Kinezi Sveikatingumo studija Jonavoje, J. Ralio Gatvė 11 (2026)

27/09/2025

Esame įpratę galvoti, kad KORTIZOLIS yra tik streso hormonas. Tačiau tiesa ta, kad be jo mes negalėtume ryte pabusti, būti aktyvūs, planuoti, dirbti ar susitelkti į užduotis.

Kortizolis pats savaime nėra nei geras, nei blogas hormonas. Trumpalaikis jo pakilimas padeda išlikti žvaliems, bet ILGALAIKIS stresas, įtampa, miego trūkumas, nuovargis ar perdegimas lemia, ilgai išliekantį aukštą jo lygį, kas jau pradeda žaloti organizmą.

NAKTĮ kortizolio lygis būna žemas, o anksti ryte pradeda kilti.
Didžiausia jo koncentracija yra 7-9 val. Būtent tada šis hormonas suteikia energijos, didina žvalumą ir budrumą, ruošia organizmą aktyviai dienai. Rytinis buvimas dienos šviesoje (LAUKE) palaiko natūralius organizmo cirkadinius ritmus ir normalų kortizolio kiekį kraujyje.

VAKARE kortizolio kiekis natūraliai mažėja, todėl labai svarbu TAMSA ir RAMYBĖ - kad kortizolis natūraliai kristų ir gamintųsi daugiau melatonino, padedančio geriau miegoti. Reikia pasakyti, kad kortizolis ir melatoninas veikia kaip antagonistai - jeigu vieno daug, tai kito bus mažai.

Taigi kortizolis yra organizmo žadintuvas ir apsaugos sistema viename. Jis būtinas mūsų gyvybingumui, tačiau labai svarbu yra palaikyti jo pusiausvyrą (reguliarus miegas, subalansuota mityba, saikingas judėjimas, poilsis ir streso mažinimas). Sutinku, kad būtent tai ir yra sudėtingiausia...

20/09/2025

Kodėl reikia nuolatos mokytis kažko naujo?

Mūsų smegenys sudaro vos 2 % viso kūno masės, o sunaudoja apie 20% visos organizmo energijos. Kad šią energiją taupytų, išmoktus veiksmus ir žinias jos paverčia AUTOMATIZMU. Pastebėkime, kiek daug veiksmų kasdien atliekame tiesiog „autopilotu“ – vaikščiojame, vairuojame, rakiname duris, galbūt netgi dirbame.

Automatizacija mažina smegenų, o ir viso kūno apkrovą ir leidžia greičiau atlikti įprastas užduotis. Tačiau yra ir kita pusė – automatizuoti veiksmai nebeskatina NEUROPLASTIŠKUMO, t. y. naujų neuroninių jungčių formavimosi. Jei žmogus nuolatos automatiškai daro tik tą patį, jo smegenys nebegauna pakankamos stimuliacijos, jokios tobulėjimo "treniruotės".

Smegenų sveikatai yra būtinos NAUJOVĖS ir IŠŠŪKIAI. Nauja patirtis skatina išeičių paieškas, žadina smalsumą, aktyvina dopamino sistemą (atsakingą už motyvaciją, atlygio ir malonumo pojūtį), lavina atmintį bei dėmesį, o hipokampe netgi skatina naujų neuronų atsiradimą. Kitaip tariant, naujovės tiesiogine prasme „jaunina“ smegenis.

Taigi:
• Mokykitės kalbų, groti muzikos instrumentu ar nerkite į kūrybinę veiklą.
• Skaitykite knygas.
• Keiskite kasdienius įpročius: eikite kitu maršrutu, valykitės dantis kita ranka, gaminkite naujus patiekalus.
• Išbandykite naujas judėjimo formas – šokius, jogą, kovos menus.
• Spręskite galvosūkius, mokykitės naujų dalykų darbe ar moksle.
• Bendraukite su skirtingais žmonėmis, ieškokite naujų patirčių socialinėje ir emocinėje srityje.

