Vaikų ir paauglių psichologė Justa Ryženinė

03/04/2026

Jeigu dar svarstote - kviečiame neabejoti ir prisijungit prie Neįtikėtinų tėvų komandos 🤩

Programos privalumai:
⭐️ programoje pristatomų metodų veiksmingumas yra pagrįstas moksliniais tyrimais
⭐️ užsiėmimų metu žiūrime video medžiagą, diskutuojame, turime praktines veiklas ir tėvai gauna dalomąją medžiagą, kurią gali parsinešti namo
⭐️ tai ne tik naujos žinios, bet ir stipri bendruomenė
⭐️ nors susitikimai vyksta nurodytomis dienomis, tačiau programa lanksčiai prisitaiko prie dirbančių pamainomis, ar keliaujančių, nes galima savaitės bėgyje turėti papildomus užsiėmimus nuotoliu, kurių metu galima peržiūrėti praleistus video ir gauti visą reikiamą informaciją

Kviečiame registruotis! https://forms.gle/UTbYh9TvRQAKDjcE7

29/03/2026

Vakar užbaigiau jau trečiąją vaikų grupę – šį kartą 9–11 m. mergaičių 🌿
10 užsiėmimų prabėgo taip greitai, kad net sunku patikėti, jog jau atsisveikinome.

Mano pagrindinis tikslas vedant šias grupes – sukurti saugią ir smagią erdvę, kur vaikai galėtų būti savimi, mokytis draugauti ir patirti, kad santykis su kitais gali būti šiltas, palaikantis. Tai ypač svarbu tiems, kuriems su bendraamžiais sekasi sunkiau ar būna nedrąsu atsiskirti nuo tėvų.

Per šį laiką stiprinome ne tik vaikų pasitikėjimą savimi, bet ir jų tikėjimą kitais žmonėmis 🤍
Per kūrybines veiklas, žaidimus ir bendrą laiką vaikai mokėsi išreikšti savo jausmus, išgirsti vieni kitus, būti kartu.

Grupėje ne tik kūrėme, bet ir daug kalbėjomės – apie draugystę, jausmus, situacijas, kurios kelia nerimą ar liūdesį. Per šiuos pokalbius pamažu gimsta drąsa atsiverti ir patirti, kad esi priimtas.

Labiausiai džiugina tai, kaip stipriai vaikai įsitraukia – kai renkasi grupėje švęsti savo gimtadienius ar stengiasi suspėti į užsiėmimą prieš varžybas. O paskutinę dieną visi kartoja, kaip norėtų, kad grupė nesibaigtų ir kaip liūdna atsisveikinti!

Tokios grupės - tai erdvė augti kartu 🌞

Grupės organizuojamos įgyvendinant projektą „Kompleksinės paslaugos KOPA“, kuris finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis.

11/03/2026

Nors gimiau jau laisvoje Lietuvoje, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena visada turi ypatingą vietą mano širdyje.

Vaikystėje senelis kasmet vesdavosi mane į šios dienos minėjimus. Tada dar nesuprasdavau visų kalbų ar istorinių kontekstų, bet per pasakojimus apie tremtį, sovietmečio suvaržymus ir žmonių kovą už laisvę pamažu augo suvokimas: laisvė nėra savaime suprantamas dalykas - ją reikia branginti ir saugoti ❤️

Psichologijoje dažnai kalbame apie tai, kad vaikams labai svarbios šeimos tradicijos. Tokios patirtys kuria saugumo jausmą, padeda suprasti savo šaknis ir perduoda vertybes iš kartos į kartą.

Dažniausiai tai visai paprasti dalykai – kasmetinis minėjimas, pasivaikščiojimas su šeima, ar net kareiviška košė su arbata po renginio (mano vaikystės asociacija numeris vienas 😀).

Todėl šiandien noriu palinkėti kurti savo tradicijas su vaikais. Nes dažnai būtent per jas jie išmoksta svarbiausias gyvenimo pamokas.

Su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena 🇱🇹

02/03/2026

Apie nematomą terapijos pusę :)

Visuomenėje vis dar tvyro įsisenėjusi nuostata, kad terapeuto darbas – lengvas ir paprastas. Dažnai girdžiu: „jis/ji tik sėdi, klausosi ir retsykiais palinksi galva“. Tarsi šioje tyloje nebūtų jokio darbo, jokios intelektinės įtampos, jokios emocinės rizikos.

