28/04/2025
𝐊𝐀𝐈 𝐏𝐑𝐈𝐏𝐀ŽĮ𝐒𝐓𝐈 𝐒𝐀𝐕𝐎 𝐉𝐀𝐔𝐒𝐌𝐔𝐒 - 𝐊𝐄𝐈Č𝐈𝐀𝐒𝐈 𝐕𝐈𝐒𝐀𝐒 𝐏𝐀𝐒𝐀𝐔𝐋𝐈𝐒
Šiemet buvo , kai, praleidusi penkias paras su mama, nė karto nesusierzinau, nepareiškiau pretenzijų, nepradėjau aiškinti, kaip ji turėtų elgtis, neapsižodžiavome.
Dar visai neseniai ilgesnis laikas kartu suerzindavo, iškeldavo nuoskaudas, priekaištus, o dar seniau...
👩👧 Visi turime mamas, nes esame. Ir visi turim pačių įvairiausių santykių su jomis: nuo neapykantos iki meilės, nuo smerkimo, kontroliavimo iki priėmimo, rūpesčio.
Nuo "geriau jau patylėtų" iki "einu paskambint, paklausiu mamos, kaip miegojo".
Nuo kapo lankymo iki nežinojimo, kur jis.
Nuo "jos taip trūksta" iki "buvau paliktas/augau vaikų namuose".
👵 Aš turiu mamą, jai jau 90. Ir turim labai pasikeitusius santykius.
💔 Kiek save pamenu, santykiai su mama buvo įtempti, sunkūs. Buvo keli metai nesikalbėjimo. Kiekvienas susitikimas keldavo stresą, bendravimas buvo nemalonus, kupinas pretenzijų, priekaištų.
Po bendravimo reikėdavo dienos ar net daugiau, kad atsigaučiau.
Bet kokias šventes, kai „reikia vykti pas mamą“, lydėjo daug nemalonių jausmų – tiek prieš, tiek po jų.
🌱 O pastaruosius kelis metus nedažnas bendravimas man jau nekelia nuolatinės įtampos. Matomės retokai, nes gyvenam ne tame pačiame mieste. Bet dabar viena kitai parašom ir pasakom viena kitai: "myliu, apkabinu, bučiuoju".
Anksčiau to niekada nebuvo ir nepamenu iš mamos tokių žodžių.
Mama mylėjo mane taip, kaip mokėjo. O aš norėjau, kad mylėtų kitaip.
🌿 Paklausit – kas atsitiko, kad taip pasikeitė santykiai?
Kadangi aš jaučiau begalę visokių jausmų: nepriėmimą, nevertumą, nuoskaudas, – ėmiau dirbti su savimi.
Buvo laikas, kai prieš kiekvieną laukiantį susitikimą ar būsimą pokalbį, o ir po to, prašiau pagalbos – išbūti, susitvarkyti su kilusiais jausmais.
Pripažinau sau, ką jaučiu, leidau sau jausti, leidau sau nekęsti, leidau sau pavydėti ir norėti dėmesio.
Užspausti, metų metais nepripažinti jausmai atsipalaidavo ir nebespaudė, nebeskaudino manęs. Tiksliau, tai aš nebespaudžiau, neneigiau, neslėpiau nuo savęs tų jausmų, pripažinau juos.
☘️ Ir kas nutiko?
Pasikeitė mano jausmai į mamą, santykis, požiūris į ją. Tada savaime pasikeitė ir jos santykis į mane, nes juk kaip šauksi, taip ir atsilieps.
Kai pradėjau bendrauti su vis mažiau pykčio, nuoskaudų, pretenzijų ir lūkesčių, atsakas buvo atitinkamas.
Atpalaidavus užspaustus nepatogius ir "netinkamus" jausmus, jų sumažėjo - užleido vietą rūpesčiui, dėmesiui, priėmimui.
🍀 Tai nereiškia, kad dabar viskas tobula. Gyvenimas tęsiasi, jausmai kyla ir kils.
Bet palyginus su tuo, kaip bendravome didesnę gyvenimo dalį, dabar mūsų santykiai – labai geri. Nes žiūrint su kuo lyginsi.
☎️ Dabar, kartkartėmis pamačiusi telefone "MAMA", maloniai nustembu. Tai, kad ji paskambina (tiesa, vis rečiau dėl suprastėjusios klausos) man vis dar neįprasta. Nes ilgus dešimtmečius buvo „savaime suprantama“, kad aš turiu skambinti, klausti, domėtis.
Ir tik pastaraisiais metais, kartais visai netikėtai paskambina mama.... pasveikinti, kad po kursų gavau sertifikatą. Nes jai svarbu diplomai, ji tos kartos žmogus.
💞 Visi turim mamas ir turim vienokį ar kitokį santykį su jomis.
Jei tas santykis Tau patinka – nuostabu!
💔O jei nuolat susierzini, kai tenka bendrauti su mama, norėtum, kad ji kitaip elgtųsi ar kalbėtų - akivaizdu, kad turi nemalonių jausmų.
Galima išmokti susidraugauti su jausmais, nes jie juk tavo dalis.
Galima turėti gerą vidinį ryšį su žmogumi, net jei fiziškai tenka laikytis atstumo.
🤗 Jei jauti, kad norėtum kitokio jausmo mamos atžvilgiu – kviečiu pajudinti kartu tai, kas slegia širdį.
Registruokis savęs priėmimo konsultacijai komentaru žemiau, žinute Girdėti SAVE. Savęs priėmimo konsultacijos ar tel.nr. +37068262531.
Kviečiu .
Padėsiu išbūti su tuo, ką jauti.
Su pagarba tavo jausmams – Savęs priėmimo mentorė Lina