Psichologė Rasa

25/02/2026

„Ji rytais niekada neįdeda puodelio į indaplovę!“. „Jis numeta kojines kur pakliūva, užuot įdėjęs į skalbinių krepšį!“. „Ji atitraukia komodos stalčius ir niekada jų neuždaro, kai išeina!“. „Jis atidaro šaldytuvą ir stovi ten valandą, bandydamas nuspręsti, ką valgyti!“

Tai yra laimingai susituokusios poros nusiskundimai. Nors juos sieja meilės kupini santykiai, šie erzinantys įpročiai (nors kai kuriems jie gali atrodyti menki) yra visai nemaži įtampos šaltiniai.

Gyvenimas su kitu žmogumi visada turi erzinančių momentų, bet jeigu jau nusprendėte gyventi kartu, iš esmės jūs sutikote priimti tą žmogų „tokį, koks yra“.

Tai nereiškia, kad jis ar ji neturėtų pakeisti jums džiaugsmo neteikiančių savo įpročių. Tai reiškia kad net jeigu jūsų vyriškis tuoj pat susirinks visas kojines ar jūsų dama uždarys visus stalčius, jums užklius kažkoks kitas elgesys, kuris greičiausiai ims „ėsti nervus“. Jeigu leisite.

Sunku keisti savo įpročius, net jeigu pats žmogus to nori, nes jie pasireiškia kaip automatinis veiksmas. Ji nepalieka stalčių atidarytų vien tam, kad erzintų vyrą, kaip ir jis nestovi prie atdaro šaldytuvo, kad žmonai sukeltų neigiamas emocijas. Tiesiog jos ir jo galvoje sukasi daugybė minčių apie milijonus dalykų ir numestos kojinės ar į indaplovę neįdėtas puodelis net nėra jų sąraše.

Jeigu jau taip erzina, kartais paprasčiau praeinant tiesiog uždaryti tuos stalčius ar įdėti puodelį, nes kiekvieną dieną po keletą kartų sakomos tos pačios pastabos ima nebepasiekti adresato, nes jis įgauna imunitetą „bumbėjimui“, o tai dar labiau erzina kitą pusę.

Visi turime erzinančių įpročių ir jūs nesate išimtis. Ar tikrai norite leisti laiką ginčydamiesi dėl smulkių skirtumų, kurie didesniame paveiksle nieko nereiškia? Argi nebūtų nuostabu, jei abu galėtumėte vertinti vienas kito stipriąsias puses, nesutelkdami tiek daug dėmesio į visus tuos smulkius dalykus?

Sakysite, bet kaip, jeigu kasdien tas pats ir jis/ji nieko nekeičia? Bet leiskite paklausti, ar jis/ji ką nors keičia, kai jūs kasdien dėl to priekaištaujate? Jeigu tai neveikia, kodėl nepabandžius kitaip?

Savo užimtoje dienoje skirkite laiko, kad pastebėtumėte tai, ką jūsų partneris ar partnerė daro gerai. Tuos dalykus, kurie jums patinka. Tada pasakykite tam savo mielam žmogui, kokie dėkingi esate už tuos veiksmus. Kaip stipriai juos vertinate. Gal net norite patys to išmokti. Kartais daugiau laimime priimdami tuos smulkius erzinančius kito įpročius, kurie iš principo niekam nekenkia tik gadina jūsų dieną.

Nesakau, kad visai nereikia sakyti, kad vienas ar kitas jo įprotis jums nepatinka. Kitas žmogus neskaito mūsų minčių ir tikėtis, kad „pats susipras“ yra naivu. Poros sugalvoja įvairių dalykų, atkreipiančių dėmesį į erzinantį elgesį.

Pavyzdžiui, kiekvieną savaitę sutartą dieną apsikeičia „rašteliais“: lape viename stulpelyje parašo tai, koks partnerio elgesys patiko, kitame – tai, kas erzino. Tuos „raštelius“ galima rinkti ir po mėnesio aptarti, kas abiejų elgesyje kartojasi ir ką norėtumėte keisti. Poros sako, kad tai ne tik naudinga, bet dažnai būna smagu. Kodėl to nepabandžius ir jums?