Esminė mintis:
Smegenys LAVĖJA tik tada, kai jos yra priverstos peržengti įprastų automatizmų ribas. Nuolatinis mokymasis ir naujovių paieška – tai ne tik būdas įgyti daugiau žinių, bet ir veiksminga priemonė išlaikyti smegenų jaunystę, lankstumą ir apsaugoti jas nuo pažintinio nuosmukio.

Be abejonės, labai svarbu yra ir miego, judesio bei mitybos kokybė.

14/09/2025

Ledas delne: mažas įrankis dideliam nusiraminimui

Kartais emocijos mus užklumpa tarsi banga – rodos, nevaldomu tampa nerimas, pyktis, panika ar liūdesys. Tokiomis akimirkomis svarbu turėti paprastą, greitą būdą, padėsiantį „perkrauti“ nervų sistemą. Vienas jų – LEDO kubelio laikymas delne.

Delnuose GAUSU nervinių galūnėlių, kraujagyslių, energetinių bei refleksinių viso kūno taškų, todėl šaltis čia gali veikti itin stipriai:

Aktyvina nervų sistemą – šaltis nukreipia dėmesį nuo vidinės įtampos į netikėtą stiprų pojūtį ir „nutraukia“ nerimo spiralę.

Keičia kraujotaką – kraujagyslės susitraukia, o po kelių sekundžių vėl išsiplečia, todėl gerėja kraujotaka.

Suteikia hormoninį impulsą – trumpas šokas padeda išsiskirti adrenalinui, bet vėliau ateina ramybės fazė.

Padeda psichologiškai – tai paprastas būdas „įsižeminti”, grįžti į savo kūną, į realybę, pajusti „čia ir dabar“ būseną. Šaltis „atvėsina“ emocijas, suteikia laiko reaguoti ramiau.

Trūkstant koncentracijos – trumpas šaltukas pažadina ir padeda susikaupti.

Kaip praktikuoti?

1. Paimk ledo kubelį į delną.
2. Laikyk 30–60 sekundžių, dėmesį sutelkdamas tik į pojūtį.
3. Jei reikia – pakartok kelis kartus, bet neleisk odai peršalti.
4. Po pratimo giliai įkvėpk ir iškvėpk – pajusk ramesnį save.
5. Su vaikais ar vyresnio amžiaus žmonėmis šį metodą galima paversti žaidimu: „kiek sekundžių išlaikysi?“

Netinka žmonėms, turintiems Reino sindromą ar labai jautrias kraujagysles.

14/08/2025

GRAVITACIJA suteikia mums svorį ir leidžia judėti, tačiau tuo pat metu (nuolatos traukdama žemyn) meta iššūkį mūsų stabilumui. Norėdami išsilaikyti vertikalioje padėtyje, turime gebėti NUOLATOS prisitaikyti. Jei to nedarytume bent sekundę - paprasčiausiai nugriūtume.

Kiekvieną akimirką mūsų kūnas atlieka šimtus subtilių, VOS PASTEBIMŲ korekcijų. Jų pagrindas – glaudus nervų sistemos ir raumenų darbas. Gilieji liemens, dubens, kaklo ir pėdų raumenys mikroskopiškai susitraukinėja, kad galva išliktų virš kūno, o kūnas – virš atramos taško.

REGĖJIMO sistema padeda orientuotis erdvėje, vertinant horizontą ir aplinkos objektų padėtį.
VESTIBIULARINĖ sistema, esanti vidinėje ausyje, registruoja galvos judesius ir kryptį.
PROPRIORECEPCIJA (sąnarių, raumenų, odos jutimų davikliai) nuolat siunčia smegenims informaciją apie kūno padėtį erdvėje.

Smegenys apdoroja visus gautus signalus ir PER REFLEKSUS aktyvuoja reikiamus raumenis, kad padėtis būtų koreguota akimirksniu.

Net ir ramiai stovėdami mes nesame visiškai nejudrūs – kūnas nuolatos „MIKRO - BANGUOJA“.
Puikus pusiausvyros išlaikymo mechanizmo pavyzdys - VAŽIAVIMAS DVIRAČIU - vienas netikslus pasvyrimas gali baigtis griuvimu.

