Psichologė Milda Vaznevičienė

12/04/2026

Laimingas vaikas grįžęs namo! Iš turiningo savaitgalio LKETA metinės konferencijos.

Mes patys galime pasirinkti, ką norime dėti į savo lėkštę ir kam sakyti "ačiū, ne".
Kartais su tuo tenka padirbėti, bet tikrai verta 🩵

10/03/2026

Didesnę savaitgalio dalį nėriau žiurkes. Nunėriau dvi. Baltas. Dukra nudažė nosis ir pagražino ausis. Jos nelabai tobulos, bet dabar dukra jas augina.
Neparduosiu ir neuždirbsiu. Tiesiog mėgavausi ir buvau. Jaučiau kaip dukra būdama šalia kantriai laukė. Vyko gilūs pokalbiai apie tai kaip kai kurie dalykai iš šono tokie lengvi, bet pasirodo nieko panašaus. Kaip viskas užtrunka. Kaip tenka palaukti. Kaip tenka kažką nuveikti, kad laukti būtų lengviau.

Ir kilo mintis... kai jaučiame nerimą, emocinį nuovargį. Girdime, kad fiziniai pratimai padeda. O kiek mes jais mėgaujamės? Kiek laiko užima veiklos, kurios man patinka? Gal kažkas iš vaikystės ar paauglystės? O gal renkamės tik tas veiklas, kurios pelningos? Ne visada finansiškai, bet visada kažką duoda?

Priminkime sau, nes ne viskas turi augti, kai kuriems dalykams galime tiesiog leisti būti. Pripildyti mus buvimu.

28/02/2026

25/02/2026

❤️‍🩹 Galbūt turime daugiau mažiau viską, bet nesame laimingi. Jaučiame tarsi vidinį skausmą, tuštumą, trūkumą.
Viena iš priežasčių gali būti emocinė tuštuma vaikystėje. Kai galėjome patirti, bet nepatyrėme. Kai galėjome išgirsti, bet niekas mums nesakė. Kai galėjome būti pastebėti, bet niekas mūsų nematė.

Jei tai pastebte ➡️ tas patirtis, kurias galėjome išgyventi vaikystėje, mes galime sau suteikti dabar. Pasirūpindami iš suaugusiojo pozicijos, savo vidiniu vaiku 🫂

18/02/2026

Jei visada būtume vieni, taip ir nepatirtume dalies jausmų ir išgyvenimų.
Būdami su kitu pajaučiame ir atrandame, ką mums skauda, tuo pačiu santykyje galime gyti, augti. Būdami jame galime kurti savo ribas ir išmokti būti su kito ribomis.

Tik dažnai santykyje būname taip, kaip būnasi. O jei darbe būčiau kaip būnasi, o jei namą statyčiau taip, kaip kuriu santykį. Ar būčiau patenkintas/-a?

Santykiai tokia pat svarbi gyvenimo sritis kaip finansai, darbas, pomėgiai ar sveikata. Tad jiems skirkime dėmesį, laiką, tyrinėkime ir pažinkime save ir kitą santykyje, klausykimės.

Būna, kad mes apleidžiame santykius, sutelkiame dėmesį į kitas svarbias sritis, nes manome, kad antra pusė niekur nepabėgs, bet ji tarsi apauga aukšta žole. Ir kad vėl priartėtume tenka įdėti daugiau pastangų..

10/02/2026

Skamba pažįstamai?

✖️Būk geriausia savo versija
✖️Būk tarp geriausių
✖️Išeik iš komforto zonos
✖️Investuok į save
✖️Tobulėjimui nėra ribų
✖️Tu gali daugiau nei atrodo
✖️Rinkis aplinką, kuri augina
✖️Leisk rezultatams kalbėti už tave
✖️Dideli tikslai reikalauja drąsių sprendimų

Kaip jautiesi visa tai girdėdamas? O gal nuolat sau tai pats primeni?