18/02/2026

14/02/2026

https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/2808355/neuromokslininke-skaitymas-yra-investicija-i-smegenu-ilgaamziskuma-ir-emocine-sveikata?utm_medium=Social&utm_campaign=echo&utm_source=Facebook&fbclid=Iwb21leAP9VNNjbGNrA_1UhGV4dG4DYWVtAjExAHNydGMGYXBwX2lkDDM1MDY4NTUzMTcyOAABHsKkdnZ7VsJ0Z4OPhOtcTxwIKjbwzRXXKNldyGEkzdVlhWv42lC4WFYo2wFe_aem_xoLEKaMENQNIYbdDAhOTQA

Skaitymas gali būti net tik gera smegenų treniruotė, bet ir investicija į jų ilgaamžiškumą. Laidoje „Smegenų DNR“ neurom...

13/02/2026

Visiems mylintiems, mylimiems ir pasiruošusiems mylėti.

Sveika meilė yra chaotiška ir gražiai netobula lyg neapdorotas deimantas. Tai drąsa susidurti su sunkiomis situacijomis, nemaloniomis tiesomis, noras augti individualiai ir kartu. Tai ne pareiga, bet noras likti kartu, net jeigu išeiti būtų lengviau.

Meilė nėra nepriekaištinga. Ji atspari. Ji tikra. Ji grįsta pastangomis, kantrybe ir tikėjimu. Tai tylus supratimas, kad meilė nėra savaiminė duotybė. Ji nėra apie tobulumą. Tai supratimas, kad gyvenimas išbandys, emocijos kils ir kris ir bus dienų, kai pasaulis atrodys nepakeliamai sudėtingas, bet jūs vis tiek rinksitės vienas kitą. Kiekvieną dieną.

Meilei nėra apibrėžimo, kiekvienas ją apibūdintų skirtingai. O štai ką apie meilę yra sakę keletas garsių asmenybių.

Pablo Neruda, garsus Čilės poetas, yra pasakęs: „Aš myliu tave ne dėl to, kas tu esi, bet dėl to, kas aš esu, būdamas su tavimi.“

Rumi, žymus persų mistikas, sakė: „Meilė yra viskas, kas yra, ir viskas, kas bus“. „Kai meilė veda, stebuklai atsiranda kelyje.“

C.S. Lewis, žymus rašytojas ir literatūros kritikas sakė: „Meilė ne tai, kad mes žiūrime vienas į kitą, bet tai, kad žiūrime ta pačia kryptimi.“

Lao Tzu, senovės Kinijos filosofas, teigė: „Meilė yra didesnė už bet kokią baimę.“

Tad mylėkite ir būkite mylimi

11/02/2026

APIE NEPASITIKĖJIMĄ SAVIMI IR ŽEMĄ SAVIVERTĘ

Pasitikėjimo savimi trūkumas gali pasireikšti įvairiai. Pavyzdžiui, galite pastebėti, kad kažkas dažnai abejoja savo sprendimais arba vengia prisiimti naujas pareigas. Taip pat gali vengti socialinio bendravimo arba viešo kalbėjimo. Tai atvira nepasitikėjimo savimi forma.

Tačiau nepasitikėjimas savimi taip pat gali būti mažiau matomas, kaip subtilus nesaugumo požymis. Žmogus taip elgtis gali norėdamas išvengti nejaukumo, atrodyti užsiėmęs, svarbus ir įsitraukęs į kažkokią veiklą, net jeigu iš tikrųjų taip nėra. Tai savotiškas susidorojimo mechanizmas, padedantis išlaikyti tam tikrą įvaizdį, net kai jis nėra visiškai tikras.

Kaip tai atrodo kasdieniame gyvenime. Tarkime, matote, kaip kažkas laiko naujausią telefoną ir daro juo asmenukes. Jūs taip pat jį turite, bet savo kišenėje. Kadangi norite jiems įrodyti, kad turite net modernesnį telefoną nei turi jie, išsitraukiate savąjį ir suvaidinate inscenizuotą skambutį. Arba pradedate slinkti, nieko konkretaus neieškodami. Tiesiog tam, kad jiems ką nors įrodytumėte.

Arba eidami gatve pamatote pažįstamą ir norėdami išvengti pokalbio, apsimetate, kad jums kažkas skambina. Išsitraukiate telefoną ir „kalbate“. Kodėl? Todėl kad „nežinosiu, ką pasakyti / nemoku bendrauti“. Jūsų nepasitikėjimas savimi įvaro jus į kampą, nes kažkokiu būdu visą pokalbio eigą prisiimate sau. Net nepagalvojate, kad galbūt kitas žmogus turės ką pasakyti, be to, kartais užtenka tiesiog pasisveikinti ir nusišypsoti.