EITI gali atrodyti paprasta, tačiau iš tiesų tai yra vienas SUDĖTINGIAUSIŲ motorinių įgūdžių, kuriuos žmogus išmoksta. Mažas vaikas, norėdamas žengti pirmuosius žingsnius, turi ne tik sustiprinti raumenis, bet ir:
Išlavinti pusiausvyros pojūtį;
Išmokti koordinuoti judesius tarp rankų, kojų ir liemens;
Išsiugdyti gebėjimą apdoroti jutimo signalus iš regėjimo, vestibuliarinės sistemos ir proprioreceptorių;
turėti refleksus, leidžiančius išvengti griuvimo.

Tik tuomet, kai šie komponentai susiderina, žmogus gali vaikščioti stabiliai ir saugiai.

Ir tai – tik viena mažytė dalis iš viso to, ką mūsų kūnas kasdien atlieka be jokio sąmoningo įsikišimo…

04/08/2025

Hipersensorinis jautrumas

Ar kada nors jautėte, kad įprastiniai garsai, šviesos, kvapai ar prisilietimai jus veikia per giliai ir per stipriai? Galbūt tam tikras kvapas kelia ne tik prisiminimus, bet ir vidinį nerimą ar net susierzinimą?

Hipersensorinis jautrumas – tai gerokai intensyvesnis pojūčių priėmimas per VISAS jutimo sistemas: regą, klausą, lytėjimą, skonį ir kvapą. Tai reiškia, kad mūsų smegenys apdoroja signalus iš aplinkos daug INTENSYVIAU nei įprastai, todėl net kasdieniai dalykai gali tapti sunkiai pakeliamais.

Svarbu suprasti: ši būsena nėra liga ar trūkumas, o unikalus NERVŲ SISTEMOS atsakas į aplinką.
Mūsų smegenys nuolat FILTRUOJA informaciją, kad galėtume susikoncentruoti į tai, kas svarbiausia. Tačiau hipersensorinio jautrumo atveju ši filtravimo sistema veikia kiek kitaip: ji PRALEIDŽIA daugiau detalių, todėl smegenys gauna daug stipresnių ir gausesnių signalų nei įprastai.

Tai dažnai pasireiškia autizmo spektro, ADHD, nerimo sutrikimų ar kitų neurologinių būklių (migrenos) atvejais, tačiau gali pasireikšti ir visiškai sveikiems žmonėms.

Gyventi su hipersensoriniu jautrumu reiškia mokytis pažinti savo ribas, priimti save ir KURTI aplinką, kuri leidžia jaustis saugiai bei komfortiškai. Štai keli praktiški patarimai:

• Stebėkite savo pojūčius: kas kelia diskomfortą, o kas padeda nurimti?
• Saugokite savo erdvę: sumažinkite triukšmą, reguliuokite šviesos intensyvumą, rinkitės patogius, malonius kūnui audinius, naudokite natūralius kvapus.
• Naudokite sensorinius pagalbininkus: triukšmą slopinančias ausines, akinius nuo saulės, minkštus užvalkalus ar specialius drabužius be erzinančių etikečių.
• Skirkite laiko atsipalaidavimui: kvėpavimo pratimai, meditacija, lėtas, sąmoningas judesys.
• Ieškokite palaikymo: kalbėkitės su artimaisiais ar specialistais, kurie gali suprasti ir padėti.

Kodėl svarbu suprasti hipersensorinį jautrumą?
Tai moko mus atidumo, kantrybės ir supratingumo – prisitaikyti prie kitų poreikių ir vertinti kiekvieno žmogaus unikalumą.

Tinkamai suprastas ir puoselėjamas hipersensorinis jautrumas gali tapti dovana, leidžiančia pasaulį jausti giliau, pilniau ir ryškiau.

27/07/2025

B grupės vitaminai – tai aštuoni vandenyje tirpūs vitaminai, ypač svarbūs medžiagų apykaitai, nervų sistemos sveikatai, kraujodarai, odos, plaukų ir akių būklei. Šie vitaminai veikia kompleksiškai, todėl organizmui svarbu gauti jų visumą:

1. Vitaminas B1 - TIAMINAS
Palaiko energijos gamybą iš angliavandenių.
Būtinas normaliai nervų sistemos veiklai.
Padeda palaikyti širdies funkciją.