Tačiau ši nuostata veikia kaip kolektyvinė gynyba nuo psichikos realybės. Nuo vidinio pasaulio, kurį terapeutas kasdien sutinka taip, kaip gal niekas kitas taip ir nesiryžta. Terapeutas nėra tas, kuris „tik klauso“, jis yra tas, kuris išdrįsta būti su tuo, nuo ko kiti visą gyvenimą bėga. Žmogui lengviau patikėti, kad terapeutas nieko nedaro, nei pripažinti: kad psichinė realybė galbūt gąsdina, kad vidiniai konfliktai yra tikri, kad vaikystė gyva mumyse, kad skausmą reikia talpinti, o tylą reikia atlaikyti ir, kad santykis keičia žmogų labiau nei veiksmai. Tai veikia kaip infantilus noras tikėti, kad gyvenimas yra paprastas.

Z.Freud jau pačioje psichoanalizės pradžioje pastebėjo paradoksą: didžiausias darbas vyksta ten, kur jo nesimato. Čia ir prasideda visuomenės klaidinga nuostata: kas vyksta tyliai, atrodo tarsi nevyksta išvis. Juk išoriškai terapeutas atrodo pasyvus, tačiau viduje – jis dirba intensyviausia psichine veikla, kokią žmogus gali pakelti: analizuoja perkėlimo judėjimą, talpina paciento projekcijas, stebi savo paties kontraperkėlimą, nuolat kovoja su pagunda tvarkyti paciento gyvenimą vietoj jo paties. Terapeutas dirba su psichika – pačiu trapiausiu, nepastoviausiu ir mažiausiai suprantamu žmogaus pasauliu. Jo darbas vyksta: tarp žodžių, tyloje, tarp jausmų ir projekcijų, tarp realybių sluoksnių ir vidinių objektų bei jų atgarsių.

Brandus, palaikantis terapinis procesas nėra aktyvus savo forma, bet aktyvus savo vidine struktūra. Ši mintis leidžia suprasti, kodėl terapeutas „nieko nedarydamas“ daro daugiau nei dauguma žmonių savo santykiuose. Terapeuto ramybė nėra pasyvumas, tai struktūruota psichikos palaikymo būsena: jis/ji talpina paciento chaosą, išbūna paciento regresiją,neatsako į agresiją agresija, neskuba aiškinti, neskuba taisyti. Tai – sunkiausia, ką suaugęs žmogus gali padaryti: būti su kitu taip giliai, kad netaptum jo griūties dalimi, bet ir nepabėgtum nuo jos. Tai darbas, kurio neįmanoma pamatyti, bet kurio pasekmes pacientas nešiojasi visą gyvenimą.

Psichologė-psichoterapeutė Živilė Daunoravičienė
🔻 Daugiau apie autorę komentaruose 🔻

23/02/2026

Internete plinta istorija apie mažą bezdžionėlę iš Ichikawa City zoologijos s**o, kuri prisirišo prie pliušinio žaislo, prie švelnaus ir saugaus objekto. Ši istorija primena paprastą, bet labai svarbų dalyką - švelnumas arba ryšys yra saugumo, ramybės ir augimo pagrindas.

Terapijoje tai taip pat labai svarbus momentas. Kartojuosi, bet pirmosios konsultacijos dažnai skirtos ne „problemų sprendimui“, o santykio kūrimui. Vaikas tyrinėja erdvę, stebi psichologą, tikrina – ar čia saugu, ar galiu pasitikėti, ar mano jausmai bus priimti. Tik patyręs pastovumą ir saugumą jis gali pradėti rodyti tikruosius sunkumus. Ryšiui reikia laiko.

Ne mažiau svarbi ir terapijos pabaiga. Net kelios konsultacijos gali tapti reikšmingu patyrimu vaiko gyvenime, jei jose užsimezga santykis. Galimybė atsisveikinti, įvardinti pabaigą ir ramiai užbaigti procesą padeda išsaugoti saugumo jausmą ir kituose santykiuose. Saugus ryšys gydo, o saugi pabaiga yra jo dalis 🤍

In a quiet corner of Ichikawa City Zoo, a tiny Japanese macaque named Punch entered the world — and was almost invisible from the start.

Born small and fragile, Punch was rejected by his mother just days after birth. For a baby monkey, that kind of rejection isn’t just sad… it can be life-threatening. He needed warmth. He needed comfort. He needed someone to hold on to.

So the zookeepers stepped in.

They fed him by hand, kept him close, and gave him something simple — a large stuffed orangutan toy to cling to. No one expected what happened next.

Punch wrapped his tiny arms around that plush toy like it was his whole world.

He slept with it.
He carried it everywhere.
When he felt scared, he buried his face into it.

Visitors started noticing. Then someone shared a photo online. A baby monkey hugging a stuffed animal like it was his mother.

Within days, the image traveled far beyond Japan. Millions of people saw Punch — and saw something deeply human in him. The loneliness. The need for love. The quiet strength.