Arba sėdite viešoje vietoje ir matote porą, kuri mėgaujasi vienas kito draugija. Bandydami įrodyti, kad ir jūs turite porą, net jei taip ir nėra, apsimetate siunčiantis romantišką balso žinutę, o galbūt paskambinate ar vėlgi inscenizuojate skambutį draugui ir imate pasakoti apie tai, kokią staigmeną jums padarė jūsų antroji pusė ar kokių planų kartu turite ateinančiam savaitgaliui. Tiesiog tam, kad ta pora pamatytų, jog ir jūs ką nors turi. Tiesiog tam, kad jie jus pamatytų kitaip. Kodėl? Žema savivertė ir noras būti pastebėtam jus tiesiog žudo.

Bet žinote, ką? Jums artimi žmonės jus pažįsta, jus žino ir nereikia nieko įrodinėti O nepažįstamiems iš tikrųjų nerūpi, turite ar neturite ką nors, buvote ar nebuvote kažkur. Tad nustokite siekti patvirtinimo.

Kartais kiekvienam tenka kovoti vidines asmenines kovas, kad pasiektume tai, ką norime pasiekti, kad būtume ten, kur norime būti. Kas kitas gali jus geriau suprasti nei jūs pats?

Tie atsitiktiniai žmonės, kuriuos sutinkate gatvėje? Jie neturi supratimo, koks jūs buvote, esate ar norite būti. Ir patikėkite, jie net nenori žinoti.

Tie kolegos darbe? Jie rūpinasi savo pareigomis ir pasiekimais. O jeigu labiau „rūpinasi“ jūsiškiais, tai daugiau pasako apie juos nei apie jus.

Savimi nepasitikintys paprastai neturi stabilaus vidinio savęs vertinimo jausmo, todėl natūraliai ieško veidrodinio atspindžio išorėje. Jų savivertė priklauso nuo išorinio vertinimo: „Esu vertas tiek, kiek mane vertina kiti.“

Kritiką priima labai asmeniškai ir reaguoja itin jautriai, bijodami nepatikti per daug nuolaidžiauja, priklauso nuo pagyrimų, nuolat analizuoja, ką kiti apie juos galvoja ir gerai jaučiasi tik tada, kai gauna teigiamą patvirtinimą iš išorės.

Jie tarsi nuolat skenuoja aplinkinių reakcijas, nuomones, kūno kalbą ir vertindami save vadovaujasi išorine saviverte. Tai nereiškia, kad žmogus yra silpnas. Tai reiškia, kad jo savivertės sistema sureguliuota išorėje, o ne viduje. O tai kenkia psichinei sveikatai.

Liaukitės bandę parodyti žmonėms, kad esate daugiau nei „mato“ jie. Iš tiesų tai jūs nežinote, ką jie mato ir išvis, ar mato. Kiekvienas gyvena savo gyvenimą. Kuo mažesnis pasitikėjimas savimi, tuo labiau norisi būti tuo ar tokiu, kas ar koks nesate.

Liaukitės stengęsi įrodyti žmonėms savo vertę. Ir juolab pagal įsivaizduojamą jų vertinimą matuoti savivertę. Taip ir toliau griausite pasitikėjimą savimi, kai nesulauksite taip trokštamų aplodismentų.