2. Vitaminas B2 - RIBOFLAVINAS
Dalyvauja energijos apykaitos procesuose.
Suteikia antioksidacinę apsaugą.
Padeda išlaikyti sveiką odą, gleivines, regėjimą.

3. Vitaminas B3 - NIACINAS /NIKOTINO RŪGŠTIS
Dalyvauja ląstelių kvėpavime ir energijos gamyboje.
Palaiko sveiką odą, virškinimo sistemą, nervų sistemos veiklą.
Gali padėti reguliuoti cholesterolio kiekį.

4. Vitaminas B5 - PANTOTENO rūgštis
Dalyvauja riebalų rūgščių sintezėje.
Būtinas steroidinių hormonų, vitamino D, neurotransmiterių gamybai.
Skatina žaizdų gijimą.

5. Vitaminas B6 - PIRIDOKSINAS
Reguliuoja aminorūgščių apykaitą
Dalyvauja neurotransmiterių (pvz., serotonino, dopamino, GABA) sintezėje.
Palaiko imuninės sistemos veiklą, hemoglobino gamybą.

6. Vitaminas B7 - BIOTINAS / vitaminas H
Padeda palaikyti sveiką odą, plaukus, nagus.
Dalyvauja riebalų, angliavandenių ir baltymų apykaitoje.
Svarbus energijos gamyboje dalyvaujančių fermentų veiklai.

7. Vitaminas B9 - FOLIO rūgštis
Būtinas DNR ir RNR sintezei, ląstelių augimui.
Labai svarbus nėštumo metu – padeda išvengti vaisiaus nervų sistemos defektų.
Dalyvauja kraujo gamyboje ir HOMOCISTEINO apykaitoje.

8. Vitaminas B12 - KOBALAMINAS
Palaiko nervų sistemos veiklą ir MIELINO sluoksnio formavimąsi.
Būtinas raudonųjų kraujo kūnelių gamybai.
Dalyvauja DNR sintezėje ir folio rūgšties aktyvavime.

Kodėl svarbu gauti VISUS B grupės vitaminus?
Nes B grupės vitaminai veikia sinergiškai – vienų be kitų poveikis dažnai susilpnėja. Dažniausi jų trūkumo simptomai - lėtinis nuovargis, nervingumas, koncentracijos stoka, odos ir gleivinių problemos, virškinimo sutrikimai, mažakraujystė (ypač esant B9 ir B12 trūkumui).

Pastaba: Kadangi B grupės vitaminai netirpsta riebaluose ir nėra kaupiami organizme dideliais kiekiais, būtina reguliariai jų gauti su maistu arba papildais.

25/07/2025

MAGNIS mums yra vienas svarbiausių mineralų – jis dalyvauja daugiau nei 300 biocheminių reakcijų. Nuo raumenų darbo ir širdies ritmo iki nervų sistemos ramybės bei gero miego – viskam reikia magnio. Tačiau kai prireikia papildymo, kyla klausimas: kokios formos magnį pasirinkti?

1. Magnio CITRATAS:
Gerai įsisavinamas, tinka esant raumenų spazmams, įtampai, gali turėti švelnų laisvinamąjį poveikį.

2. Magnio BISGLICINATAS (glicinatas) – nervų sistemai ir miegui.
Sujungtas su aminorūgštimi glicinu (kuri pati turi raminamąjį poveikį), puikiai toleruojamas, mažina nerimą, gerina miegą.

3. Magnio OKSIDAS – ne magnio atsargoms papildyti, o virškinimui.
Labai PRASTAI įsisavinamas, bet turi stiprų laisvinamąjį poveikį.

4. Magnio TAURATAS – širdies sveikatai.
Sujungtas su taurinu, kuris ramina nervų sistemą ir palaiko širdies ritmą, naudingas esant aukštam kraujospūdžiui, širdies permušimams.

