20/11/2025
Juodasis penktadienis, besitęsiantis jau nuo lapkričio pradžios, artėjančios Kalėdos kelia grėsmę ne tik mūsų piniginei, bet tampa tikru iššūkiu gebėjimui atsispirti visoms toms nuolaidoms. Ypač tiems, kurie sunkiai suvaldo kompulsyvų norą pirkti.
„Valdykite savo troškimus, kitaip troškimai valdys jus“ – taip sakė žymus romėnų filosofas Epiktetas daug šimtmečių atgal. Bet ne visada lengva susilaikyti, kai spindinčiose parduotuvių vitrinose ir kompiuterių ekranuose visi daiktai šoka tikrą viliotinį „Pirkite, pirkite, pirkite!“.
Ir kai kurie perka, perka, perka... Juk taip lengva, net į parduotuvę eiti nebūtina, apsipirkti galime „neišėję iš namų“ dar gerokai prieš pusryčius nuspaudę vos kelis mygtukus.
Nenumaldomas poreikis pirkti dažnai vadinamas kompulsyviu pirkimu arba oniomanija. Pirkimas žmogui sukelia jaudulio ar malonumo jausmus, kurie gali laikinai sumažinti stresą, nerimą ar nuobodulį. Šių jausmų palengvinimas ir sukuria priklausomybę.
Tačiau apsipirkimo teikiamas palengvėjimas yra trumpalaikis ir žmogus ima jausti nerimą, jeigu neįsigyja kažkokio daikto. Toli pažengę patologiniai apsipirkinėtojai jaučia nenumaldomą troškimą ką nors nusipirkti kasdien.
Po impulsyvaus apsipirkimo žmogus netrukus gali pajusti kaltę, gailestį ar gėdą. Bet nepaisant neigiamų pasekmių, tokių kaip finansinė įtampa ir net skolos, santykių problemos, kompulsyvaus pirkimo priklausomybė išlieka.
Keli ženklai gali išduoti, kiek ir ar žmogus yra priklausomas nuo kompulsyvaus pirkimo.
❗️Impulsyvus išlaidavimas. Dažnai išleidžia daug pinigų ar laiko apsipirkimui, pirkdamas daiktus, kurie nėra būtini arba kurių išvis nereikia, ir kuriems net neturi papildomų lėšų. Pavyzdžiui, gali panaudoti nuomos pinigus prabangaus prekės ženklo daiktui įsigyti. Namuose turi daiktų, nuo kurių dar nenuplėštos etiketės.
❗️Emocinis pliūpsnis. Apsipirkdamas žmogus patiria euforijos ar jaudulio jausmus. Tuo momentu mato tik dėmesį patraukusį daiktą, lyg atsitraukia nuo realybės negalėdamas vertinti finansinių galimybių ir net paties poreikio. Neilgai trukus po daikto įsigijimo emocijų kartelė nusvyra į kitą pusę ir atsiranda gailėjimosi ar kaltės jausmai.
❗️Kontrolės praradimas. Nuo pirkimo priklausomas toliau apsipirkinės net žinodamas, kad tai neigiamai veikia jo gyvenimą. Pavyzdžiui, jau yra įsiskolinęs, negali sumokėti sąskaitų ar žino, kad reikės skolintis pinigų komunaliniams mokesčiams. Ir štai čia kai kurie pakliūva į dar vieną bėdą, kuri vadinama „greitosiomis paskolomis“ bet čia jau kita tema.
❗️Pernelyg didelis susitelkimas į apsipirkimą. Žmogus nuolat galvoja apie apsipirkimą, tiek apie konkretų daiktą, tiek apie patį procesą. Jis nuolat naršo internetinėse parduotuvėse arba ruošiasi eiliniam žygiui į prekybos centrą, nepaisydamas kitų savo pareigų ar artimų žmonių poreikių. Net apleidžia savo darbinę veiklą, nes didžiausią dalį laiko suryja daiktų medžioklė internete ir apsipirkinėjimas.