05/02/2026

Puiki lektorė. Rekomenduoju

Psichologinė savijauta ir bendravimo iššūkiai prižiūrint senstančius tėvus

Rūpinimasis senstančiais tėvais ar kitais amžėjančiais artimaisiais – tai jautri ir emocinių iššūkių kelianti gyvenimo patirtis. Ji kupina meilės bei atsakomybės, bet kartu ir iššūkių: nuovargio, kaltės, liūdesio ar bejėgiškumo jausmo. Dažnai šis laikotarpis atneša ir santykių šeimoje pokyčius – tarsi apsikeičiama vaidmenimis, kai vaikui tenka tapti tuo sauaugusiuoju, kuris rūpinasi savo tėvais. Be to, bendravimas su tėvais gali atnešti įvairių konfliktų. Tam reikia be galo daug vidinės stiprybės ir atsparumo.
Šis susitikimas skirtas visiems, kurie vienaip ar kitaip susiduria su tėvų senėjimu ir nori išmokti geriau suprasti ir palaikyti save šiame procese. Kalbėsime apie emocijas, ribas, kaltės jausmą, bei būdus išlaikyti savo vidinę pusiausvyrą, kai gyvenimo aplinkybės reikalauja labai daug. Taip pat bus paliečiama sudėtingos komunikacijos su tėvais tema.
Susitikimo temos:
Tėvų senėjimo procesas ir jo poveikis šeimos santykiams bei emocinei savijautai;
Emocijos, kurios kyla rūpinantis tėvais, ir pasirūpinimas savimi jų akivaizdoje;
Savo ribų pažinimas ir pasirūpinimo savimi būdai senstančių tėvų priežiūroje;
Kaip komunikuoti su tėvais, kai jie atsisako pagalbos ar yra pernelyg reiklūs.

Kur vyks?
Alytaus miesto bendruomenės patalpose – Jaunimo g. 3, I aukštas, salėje.
Kada?
2026 vasario 26 d. (ketvirtadienis)
Pirma grupė 13:30-16:45 val (pertraukėlė 15:00-15:15 val.).
Antra grupė 17:15 -20:30 val (pertraukėlė 18:45-19:00 val.)

Mokymus veda psichologė, kognityvinės elgesio terapijos (KET) psichoterapeutė bei supervizorė, Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos narė, Lietuvos KET asociacijos narė Kristina Paradnikė.

Norite prisijungti? Kviečiame užsiregistruotis:
telefonu: +37065774844
el. paštu: alytausbsn@gmail.com

Grupėje dalyvių skaičius iki 20 žmonių
Veikla vykdoma įgyvendinant projektą „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“. Projektas finansuojamas 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos „Europos socialinio fondo +“ ir 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos bendrojo finansavimo lėšomis. Projekto „Kompleksinės paslaugos (KOPA)" projekto vykdytojas - Europos socialinio fondo agentūra. Projektas įgyvendinamas su projekto partneriais.
Susitikimų metu bus teikiama vaikų (3-7 m.) priežiūros ir pavežėjimo paslaugos, esant tokiam poreikiui informuokite mus.

02/02/2026

Žmogus, kuris turi priklausomybę nuo alkoholio, lošimų, narkotikų, dažnai gali slėpti savo vartojimą, vengti kalbėti apie problemą, meluoti ir pateikinėti išgalvotas priežastis. Jis gali teigti, kad viskas yra kontroliuojama, kad geria, lošia, vartoja tik retkarčiais, arba net kaltinti kitus.

„Galiu nustoti bet kada". Tai vienas didžiausių melų, kurį sau kartoja į priklausomybę įnikę asmenys. Sustabdyti šį ratą reikia milžiniškų pastangų, nes pavykus kažką padaryti ir užplūdus džiaugsmui vartojimas tampa atlygiu, o susimovus ir apėmus pykčiui ar liūdesiui – paguodos prizu.

Atsisakyti priklausomo elgesio ne taip lengva, kaip gali atrodyti pačiam vartotojui. Taip yra dėl dopamino – neurosiuntiklio, susijusio su malonumu, motyvacija ir elgesio sustiprinimu. Dopaminas atlieka pagrindinį vaidmenį smegenų atlygio sistemoje, kuri yra labai svarbi priklausomybės nuo medžiagų ir elgesio, pavyzdžiui, alkoholio, azartinių lošimų, narkotikų ir net maisto ar sekso, vystymuisi.

Kuo daugiau ir greičiau dopamino išsiskiria už atlygį atsakingoje smegenų srityje pavartojus, tuo didesnę priklausomybę ta medžiaga (veiksmas) sukelia.

Kai užsiimate malonumo jums teikiančia veikla (pavyzdžiui, vartojate alkoholį ar lošiate), išsiskiria dopaminas, sukurdamas malonumo ar euforijos jausmą. Šis dopamino antplūdis „moko“ smegenis, kad veiklą verta kartoti. Ir nors pačio dopamino tose vartojamose medžiagose nėra, smegenų atlygio grandinėje jos paskatina jo išsiskyrimą.

Laikui bėgant, pakartotinis elgesys ar kvaišalų vartojimas gali sutrikdyti dopamino signalizaciją, sumažinti pradinį jo lygį ir kasdienę veiklą padaryti vis mažiau teikiančią malonumo. Pavojus kyla dėl to, kad smegenų atlygio sistema reikalauja didesnio kiekio medžiagos.