But the most beautiful part of the story came later.

As weeks passed, Punch slowly began interacting with other macaques. At first, they kept their distance. He still clutched his stuffed “mom,” unsure of where he belonged.

Then one day, something changed.

A fellow macaque approached him gently… and began grooming him.

Punch hesitated — then let go of the toy.

For the first time, he leaned into real fur instead of fabric.

It was a small moment.
But it meant everything.

Punch’s story went viral because it reminded the world of something simple and powerful:

Sometimes love comes in unexpected forms.
Sometimes healing starts with something soft to hold onto.
And sometimes, even after rejection, you can still find where you belong.

Little Punch didn’t just win the internet’s heart.

He found his place in the world.

29/12/2025

Kviečiu registruotis rašant PM arba el. paštu vaikuterapija@gmail.com 😊

🌸 PAAUGLYSTĖS KELIAS 🌸
Psichosocialinių įgūdžių grupė mergaitėms

Paauglystė – tai laikas, kai kyla daug klausimų apie save, santykius ir jausmus. Ši grupė – saugi, palaikanti erdvė mergaitėms, kurios auga, keičiasi ir mokosi geriau suprasti save.

Ką veiksime grupėje?
• Stiprinsime savivertę ir pasitikėjimą savimi;
• Tyrinėsime savęs pažinimą ir paauglystės pokyčius;
• Mokysimės kurti ir išlaikyti sveikus santykius su bendraamžiais;
• Kalbėsime apie santykius su tėvais, jausmus ir ribas;
• Ugdysime emocinį raštingumą per pokalbius, kūrybines ir praktines veiklas.

Kaip dirbsime?
• Grupinės diskusijos ir dalijimasis;
• Kūrybinės užduotys;
• Žaidybiniai ir patyriminiai metodai;
• Saugi, palaikanti atmosfera be vertinimo.

Kam skirta?
10-13 metų merginoms.

Formatas:
• Maža, uždara grupė
• Reguliarūs susitikimai (nuo 2026 m. sausio 10 d., šeštadieniais 11:00-13:00 val., 10 susitikimų)
Registracija ir informacija: vaikuterapija@gmail.com
veda - psichologė Justa Ryženinė

Veikla vykdoma įgyvendinant projektą „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“. Projektas finansuojamas 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos „Europos socialinio fondo +“ ir 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos bendrojo finansavimo lėšomis. Projekto „Kompleksinės paslaugos (KOPA)" projekto vykdytojas - Europos socialinio fondo agentūra. Projektas įgyvendinamas su projekto partneriais.
Susitikimų metu bus teikiama vaikų (3-7 m.) priežiūros ir pavežėjimo paslaugos, esant tokiam poreikiui informuokite mus.

23/10/2025

Kai vaiko pyktis virsta drakonu 🐲

Kartais klasėje ar namuose užtenka vieno žodžio, kad mažas vaikas akimirksniu pavirstų drakonu. Akys įsiplieskia, kūnas įsitempia, o iš burnos liejasi ugnis. Atrodo, visos ribos tuoj sudegs.

Suaugusiajam nelengva išbūti šalia šios jėgos: dažnai kyla noras ją pažaboti, užgniaužti, sustabdyti čia ir dabar. Bet psichodinamiškai žiūrint, pyktis nėra priešas. Tai vaiko bandymas išbūti skausmą, neteisybės jausmą, nusivylimą, kai dar trūksta žodžių ar vidinės atramos.

Drakonas pasirodo tada, kai vaiko vidus praranda pusiausvyrą — kai jis nebesijaučia saugus santykyje ar pasaulyje aplink jį. Ir jei šalia atsiranda suaugęs, kuris išdrįsta pasilikti — ne kovoti, o išbūti — drakonas po truputį tampa mažesnis.

„Matau, kad tu supykai. Gali pykti, bet aš čia, su tavimi." - kartais tiek ir tereikia — suaugusiojo, kuris išdrįsta likti prie ugnies. 🔥

10/10/2025

Šiandien pasaulinė psichikos sveikatos diena 💚

Ta proga noriu pasveikinti savo kolegas psichologus, psichoterapeutus – tuos, kurie kasdien tyliai, bet atkakliai dirba su nematomais pasauliais,
remdamiesi žiniomis, patirtimi, protu ir empatija. 🌱

Jų darbas dažnai lieka šešėlyje, nes konfidencialumas visada pirmoje vietoje. Pokyčiai čia nevyksta greitai – jie gimsta iš pasitikėjimo, kantrybės ir mažų žingsnių. Bet kai kartu su žmogumi pamatai tą akimirką, kai žvilgsnyje sužimba aiškumas – tai tampa didžiausiu įvertinimu. 🟢

Psichologo kelias – tai nuolatinis mokymasis. Nuo neuronų ir ląstelių veikimo iki žmogaus raidos, santykių, emocijų, prasmės. Nėra universalių receptų, bet yra ryšys – gyvas, žmogiškas, tikras. Ir kartais būtent jis gydo labiausiai.

