rezultatų dažnai duoda tik trumpalaikį pagerėjimą. Tikri, gilūs pokyčiai užtrunka — ir būtent dėl to jie išlieka. 🌿

Jausmų suvokimas prasideda nuo jų įvardijimo 🌸
10/08/2025

Jausmų suvokimas prasideda nuo jų įvardijimo 🌸

Sveiki! Kviečiu į dar vieną smagų vasaros nuotykį drauge! 🤩 Su Jurgita Ce esame viską detaliai susidėlioję ir sakome - b...
21/07/2025

Sveiki!

Kviečiu į dar vieną smagų vasaros nuotykį drauge! 🤩 Su Jurgita Ce esame viską detaliai susidėlioję ir sakome - bus smagu! ☀️

Kviečiame visus 11-15 metų paauglius, kurie domisi psichologija bei nori geriau pažinti save 😎

Paskubėk - vietų skaičius ribotas!

Registracija: https://forms.gle/Ufzshhck6qyHxVkC7

Sveiki!

Dar vieni metai prabėgo, ir į Alytaus miestą vėl sugrįžta „Katino kelionė“ – savęs pažinimo grupė paaugliams! 🐈‍⬛

2024 m. šioje grupėje dalyvavo jaunesni vaikai – veiklų, įspūdžių ir nuotykių buvo tiek, kiek tik akys aprėpia! O svarbiausia – jie išsinešė didesnį pasitikėjimą savimi ir naujas draugystes.

Šiemet kviečiame 11–15 metų vaikus – tiek merginas, tiek vaikinus – prisijungti prie grupės rugpjūčio mėnesį. Čia jų laukia galimybė geriau pažinti save, sustiprinti pasitikėjimą savimi, patobulinti socialinius įgūdžius ir smagiai praleisti paskutinį vasaros mėnesį!

Grupės susitikimai prasidės rugpjūčio 1 d. (penktadienį) ir vyks pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 11:00 iki 13:00 val. (rugpjūčio 1, 4, 6, 8, 11, 13, 14, 18, 20 ir 22 d.).

Vieta: Alytaus miesto bendruomenės centras, Jaunimo g. 3, Alytus.

Kviečiame registruotis! Jei turite klausimų apie grupę, juos galite pateikti registracijos anketoje. 😺

Psichologės Justa ir Jurgita

https://forms.gle/Ufzshhck6qyHxVkC7

06/06/2025
27/05/2025

SENSORINIS PROFILIS

Jis ateina ir it katinas ima trintis aplink kojas, prašydamas paglostymo, paniurkymo, kontakto, prisilietimo. Mes abu jau susitarę, kad legalu parungtyniauti lenkiant rankas ar paprašyti pečių paspaudimų, tvirtesnio trumpo apkabinimo. Geriau jau taip, nes ištinka jausmas „noriu pasikasyti, bet nepasiekiu“. O tada gali įvykti nepageidaujami veiksmai – kitų vaikų stumdymas, daiktų mėtymas, bėgiojimas lyg nuo grandinės nutrūkus, daužymasis į sienas, voliojimasis po grindis. Kiekvienas vaikas turi unikalų sensorinį profilį, kuris nulemia, kaip jis reaguoja į aplinkos dirgiklius. Pats vaikas savo elgesiu „kalba“ apie savo poreikį. Tereikia išmokyti tą poreikį patenkinti tinkamais būdais.

Pagrindinės jutimo sistemos: vestibiuliarinė (judėjimas, pusiausvyra, gravitacija), propriocepcinė (kūno padėtis erdvėje, raumenų ir sąnarių jutimai), lytėjimo arba taktilinė, klausos (girdėti), regos (matyti), uoslės ir skonio.