Smegenys gali pradėti pasikliauti alkoholiu ar kitu priklausomu elgesiu, kad žmogus jaustųsi normaliai ar laimingas, o tai prisideda prie didesnio potraukio ir priklausomybės išsivystymo.

Lošimai sukelia dopamino išsiskyrimą panašiai kaip ir alkoholis ar narkotikai, ypač dėl protarpinio atlygio: laimėjimai yra nenuspėjami, todėl dopamino šuoliai sustiprėja. Laimėjimo (atlygio) laukimas tampa toks pat stiprus kaip ir pats laimėjimas.

Taip sustiprinamas kompulsyvus lošimo elgesys. Gausų dopamino išsiskyrimą skatinančios „gėrybės“ sutrikdo žmogaus gebėjimą atidėti pasitenkinimą ir jį norisi gauti tuojau pat.

Išsivysto lėtinis vartojimas ir didėja tolerancija. Pakartotinai stimuliuojant smegenis vartojama medžiaga ar elgesiu, smegenys gali sumažinti dopamino receptorių skaičių arba gaminti mažiau dopamino – šis procesas vadinamas neuroadaptacija.

Tai didina toleranciją (reikia daugiau, kad būtų pasiektas tas pats poveikis) ir sukelia abstinencijos simptomus, kai elgesys nutraukiamas. Ir tai jau yra priklausomybė.

Jeigu ši sistema jums pažįstama, nustokite sau meluoti, nuo bėdų bėgti, o sustokite, atsigręžkite ir akis į akį susidurkite su savo baimėmis ir problemomis. Kuo anksčiau pradėsite, tuo greičiau nustosite sau meluoti.

(rekomenduoju perskaityti Anna Lembke knygą „Dopamino tauta“).

14/01/2026

Metai dar tik prasidėjo, bet jau ima bliūkšti kai kurių žmonių Naujųjų metų pažadai sau. Nuo Naujųjų sveikiau maitinsiuosi, pradėsiu sportuoti, darysiu tą ir aną. Viskas taip tinkama ir aišku, tai kodėl iš tų pažadų gaunasi šnipštas?

Viskas su tais pažadais yra gerai, blogai tai, kad juos priimame kaip taisykles ir prievolę, o tai mus įrėmina. O rėmų mes nemėgstame. Kitas dalykas, pažadai mus tarsi nubloškia į priešingą kraštutinumą nei esame dabar. Ir kuo tas tarpas didesnis, tuo didesnė tikimybė, kad pažadai grius.

Kartais užtenka pradėti nuo mažesnio spaudimo sau ir vietoje „aš privalau nueiti 10 tūkstančių žingsnių kasdien“, „aš turiu visiškai atsisakyti saldumynų“, kas skamba kaip komanda, įjungti šiek tiek švelnesnį režimą „būtų gerai, jeigu...“.

Šiek tiek pakoreguodami teiginius sau, nuo psichikos nuimame papildomą spaudimą. Kai nejaučiame spaudimo ir įtampos, nuveikiame kur kas daugiau, nesvarbu, kalbame apie pažadus sau ar bet kokią kitą veiklą.

Kita kliūtis – motyvacija. Mes pasikliaujame motyvacija labiau nei sistema. Kažkur teko skaityti, kad naujametinių pažadų motyvacija stipriausia sausio 1 dieną, o silpniausia – sausio 17 dieną. Kai motyvacija išblėsta, įpročiai žlunga, jeigu nėra rutinos ar struktūros. Kasdienė sisteminga rutina nugali motyvaciją. Todėl tokie dalykai, kaip aplinka, priminimai, tvarkaraščiai yra svarbesni nei valia.

Na, o jeigu jau taip sunku laikytis tų pažadų, pabandykite į juos žiūrėti ne kaip į tikslą, o priimti kaip mokslinį eksperimentą. Kiekvieno eksperimento esmė – mes nežinome ar jis pavyks, ar ne.

Tiesiog nusistatome laiko atkarpą – mėnuo, du ar trys – ir bandome daryti kitaip be jokio spaudimo ir vertinimo, mums tinka ar netinka, patinka ar nepatinka. Vertinsime pasibaigus eksperimento laikui ir jeigu rezultatai netiks ar nepatiks, bet kada galėsime grįžti prie ankstesnių įpročių.