Kartais man atrodo, kad psichologija – tarsi kosmologija. Abi tyrinėja visatas: viena žvelgia į žvaigždes, kita – į žmogaus vidų. Abi kupinos paslapčių, bet už jų stovi per šimtmečius sukauptos mokslo žinios ✨

Skirkime šiandien dėmesio visiems, kurie rūpinasi savo ir kitų psichikos sveikata. 💫
Ir prisiminkime tuos, kurie padeda atrasti vidinį kosmosą kiekviename iš mūsų.





---

This is a sparkling scene of star birth captured by NASA’s James Webb Space Telescope.

17/09/2025

Kviečiu registruotis 😊

Socialinio–emocinio ugdymo grupė berniukams „Apuokai“
Nuo 2025 m. spalio 11 d. startuos 9–11 metų berniukų grupė, kurie nori sustiprinti pasitikėjimą savimi, lavinti bendravimo įgūdžius ir išmokti draugiškai reikšti savo emocijas.
Užsiėmimų metu mokysimės:
· įsiklausyti į save ir kitus,
· pastebėti savo emocijas ir jas išreikšti tinkamai,
· drąsiai kurti draugystes,
· būti komandoje, bet kartu išsaugoti savo unikalumą.
Grupėje tik 5–6 berniukai, todėl kiekvienas bus svarbus ir pastebėtas. Susitikimai vyks šeštadieniais 10:00-12:00 (iš viso 10 susitikimų).
Susitikimus ves vaikų psichologė - Justa Ryženinė.
Vieta: Vilties g. 3., Alytus.

Tai spalį įvyktų trys susitikimai
2025 m. spalio 11 d.
2025 m. spalio 18 d.
2025 m. spalio 25 d.

Norite prisijungti? Kviečiame užsiregistruoti el. paštu: alytausbsn@gmail.com

Užsiregistravusieji bus pakviesti į individualų pokalbį. Susisieksime su jumis telefonu arba el.p.
Veikla vykdoma įgyvendinant projektą „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“. Projektas finansuojamas 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos „Europos socialinio fondo +“ ir 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos bendrojo finansavimo lėšomis. Projekto „Kompleksinės paslaugos (KOPA)" projekto vykdytojas - Europos socialinio fondo agentūra. Projektas įgyvendinamas su projekto partneriais.
Susitikimų metu bus teikiama vaikų (3-7 m.) priežiūros ir pavežėjimo paslaugos, esant tokiam poreikiui informuokite mus.

07/09/2025

Mokslo metų pradžia daugeliui vaikų – naujų patirčių ir iššūkių metas. Nors suaugusieji neretai tikisi, kad adaptacija bus greita, vaikams prisitaikyti prie naujų mokytojų, klasės, draugų ar tvarkaraščio dažnai prireikia daugiau laiko.

Kaip ir psichoterapijoje, kur ryšio užmezgimas ir pasitikėjimo kūrimas nevyksta per vieną susitikimą, taip ir mokykloje adaptacija yra procesas. Kiekvienas vaikas šį kelią pereina skirtingu tempu.⏳

Jausmai, kurie lydi šį laiką, gali būti labai įvairūs: nuo nerimo ar liūdesio iki pykčio, pavargimo ar net „nenoro eiti į mokyklą“. Visa tai yra natūralu. 🌿

Suaugusiojo užduotis – ne skubėti guosti sakant „nieko čia tokio“, o išgirsti, pripažinti ir atlaikyti kartu. Atlaikyti – tai ramiai išbūti šalia, neįsivelti į ginčą, neišsigąsti vaiko reakcijos, parodyti, kad emocijos nėra pavojingos nei vaikui, nei santykiui. Kartais pakanka pasakyti: „Atrodo, kad šiuo metu tau liūdna. Aš esu šalia.“ Arba: „Pastebiu, kad pyksti. Pykti yra normalu. Galim kartu pagalvoti, kaip tau palengvėtų.“ Tokios frazės padeda vaikui patirti, kad jo emocijos priimamos ir yra saugios.

O kaip jūsų vaikas išgyvena šį rugsėjį? Kokie jausmai pasirodo dažniausiai? 🙂

01/09/2025

Linkiu naujus mokslo metus pasitikti lengvai – su laisve idėjoms ir augimui 🌿

24/08/2025

Rezultatams reikia pastangų ir laiko :)