Vestibiuliarinė
Ieškantis stimuliacijos:
Poreikiai: kad būtų dėmesingas ir susitelkęs, reikia daug judėjimo.
Elgesys: Nuolat šokinėja, bėgioja, supasi, sukasi ratu. Mėgsta aukštas sūpynes, karuseles, kopinėti, kaboti žemyn galva.
Pagalba: Suteikti galimybių saugiai judėti, naudotis sūpynėmis, leisti daryti judrias pertraukėles.
Itin jautrus:
Poreikiai: Mažiausias judesys gali sukelti diskomfortą ar pykinimą.
Elgesys: Vengia sūpynių, karuselių, greitų judesių. Gali jausti pykinimą kelionėje automobiliu. Gali būti atsargus, nelinkęs rizikuoti. Gali vengti lipti laiptais, nes jaučia nesaugumą dėl aukščio ar pusiausvyros.
Pagalba: Vengti staigių judesių, leisti patiems kontroliuoti judesio intensyvumą. Suteikti galimybę pabūti ramioje aplinkoje, padėti stabilizuoti kūną.

Propriocepcinė
Ieškantis stimuliacijos:
Poreikiai: Reikia intensyvios raumenų ir sąnarių stimuliacijos, kad jaustų savo kūną ir būtų susikaupęs veiklose.
Elgesys: Spaudžia rašymo priemonę per stipriai. Gali atsitrenkti į daiktus ar žmones. Gali kramtyti ne maisto produktus (pvz., rankoves). Mėgsta stumti, traukti, tampyti. Gali turėti polinkį lankstyti rankas, kojas. Gali būti "grubus" žaidžiant.
Pagalba: Suteikti galimybę atlikti jėgos reikalaujančias užduotis (stumti kėdę, nešti sunkią kuprinę, kitus daiktus), naudoti sunkias antklodes ar žaislus. Leisti žaisti su plastilinu, lipdyti.
Itin jautrus:
Poreikiai: Net menkas spaudimas ar kūno padėties pokytis gali sukelti diskomfortą.
Elgesys: Gali vengti fizinio kontakto ar apkabinimų. Gali būti sunku valdyti smulkiąją motoriką, nes tinkamai nepaskirsto, nejaučia jėgos. Gali skųstis, kad drabužiai „spaudžia“ ar „veržia“. Juda labai atsargiai.
Pagalba: Švelnūs prisilietimai, vengti staigių judesių. Padėti suprasti savo kūno ribas ir saugiai judėti.

Taktilinė
Ieškantis stimuliacijos:
Poreikiai: Reikia daug prisilietimų, pojūčių, tekstūrų, kad susitelktų darbui.
Elgesys: Mėgsta liesti įvairius paviršius, žmones. Gali nepastebėti, jei drabužiai per maži, per dideli ar sušlapę. Gali būti atsparus skausmui. Mėgsta purvinus žaidimus (smėlis, molis, vanduo). Gali turėti pomėgį viską kišti į burną.
Pagalba: Suteikti galimybių liesti įvairias tekstūras (sensoriniai indai, molis, plastilinas, smėlis, vanduo). Patinka dažyti pirštais.
Itin jautrus:
Poreikiai: Net menkas prisilietimas, tam tikros tekstūros gali sukelti stiprų diskomfortą ar net skausmą. Greitai „prisipildo“.
Elgesys: Vengia tam tikrų drabužių tekstūrų (pvz., vilna, sintetiniai audiniai, etiketės). Gali vengti prisilietimų, apkabinimų. Gali vengti išsipurvinti rankas. Gali būti išrankus maistui. Lengvai sudirgsta nuo prisilietimų.
Pagalba: Vengti staigių ar netikėtų prisilietimų. Leisti patiems rinktis drabužius. Padėti palaipsniui prisitaikyti prie naujų tekstūrų.

Klausos
Ieškantis stimuliacijos:
Poreikiai: Reikia daug garso.
Elgesys: Gali kalbėti labai garsiai. Mėgsta triukšmingą aplinką, garsią muziką. Gali nepastebėti, kai jį šaukia. Gali būti triukšmingas, kad jaustųsi „gyvas“ ir matomas.
Pagalba: Leisti klausytis muzikos ausinėse, naudoti muzikinius instrumentus terapijai.
Itin jautrus:
Poreikiai: Net menki garsai gali būti „skausmingi“ ir kelti diskomfortą.
Elgesys: Lengvai išsiblaško nuo garso. Gali užsidengti ausis, kai yra triukšmas (pvz., siurblys, šuns lojimas, žmonių susibūrimas). Vengia triukšmingų vietų. Gali būti jautrus netikėtiems garsams.
Pagalba: Sudaryti sąlygas būti ramioje aplinkoje, naudoti triukšmą slopinančias ausines, perspėti apie galimus garsus ar triukšmingą aplinką, stengtis sumažinti foninį triukšmą.