5. Magnio TREONATAS – smegenų veiklai.
Forma, kuri prasiskverbia pro kraujo–smegenų (hematoencefalinį) barjerą, skatina smegenų plastiškumą, koncentraciją, atmintį, tiriama dėl poveikio Alzheimerio ligai, ADHD.

6. Magnio MALATAS – energijai.
Sujungtas su obuolių rūgštimi, dalyvaujančia energijos gamyboje, tinka esant lėtiniam nuovargiui, fibromialgijai.

7. Magnio LAKTATAS:
Gerai įsisavinamas, mažiau dirgina virškinamąjį traktą, gali būti vartojamas net ir esant virškinimo jautrumui.

8. Magnio CHLORIDAS – naudojamas ir išoriškai:
Galima naudoti į vidų arba kaip purškalą ant odos, naudingas raumenų atsipalaidavimui.

Žinoma, atkreipkite dėmesį ir į savo mitybą.

23/07/2025

– Kodėl tau depresija, juk aplink tiek daug džiaugsmo?
– O kodėl tau astma, juk aplinkui tiek daug oro?

Toks dialogas rodo, kaip dažnai depresija yra nesuprantama. Žmonėms lengviau priimti "matomas" ligas, – traumas, žaizdas, temperatūrą, skausmą. O depresija yra VIDINĖ būsena, kuri dažnai išoriškai nematoma.

Depresija NĖRA žmogaus silpnumas, tinginystė ar charakterio ypatybė. Tai – nervų sistemos ir biocheminių procesų DISBALANSAS.

Kai žmogus serga depresija, jo smegenyse gali būti pakitę serotonino, dopamino, noradrenalino veikimo mechanizmai. Pasikeičia miegas, apetitas, energijos lygis, motyvacija, žmogus tampa uždaras, gali būti irzlus ar abejingas. Iš išorės tai gali atrodyti kaip „nesistengimas“, bet iš tikrųjų – tai ligos simptomai.

Ilgą laiką psichikos sveikatos sutrikimai buvo laikomi valios trūkumu arba silpnumu. Tokios nuostatos vis dar gyvos – „susitvarkyk“, „visi liūdi, bet juk gyvena toliau“, „nebūk silpnas“. Deja, šie požiūriai ignoruoja neurobiologinį ligos pagrindą ir tik dar labiau gilina vienišumo jausmą.

Be to, depresiją vis dar lydi stigma – baimė būti nesuprastam, nuteistam, „pažymėtam“. Todėl daugelis kenčiančiųjų tyli, vengia pagalbos, o aplinkiniai nesupranta, kaip padėti.

Taip, situacija pamažu keičiasi. Tačiau vis dar reikia daug žinių, supratimo ir empatijos. Kiekvienas, kuris apie tai kalba atvirai, laužo senus stereotipus ir padeda kurti sveikesnę, saugesnę aplinką tiek sergantiems, tiek jų artimiesiems.

Depresija nėra silpnumo ženklas. Veikiau tai požymis, kad jūsų smegenys ir kūnas šaukiasi pagalbos – kaip ir sergant bet kuria kita liga.

14/07/2025

Kasdien visi susiduriame su įvairiais vidiniais ir išoriniais dirgikliais, prie kurių, pageidautina, turime gebėti GREITAI ir EFEKTYVIAI prisitaikyti (keičiasi metų laikai, temperatūra, maisto kokybė, socialinė aplinka, emociniai iššūkiai ir kt.). Organizmo gebėjimas adaptuotis yra viena iš SVARBIAUSIŲ jo išlikimo ir jo sveikatos sąlygų.

Pvz., kūnas reaguoja į temperatūros pokyčius: kai šalta – siaurėja periferinės kraujagyslės, kad mažėtų šilumos netekimas; kai karšta – prakaituojame, kad atvėstume. Tai yra automatinės fiziologinės reakcijos, palaikančios vidinę organizmo terpę, o ji turi išlikti pastovi tam, kad ląstelės galėtų funkcionuoti tinkamai. Jei prisitaikymo mechanizmai sutrinka – kyla grėsmė SVEIKATAI.

