24/11/2025
Trauma gali suformuoti priklausomybės schemą žmogaus mąstyme ir tai įtvirtina pasikartojančius, automatiškus ir į traumą orientuotus minčių modelius, kurie veikia kaip priklausomybė. Jei žmogus šių procesų neanalizuoja su specialistu, kuris dirba su priklausomybėmis: mąstymo ir elgesio ar medziagų, žmogus užstringa, trauma pradeda valdyti jo emocijas, reakcijas ir elgesį.
Tokiu būdu ji funkcionuoja tarsi psichologinė liga, ribojanti gebėjimą gyventi laisvai ir sąmoningai. Nuo stipraus vidinio konflikto žmogus dažiausiai pervargsta ir pradeda ieškoti kitų nusiraminimo būdu, kaip susiranda įv. darbų, veiklų, alkoholio ar kitų bėgimo nuo savęs būdų.
Pasikalbėkime dabar, kol šalia tavęs dar yra žmonių, kuriems tu tikrai esi svarbus.
Individualios konsultacijos :
📞 +370 656 30505
Mano vyras toks geras… o aš negaliu priimti jo meilės...
Jis stengiasi.
Jis duoda.
Jis pastebi.
Jis nori būti šalia.
Jis nori prisiliesti, padėti, apkabinti, nudžiuginti.
O moteris viduje… sustingsta.
Tarsi kūnas užsiveria. Ji jaučiasi žymiai saugiau su vyru, kai jis pažeidžiamas, kai juo reikia rūpintis, kai jis bankrutuoja...
Ir ji pati nesupranta, kodėl:
„Kodėl, kuo labiau jam sekasi ir jis nori tuo dalintis su manimi, aš jaučiu sieną?“
„Jis toks geras, kodėl aš nejaučiu artumo kai jis inicijuoja ir stengiasi dėl manęs?“
„Kodėl man taip sunku priimti jo šiltą žvilgsnį, komplimentą, prisilietimą?“
„Jis nori man padėti, o aš automatiškai sakau‚ ne, aš pati‘.“
„Jis duoda viską, o aš jo neįsileidžiu.“
Ir taip moteris pradeda galvoti, kad kažkas negerai su ja.
Kad ji nemoka mylėti.
Kad ji šalta. Kad jai neva trūksta emocijų.
Kad ji tiesiog tokios prigimties.
Tokios moterys dažnai geriau jaučiasi santykiuose, kur jos duoda, daro, inicijuoja.
Susiranda kokį vargšiuką, kuriuo galėtų rūpintis.
Paverčia vyrą tinginiu, priklausomu nuo kompiuterinių žaidimų, kurį reikia išlaikyti.
Tačiau, po kiek laiko jaučiasi išsekę..
Gelbėjimo misija neatneša tos laimės, kurios tikėjosi. Neatneša tinkamo pripažinimo jausmo..
👉 O išties jos ilgisi, kad dėl jų kas nors pasistenktų tiek, kiek jos stengiasi dėl kitų.
Tai yra ta pati vidinė žaizda, kurią aš vadinu priėmimo bloku.
Kai moteris vaikystėje išmoko, kad saugu yra tik tada, kai ji viską kontroliuoja.
Kai ji viską daro pati.
Kai nesitiki, kad kažkas palaikys ją.
Ji išmoko, kad meilė yra sąlyginė, neprognozuojama arba skaudi.
Suaugusi ji gali būti su geru, jautriu, rūpestingu vyru… bet kūnas neleidžia atsipalaiduoti ir priimti.
Nes atsipalaidavimas jai prilygsta pavojui.
Ir tada vyksta tai, ką matau kasdien terapijoje:
moteris nori priimti, bet kūnas automatiškai užsidaro.
Tai nėra logika.
Tai – nervų sistema, kūnas.
Tai – sena apsaugos programa.
Ir taip prasideda pati skaudžiausia vieta:
Vyras nori duoti. Moteris nori priimti. Bet tarp jų stoja trauma.
Laikas išmokti priimti. Tam turiu net visą sprendimą. Komentare.
Su meile -
Diana