Vien žinojimas apie tokią galimybę nuima įtampą, būname labiau atsipalaidavę, savęs „nepušinam“. Ir kas ten žino, dingus įtampai dar ir pavyks tai, ką sau pažadėjome.

Sėkmės 🙂

23/12/2025

Metų ratas apsisuko ir vėl Kalėdos. Vėl linkėjimai, vėl svajonės, vėl pažadai sau ir kitiems. Ir viltys, kad viskas išsipildys. Ir išsipildys, tereikia nedaug:

Tikėjimo, kad galite.
Tikėjimo, kad sugebate.
Tikėjimo, kad padarysite.

Mažiau filtrų, daugiau tikrumo.
Mažiau pavydo, daugiau džiaugsmo dėl kito žmogaus sėkmės.
Mažiau niurzgėjimo, daugiau veiklumo.
Mažiau baimių, daugiau ryžto.

Ir svarbiausia – vertinkite tuos žmones, kuriuos turite šalia. Kol jie šalia, tol turite daugiau nei jums atrodo. Negailėkite jiems savo laiko, dėmesio ir dėkingumo.

Jaukių, šiltų ir stebuklingų Kalėdų 🎄❤️

18/12/2025

Kalėdos siejamos su džiaugsmingu, ramybe, meile ir gerumu pripildytu laikotarpiu, tačiau nemažai žmonių per šventes jaučia stresą.

Oficialios medicininės diagnozės, vadinamos „Kalėdų sutrikimu“ nėra, tačiau ši frazė kaip ir Kalėdų melancholija, šventinis stresas ar Kalėdų depresija neretai vartojama apibūdinti emocinį stresą, atsirandantį šventiniu laikotarpiu.

Paprastai tai reiškia streso, nerimo, liūdesio ar perdegimo sindromo derinį. Taigi, jausmai tikri, net jei tokio pavadinimo nėra.

Šventinį stresą kelia bandymas patenkinti savo lūkesčius ir atitikti kitų, planai keliauti į svečius ar priimti svečius, dovanų pirkimas, nerimas dėl šeimos susibūrimų, būtinybė aplankyti artimuosius, leisti su jais laiką, net jei santykiai įtempti. Jaudulys, kad viską suspėtum laiku, kad kažko nepamirštum. Bendras metų pabaigos nuovargis, kurį gali paaštrinti įvairių darbų, projektų užbaigimai.

Maža to, visuotinis spaudimas atrodyti laimingiems kelia vidinį spaudimą, persunktą kaltės jausmo, jeigu taip nesijaučiu, juk privalau džiaugtis. Aplinkui viskas žiba, tviska, visi tokie laimingi, ar su manimi kažkas negerai?

Kyla dirglumas, visą tą pilką vidinį debesį norisi kuo greičiau išsklaidyti, ir žmogus puola dar intensyviau ieškoti dovanų, planuoti susitikimus arba atvirkščiai, visiškai įkrenta į apatiškumą. Jaučiasi išsekęs, sunku mėgautis šventėmis, apima pervargimo ar „nepakankamai gero“ jausmas.

Meskite šalin tuos nusistovėjusius standartus, kaip viskas turi būti ir pabandykite iš tikrųjų pasidžiaugti šiuo laikotarpiu, kuris vis dar vadinamas stebuklingu, tik mes jo nematom, nes dalyvaujam kažkokiame skubos maratone.

Truputį stabtelkite.

✨Pasidarykite trijų dalių sąrašą: (1) ką dar reikia padaryti, (2) kada tai reikia padaryti, (3) kas nėra būtina, (4) dėl ko galite paprašyti pagalbos.

✨Leiskite sau jausti tai, ką jaučiate. Nereikia būti linksmam vien todėl, kad Kalėdos. Nieko tokio, jei nesijaučiate „linksmi ir pozityvūs“ ištisą parą.

✨Jeigu reikia, pasakykite „ne“. Jums tikrai nebūtina dalyvauti kiekviename renginyje ar atitikti visų lūkesčių.

Juk Kalėdos yra ne apie tobulumą, ne apie nustebinimą. Kalėdos yra apie žmones, ryšį, ramybę, jaukumą, nuoširdumą, tradicijas ir šilumą. Neleiskite, kad tai nueitų į antrą planą.