Nuolatos keičiasi ir mikroorganizmų pasaulis – atsiranda naujų virusų, bakterijų atmainų. Ir mūsų imuninė sistema į tai reaguoja – ji geba atpažinti, sukurti atsaką ir net išlaikyti „atsiminimą“ apie patirtas infekcijas. Tai yra prisitaikymo forma, kuri padeda mums išlikti sveikiems BESIKEIČIANČIOJE biologinėje aplinkoje.

Esant stresui organizmas aktyvuoja atsaką: išsiskiria kortizolis, aktyvėja simpatinė nervų sistema, greitėja širdies plakimas, gilėja kvėpavimas. Ši trumpalaikė reakcija padeda susidoroti su grėsme. Tačiau lygiai taip pat svarbu, kad praėjus grėsmei organizmas gebėtų vėl SUGRĮŽTI Į PUSIAUSVYRĄ.

Vienas geriausių prisitaikymo pavyzdžių yra smegenys. Per visą gyvenimą jos keičiasi, mokosi, formuoja naujus neuronų ryšius – šis procesas vadinamas NEUROPLASTIŠKUMU. Mūsų įpročiai, patirtys, netgi mąstymo būdas gali KEISTI smegenų struktūrą ir funkciją. Gebėjimas prisitaikyti prie santykių pokyčių, socialinių normų, profesinių reikalavimų, nuolatinių naujovių yra neatsiejama emocinio intelekto ir psichikos sveikatos dalis.

Taigi kuo "lankstesnis" mūsų kūnas, protas ir emocinė sistema, tuo daugiau turime galimybių išlikti sveiki, produktyvūs ir laimingi.

10/07/2025

Vienas svarbiausių psichologinių ir fiziologinių žmogaus poreikių yra SAUGUMO JAUSMAS, nuo kurio priklauso ne tik mūsų emocinė būsena, bet ir smegenų vystymasis, socialinių įgūdžių formavimasis bei gebėjimas PRISITAIKYTI prie gyvenimo pokyčių.

Kai VAIKAS jaučia saugumą, jo smegenys gali efektyviai formuoti tikslingus ryšius, reguliuoti emocijas, mokytis socialinių taisyklių, lavėja jo atmintis, dėmesys, empatija ir pasitikėjimas, skatinamas smegenų neuroplastiškumas. Saugumas nėra tik komfortas, tai - būtina sąlyga, kad vaikas augtų emociškai stabilus, socialiai aktyvus ir pasitikintis savimi.

SUAUGUSIŲJŲ gyvenime saugumo jausmas taip pat yra kertinė sąlyga gerai psichinei sveikatai ir asmeniniam augimui.
Įvairūs gyvenimo išbandymai (karjeros pokyčiai, santykių problemos, sveikatos iššūkiai) kelia daug streso. Saugumo jausmas čia suteikia VIDINĘ ATRAMĄ, kuri padeda priimti naujus iššūkius, ieškoti sprendimų bei prisitaikyti.

Be saugumo žmonės yra linkę užsidaryti, bijoti rizikuoti, vengti naujų galimybių, ir tai stabdo.

Dažnai kartoju, kad mūsų organizme lygiaverčiai veikia struktūra, emocijos ir biochemija. Taigi apibendrinu:

1. STRUKTŪRA: saugumo jausmą tiesiogiai formuoja ir palaiko:
Amygdala (migdolinis kūnas) – vertina grėsmes ir generuoja baimės atsaką.
Prefrontalinė (kaktinės dalies) žievė – racionaliai vertina situacijas, padeda reguliuoti emocijas.
Hipokampas – apdoroja kontekstą, remiantis atmintimi padeda atpažinti, kada aplinka yra saugi.
Parasimpatinė nervų sistema aktyvina atsipalaidavimą, retina širdies ritmą ir mažina kraujospūdį.
Gera imuninė būklė ir sumažėję uždegiminiai procesai organizme taip pat prisideda prie bendro ramybės ir saugumo pojūčio.

