Psichologė Sandra Veličkė

26/08/2025

Šių dienų aktualijos

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie reiškinį, vadinamą „AI psichoze“. Žmonės, pernelyg įsitraukę į bendravimą su GPT, pradeda manyti, kad jis – jų draugas, partneris ar net pranašas. Yra atvejų, kai žmonės buvo hospitalizuoti dėl realybės praradimo, šeimos neteko artimųjų, nes šie visą emocinį ryšį perkėlė į dirbtinį intelektą. Vienas vyras įsitikino, kad GPT jam atskleidžia visatos paslaptis, kitas – kad tapo „išrinktuoju“. Kai kuriems pokalbių su GPT pokyčiai buvo tokie reikšmingi, jog jie reagavo į naujo modelio atsiradimą taip, lyg netektų artimo draugo. Tai rodo, kokia galinga ir kartu pavojinga gali tapti ši technologija, jei ja naudojamės ja be kritinio mąstymo.

Kai atsirado GPT, mano pirmoji reakcija buvo atmetimas – „Na jau ne! Aš tikrai tuo nesinaudosiu!“. Vėliau pamačiau, kad tai gali būti geras įrankis informacijai susisteminti. O dar vėliau – kad jis padeda tik tada, kai pats žmogus žino, ko ieško.

Ar tai gali pakeisti psichoterapiją? Iš dalies – jei žmogui svarbu gauti greitus atsakymus ar patvirtinimą tam, ką jau pats galvoja. Bet psichodinamiškai žiūrint, tai labiau būdas išvengti susidūrimo su frustracija ar nežinomybe. O juk gyvenime mes ne visada gauname tai, ko norime – ir būtent tai tampa galimybe augti.

Kartais sesijose GPT atsiranda kaip „trečias balsas“ tarp manęs ir paciento. Tai gali padėti mokytis, gauti daugiau informacijos. Bet vis tiek, tikras pokytis vyksta ne per technologiją, o per santykį – per tikrą kontaktą, kuriame atsiranda ir pasipriešinimas, ir emocijos, ir atradimai.

Plačiau apie tai rašo kolega: 👇

Ir kiti dirbtinio intelekto terapijos aspektai

20/08/2025

🤗🤭

Nuo šiol mus rasti lengviau – ant durų jus pasitiks užrašas su kontaktais 🤍

Čia dirbame dviese: aš, Justa, padedu vaikams, o Psichologė Sandra Veličkė - lydi suaugusiuosius. Abi savo darbe remiamės psichodinaminės psichoterapijos principais – tai reiškia, kad siekiame padėti giliau suprasti jausmus, patirtis ir jų šaknis. Kuriame jaukią ir saugią erdvę, kurioje galima atrasti save iš naujo 🌿

10/08/2025

Netylėk, prašau nelik viena!
Tai NĖRA Tavo kaltė!

Ši frazė turėtų būti pirmas ir svarbiausias sakinys, kurį išgirsta žmogus, patyręs seksualinę prievartą.

Statistika rodo:
✦ Lietuvoje 2023 m. užregistruota 381 išžaginimo ar pasikėsinimo išžaginti atvejis (Statistikos departamentas).
✦ Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 1 iš 3 moterų pasaulyje gyvenimo eigoje patiria fizinę ar seksualinę prievartą.

Ir tai – tik ledkalnio viršūnė. Tyrimai rodo, kad apie 70 % aukų nepraneša apie patirtą smurtą. Kodėl? Nes bijo netikėjimo. Nes jaučia gėdą. Nes galvoje per sekundės dalį gimsta klausimai: „Gal aš pati kalta? Gal ne taip aiškiai pasakiau „ne“?“

Po seksualinės prievartos pasaulis dažnai pasikeičia — ne tik išorėje, bet ir viduje.

Kartais atrodo, kad Tavo kūnas nebe Tavo, o minčių fone tyliai įsikuria balsas, sakantis: „Gal aš pati kalta“. Šis balsas nėra Tavo — jis atklydęs iš smurtautojo žodžių, bet ima skambėti kaip vidinis.

Viduje gali atsirasti kelios „Tu“: viena – atsijungusi ir stebinti iš šalies, kita – trokštanti artumo, trečia – pasirengusi gintis. Jos visos – Tavo psichikos bandymas Tave išsaugoti.

Kartais ryšys su kūnu nutrūksta — prisiminimai tampa padriki, kvapai ar garsai netikėtai grąžina į akimirką, kurios nenori prisiminti. Kūnas gali kalbėti skausmu, įtampa, nemiga, net jei žodžiais to dar neįmanoma pasakyti.

Pasitikėjimas kitais tampa atsargesnis, o artumas gali atrodyti pavojingas.
Ir visa tai — ne silpnumas, o Tavo psichikos būdas pasakyti: “Tai buvo per daug ir man reikia laiko.“

Tokios patirtys dažnai sukelia vidinį konfliktą – susiformuoja tylus įsitikinimas: „Mano ribos nesvarbios.“. Saviplaka („Gal galėjau kitaip?“) nėra tiesa – tai traumos simptomas!

Seksualinė prievarta – niekada nėra aukos kaltė!

NE Tavo atsakomybė, ką kažkas nusprendė padaryti su Tavo kūnu.
NE Tavo atsakomybė, kad kitas žmogus pasirinko pažeisti Tavo ribas.
NE Tavo atsakomybė, kad pasaulis vis dar labiau linkęs klausinėti aukos nei kaltininko.
Ir NE Tu esi nešvari, o TAS – kuris tai padarė.

Kas padeda?
• Psichologinė pagalba/ psichoterapija (individuali ar grupinė);
• Specializuoti centrai ir krizių pagalbos linijos;
• Teisinė pagalba ir aukų teisių gynimas;
• Artimųjų, kurie tiki, klausosi ir neteisia, buvimas šalia;
• Kūno praktikos: kvėpavimo, judesio terapija, mindfulness – padeda atstatyti ryšį su kūnu;
• Kasdieniai veiksmai: saugumo planas, pagalbos numeris po ranka, sveika mityba, fizinis aktyvumas, įsitraukimas į bendruomeninę veiklą ir t.t. – net toks mažas žingsnis jau yra sprendimas ieškoti pagalbos.

Ir nors trauma gali palikti gilų pėdsaką, ji neturi tapti visos Tavo istorijos pagrindu. Gali atkurti santykį su savimi, atgauti pasitikėjimą ir savo balsą. Svarbu rasti saugų būdą, kaip įžodinti tai, kas labai gąsdina. Ir žinoma - DUOTI SAU LAIKO! Nes atsigavimas vyksta sluoksniais🤍

Tavo „ne“ – visada reikš „ne“!!!

(paveiksliukas iš interneto platybių)