14/12/2022
Šiandien noriu rašyti apie laimę, tą paprastą žmogišką laimę, kurios vis ieškom, geidžiam, meldžiam.
Kas laimė yra tau? Kiek daug tavo laimės priklauso nuo kito žmogaus, sąskaitos banke ar pinigų kišenėj? Kiek daug tavo laimės priklauso nuo tavo sveikatos, tavo artimųjų ar tolimųjų? Kiek daug tavo laimės priklauso nuo išsipildžiusių ar neišsipildžiusių svajonių?
Ar visa tai yra laimė? Kai ją gali bet kas kitas paimti nunešti, atnešti? Ir kodėl vieną dieną ją atneša, o kitą dieną ją išneša. Iš kur ateina ta laimė? Vienas sakys laimė turėti vaikų, bet kitą dieną galbūt svajos neturėti, nes jie būna žiauriai užknisa, o dar kiek išlaidų juos užauginti? Ar mylimasis, na va atrodo jei nukabins tą saulę nuo dangaus, aš būsiu laiminga, ai ne, gal šiandien man užteks ir kvepalų.. bet pala pala jie kažkokie pigūs, nors kvepia tai nepaprastai.. ach ne, jis vėl ne toks, ne taip vėl atsistojo, o gal atsisėdo.
Na kur ta mano laimė? Ir vėl tų pinigų mažai. Na vėl tas darbdavys pamiršo apie premijas, žiema neįprasta, užsnigo viską, vėl sniegą kast, darbų mažai, nes elektra pabrango ir kuras ar briketai. Na kodėl gi vėl žiema atėjo netikėtai, ir kelininkai kaip visada nenukasė kelių. O gal kaip tik šiandiena jie taip anksti nuvalė, kad aš galėčiau eiti neapsnigtu keliu. Bet aš tokia pikta, kad negaliu net pastebėti, kad vėl nauja diena?
O laimė man šiandien yra pabust ryte, pajust akimirką žavingą, kad dar esu gyva. O laimė man šiandien yra suvokt, kad laimė aš pati sau, savo galvoje ir savo širdyje. Ir laimė man šiandiena yra mylėti jus visus be išimties. Laimė man šiandiena yra suprast, kad ši akimirka yra brangiausia, nes vieną aš ją teturiu. Ir laimė man yra šiandien dalintis su jumis tuo, ką aš turiu.
Aš negaliu būt tavo laimė ar nelaimė, aš negaliu priverst tavęs nusišypsoti, aš negaliu priverst tavęs mylėt mane, o gal nekęsti. Aš tik galiu prisiliesti, pajusti tavo kūną ir mylėt visa širdim. Nes jei galėčiau būti tavo laimė ar nelaimė, aš rinkčiaus būti laime tau kasdien. Aš rinkčiaus už tave svajot ir būti tavo svajose. Bet aš net nežinau kas yra tavo laimė tau, pabust kasdien ar tik greičiau numirt. Aš juk net nežinau kas yra tavo laimė gyvent su mylimu ar jo nekęst kasdien. Aš nežinau kas yra tavo laimė, nes kiekvienam ji galbūt visai kita.
Tik aš žinau, kad tavo laimė tavyje ir niekas niekada negali jos atimti, nes ji kaip saulė danguje. Atrodo debesys užstojo, bet saulė šviečia net tada. Taip tavo laimė, ji tavyje, net kai mintys užgula miglotos, net kai atrodo kad visi jau prieš tave. Bet tavo laimė tavyje.
Ir aš linkiu pajust šiandiena ta savo laimę savyje. Ne ryt ir ne poryt, ne kitais metais. Tiesiog dabar ir čia. Juk viskas ką turi yra dabar. Ne ryt poryt, nes gali jų jau gali nebebūt.
O tavo laimė vis dar tavyje. Ir bėgant laukime, sustok akimirkai, nurimk, pajusk, kaip tavo laimė čia šalia.
Todėl linkiu dabar ir čia mylėt ir būt sveikiems, linkiu tikėt, kad tu gali turėti savo laimę savyje. Linkiu turėt drąsos gyvent, kad nereikėtų tyliai sėlint link mirties. Juk čia dabar tu juk gali paklaust savęs kas laimė man? Ir kur ji yra? Ar milijonas, du, ar trys? Kada bus mums gana valdžios ar pinigų? Kada mums gana bandyt įtikti visiems, o gal kaip tik apkaltinti visus? Kada mes džiaugsimės, kad turim tiek nedaug ir tuo pačiu tiek daug? Kada atleisim ir pamiršim skaudesnį žodį, žvilgsnį piktą? Kada nukasim savo sniego du metrus, nelaukę kol ateis kas kitas? Kada gyvensim už save, ne už kitus, ir nebandysim jų išgelbėt? Kada mylėsim ir nelauksim dovanų, kad būt už ką mylėti?
Linkiu kasdien mylėt stipriau, kasdien atleist ir pabust iš naujo ir praeitį palikt tik praeičiai, nes ji tik tavo galvoje ir realiai neegzistuoja.
Juk jei paklausi ką tu gali šiandien nuveikt, kad šis pasaulis būt geresnis? Gal tai ir pasikeis, nereiks tau laukt kitų malonės.
Linkiu jums laimės ir sulaukt naujų, linkiu svajonių, pinigų. Linkiu Jums sužinot, kad laimė savyje šiandien ir čia, kad ir kur bebūtum.