❗️Apsipirkimas siekiant atsikratyti neigiamų emocijų. Apsipirkinėjimas tampa priemone kovojant su stresu, nerimu, nuoboduliu ar kitais neigiamais jausmais. Užuot ieškojęs būdų savoms bėdoms spręsti, jis renkasi greičiausiai prieinamą trumpalaikį būdą – apsipirkimą.
❗️Melavimas arba pirkinių slėpimas. Jausdamas kaltę ar gėdą dėl kompulsyvaus pirkimo, žmogus gali slėpti savo apsipirkimo įpročius nuo kitų. Pavyzdžiui, atnešti pirkinius iš automobilio tik tada, kai nieko nėra namuose arba paslėpti juos spintoje ir vėliau ištraukus į klausimą atsakyti „oi, jau seniai turiu“.
Kaip atsikratyti priklausomybės?
✅ Kaip bet kurios kitos, taip ir šios priklausomybės gydymą reikia pradėti nuo paties priklausomybės fakto konstatavimo sau: „Taip, aš turiu problemą ir noriu jos atsikratyti“. Pagalvokite, dėl ko perkate. Ką jums tai duoda. Pasipuikavimą prieš kitus, o gal užpildo vidinę tuštumą. Norite nusipirkti svajonę, o gaunate viso labo bevertę prekę, kuri nė kiek nepriartina prie tikslo. Gal būt yra kitų būdų?
✅ Internetinių parduotuvių programėlės yra pagrindinis šiuolaikinio žmogaus pinigų rijikas ir priklausomybės formuotojas. Taigi, jeigu jūsų banko išrašai rodo, kad pirkiniams išleidžiate daugiau nei uždirbate, ištrinkite programėles iš savo įrenginių. Taip atkirsite save nuo paties greičiausio būdo apsipirkti.
✅ Iš namų išeikite su nedidele grynųjų pinigų suma, kad apsaugotumėte savo biudžetą ir neturėtumėte galimybės iš karto viską iššvaistyti. Palikite namuose kreditines korteles. Su plastikine „pinigine“ kontroliuoti biudžetą kur kas sunkiau.
✅ Prieš mokėdami pinigus už prekę užduokite sau du klausimus. Ar man tikrai reikia šito daikto, ar tikrai jį dėvėsiu, naudosiu? Ar nepasiduodu momentiniam impulsyvumui? Jeigu į abu klausimus atsakote tvirtu „taip“, tik tada galite tiesti pinigus ar kortelę pardavėjui, ar spausti mygtuką „pirkti“.
✅ Jeigu turite galimybę atidėti pirkimą 24 valandoms. Visai gali būti, kad praėjus tam laikui suprasite, kad to daikto jums visai nereikia.
✅ Venkite katalogų ir pardavėjų siūlomų naujienlaiškių prenumeratos. Nuolaidų sistema prekės juose pateikiamos taip meistriškai, kad net nepastebėję galite užsisakyti daug absoliučiai nereikalingų daiktų. Ir gale viso to „gėrio“ kaina pasirodys gerokai didesnė, nei jums atrodė.
✅ Planuokite savo dieną taip, kad kuo mažiau laiko liktų tokioms mintims, kaip „Toje parduotuvėje pristatyta nauja kolekcija, anoje prasidėjo išpardavimai...“. Aktyvus poilsis, sportas, bendravimas su žmonėmis, teatras, parodos, išvykos į gamtą ir šimtai kitų dalykų padės nukreipti mintis nuo pirkinių.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad retkarčiais impulsyvūs pirkiniai ar apsipirkimas kaip pramoga nebūtinai rodo priklausomybę nuo apsipirkimo. Tačiau jeigu toks elgesys tampa pernelyg intensyvus, ima kartotis ir sukelia neigiamų pasekmių, tai jau gali kelti nerimą.