Regos
Ieškantis stimuliacijos:
Poreikiai: Reikia daug vizualinės stimuliacijos, ryškių spalvų, šviesų, judėjimo.
Elgesys: Mėgsta ryškias šviesas, mirksinčias šviesas. Gali žiūrėti į ryškius, judančius objektus. Mėgsta spalvingus, daug detalių turinčius žaislus ar aplinką. Gali nekreipti dėmesio į silpnesnius vizualinius signalus.
Pagalba: Suteikti ryškių spalvų, kontrastų, šviesos šaltinių (saugiai).
Itin jautrus:
Poreikiai: Daug šviesos ir kitokių vizualinių dirgiklių gali būti trikdantys, nemalonūs.
Elgesys: Vengia ryškių šviesų. Gali būti jautrus saulės šviesai, fluorescentinėms lempoms. Gali vengti vizualinio kontakto. Gali lengvai išsiblaškyti vizualiai. Mėgsta ramią, mažiau dirgiklių turinčią aplinką.
Pagalba: Mažinti vizualinį chaosą, naudoti švelnesnį apšvietimą, vengti ryškių spalvų ant sienų, leisti naudoti akinius nuo saulės.

Uoslės ir skonio
Ieškantis stimuliacijos:
Poreikiai: Reikia stiprių kvapų ir skonių.
Elgesys: Gali uostyti ne maisto produktus. Mėgsta labai stiprius, aštrius skonius. Gali nepastebėti nemalonių kvapų.
Pagalba: Suteikti galimybes uosti ir ragauti įvairius kvapus ir skonius (pvz., cinamonas, citrusiniai vaisiai, prieskoninės žolelės ir pan.). Galima pasitelkti kvapus ir skonį atminties procesams pagerinti.
Itin jautrus:
Poreikiai: Net menki kvapai ar skoniai gali sukelti pykinimą ar diskomfortą.
Elgesys: Gali būti labai išrankus maistui (dėl kvapo ar/ir skonio). Gali pykinti nuo tam tikrų kvapų (pvz., kvepalų, maisto gaminimo kvapų). Gali vengti tam tikrų vietų dėl kvapų.
Pagalba: Vengti stiprių kvapų, leisti patiems rinktis maistą pagal skonį ir kvapą, vėdinti patalpas.

Kaip elgtis ir kaip nustatyti vaiko sensorinius poreikius? Atidžiai stebėkite vaiko reakcijas į įvairius dirgiklius. Stenkitės suprasti, kad vaiko elgesys nėra „blogas“ ar „geras“, dažniausiai tai - jo sensorinių poreikių išraiška. Pritaikykite kiek įmanoma aplinką ir veiklas pagal vaiko poreikį jutimo sistemoje. Jei pastebite didelius sensorinius sunkumus, kurie trukdo kasdieniam gyvenimui ar mokymuisi, rekomenduoju kreiptis į specialistus, kurie specializuojasi sensorinėje integracijoje. Pavyzdžiui – ergoterapeutai. Jie gali atlikti išsamų sensorinį vertinimą ir sudaryti individualų intervencijos planą.

Address

Vilniaus Gatvė 5
Alytus
62112

Website

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Vaikų ir paauglių psichologė Justa Ryženinė posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Practice

Send a message to Vaikų ir paauglių psichologė Justa Ryženinė:

Share

Share on Facebook Share on Twitter Share on LinkedIn
Share on Pinterest Share on Reddit Share via Email
Share on WhatsApp Share on Instagram Share on Telegram

Category