2. Saugumo jausmas kaip EMOCIJA: tai yra ramybės, pasitikėjimo, atsipalaidavimo ir vidinio stabilumo būsena.
Saugumas leidžia žmogui jaustis kontroliuojančiu situaciją, o ne pažeidžiamu.
Emociniu lygmeniu tai yra priešingybė baimei, nerimui, panikai.
Saugumo jausmas leidžia užmegzti artimus ryšius, būti atviram ir dalintis, kas yra būtina emociniam sveikumui.

3. Saugumo BIOCHEMIJA:
Oksitocinas – „saugumo ir prisirišimo hormonas“ - skatina pasitikėjimą, mažina streso hormonus.
Serotoninas – prisideda prie emocinės pusiausvyros ir ramybės.
GABA (gama-aminosviesto rūgštis) – svarbus slopinamasis neuromediatorius, kuris mažina nerimą, padeda atsipalaiduoti.
Kortizolio kiekis – žemas jo lygis signalizuoja, kad nėra grėsmės, todėl jaučiamės saugūs.
Dopaminas – prisideda prie motyvacijos ir malonumo jausmo, sustiprina teigiamą patirtį, susijusią su saugumu.

Taigi saugumo jausmas yra būsena, kai smegenų struktūros ramiai įvertina aplinką, emocijos yra subalansuotos ir biocheminiai procesai palaiko atsipalaidavimą bei pasitikėjimą. Ar gali būti kas svarbiau?..

29/06/2025

Kodėl kartais elgiuosi ne taip, kaip noriu?
Atsakymas slypi ten, kur susitinka sąmonė, emocijos, hormonai ir nervų sistema.

Hormonai ir neuromediatoriai REGULIUOJA instinktus, emocijas, nuotaiką, elgesį, netgi troškimus. Pvz. dar nepradėjus galvoti apie pavojų, tavo kūnas JAU išskyrė noradrenaliną, taip paruošdamas tave bėgti ar gintis. Kitas pavyzdys - dar prieš suvokiant, kad kažkas patinka, dopaminas jau “paleido” malonumo signalą.

Evoliuciškai hormoninė ir emocinė sistemos susiformavo milijonus metų ANKSČIAU, nei atsirado mąstymas, logika, kalba.

Smegenų kamienas, pagumburis, limbinė sistema – šios struktūros priima sprendimus GREIČIAU nei mūsų protas.
Mūsų sąmonė dažnai tik „PAAIŠKINA“ tai, ką jau padarė BIOLOGIJA.
Pvz. „aš ją/jį įsimylėjau“ dažnai reiškia, kad tavo dopamino, oksitocino ir serotonino sistema jau „nusprendė“.

Galime norėti būti ramūs, bet jei kūnas išskiria kortizolį, nerimas kyla automatiškai. Galime planuoti elgtis šaltai, bet jei oksitocinas ar serotoninas sako „čia saugu“, pradedame atsiverti.

Ir tai nėra silpnumas – tiesiog tokia žmogaus biologinė konstrukcija.
Nors hormonai tikrai stipriai mus veikia, vistiek galime mokytis su jais bendradarbiauti – per kvėpavimą, judesį, dėmesį, santykius, savirefleksiją.

Pvz. ilgas lėtas iškvėpimas ramina – mažina kortizolį, kelia parasimpatinį tonusą (taip skatinamas atsipalaidavimas), apkabinimas – didina oksitociną, judėjimas – stimuliuoja dopaminą bei endorfinus, dėkingumo praktika aktyvina serotonino tinklus.
Hormonai yra tiesiog dalis mūsų pačių. Jie kuria sąlygas mums jausti, mylėti, gintis, IŠGYVENTI.

Monday	09:00 - 15:00
Tuesday	13:00 - 18:30
Wednesday	08:00 - 15:00
Thursday	13:00 - 18:30
Friday	08:00 - 15:00

Kinezi Sveikatingumo studija Jonavoje

27/09/2025

20/09/2025

14/09/2025

14/08/2025

04/08/2025

27/07/2025

25/07/2025

23/07/2025

14/07/2025

10/07/2025

29/06/2025

Address

Opening Hours

Website

Alerts

Contact The Practice

Shortcuts

Share