Įklimpus į sniego pusnį stovėjau ir tolumoje gėrėjausi dangumi. 𝗢 𝗷𝗲𝗶 𝗯ū𝘁𝗶 𝗽𝗲𝗿 𝘃𝗶𝗱𝘂𝗿į 𝗻ė𝗿𝗮 𝘁𝗮𝗶𝗽 𝗯𝗹𝗼𝗴𝗮𝗶?

Jautiesi pakankamas, priimi save, tuomet lengviau priimi ir kitus. Mažiau nerimo, daugiau gyvenimiško patyrimo, nes ir suklydus niekas labai jau ir nepasikeičia. Mažiau nuovargio, daugiau kontakto su kitais.

💚Pažink save
💚Priimk save
💚Būk su tais, su kuriais gali būti savimi
💚Praktikuok išbuvimą, kai malonu ir nemalonu
💚Atsigręžk į savo poreikius
💚Tyrinėk, kas tave pastiprina
💚Mėgaukis tuo, ką darai

𝐁ū𝐝𝐚𝐦𝐢 𝐩𝐞𝐫 𝐯𝐢𝐝𝐮𝐫į, 𝐠𝐚𝐥𝐢𝐦𝐞 𝐩𝐚𝐭𝐢𝐫𝐭𝐢 𝐝𝐚𝐮𝐠𝐢𝐚𝐮 𝐠𝐲𝐯𝐞𝐧𝐢𝐦𝐨 𝐧𝐞𝐢 𝐧𝐮𝐨𝐥𝐚𝐭 𝐛𝐚𝐧𝐝𝐲𝐝𝐚𝐦𝐢 𝐬𝐮𝐬𝐩ė𝐭𝐢 į𝐠𝐲𝐯𝐞𝐧𝐝𝐢𝐧𝐭𝐢 𝐮ž𝐬𝐢𝐛𝐫ėž𝐭𝐮𝐬 𝐭𝐢𝐤𝐬𝐥𝐮𝐬.

06/02/2026

Nusiperki indaplovę, o laiko daugiau neatsiranda?

Apie ką šiuolaikinis produktyvumas? Apie tai, kaip padaryti daugiau per trumpesnį laiką. Daug knygų, appsų, mokymų ir seminarų moko padaryti daugiau. Tačiau tikriausiai pastebėjote, kad tie darbai nesibaigia... jaučiu daugiau nerimo, labiau užsiėmęs, daugiau tuštumos jausmo.

Įsivaizduokime, kad mes fabrike prie nesustojančio konvėjerio, kuris vis atgabena naujas veiklas ir užduotis mums. Jei dirbame greičiau mes skatiname juostą judėti greičiau iki kol ji sugenda ir mes perdegame.

Koks mano asmeninis santykis su laiku? Kas man svarbu ir ar tam skiriu savo dėmesį, savo laiką? O gal daugiau darau tai, kas nėra svarbu?

Niekada neateis diena, kai kontroliuosiu viską, ty kai pašto dėžutė bus tuščia, kai atliksiu visus įsipareigojimus darbe, šeimyniniame gyvenime, kai viską spėsime iki galutinio termino.

Tikroji problema ne laiko ribotumas, o pripažinimas, kad mes galime atlikti/patirti ribotą veiklų skaičių.

mintys iš knygos Keturi tūkstančiai savaičių, O. Burkeman

04/02/2026

03/02/2026

🫂🫁✏️👟😅

Psichologinis atsparumas nėra įgimtas – tai įgūdis, kurį galime išsiugdyti kiekvienas. VDU SMF dėstytoja, psichologė Milda Vaznevičienė dalinasi kasdienėmis psichologinį atsparumą 🫠 ugdančiomis rekomendacijomis, kurias galime praktikuoti kasdien ir taip sumažinti patiriamą įtampą ar stresą.👌🏻

📚 Palaikantys žmonės.
📚 5 minutės sąmoningo kvėpavimo kasdien.
📚 2 minutės emocijų įvardijimo ryte ir vakare.
📚 Judėjimas - geriau trumpiau, bet reguraliai.
📚 Žiupsnelis humoro.

02/02/2026

Kai mindfulness tampa kasdiene praktika, atsiranda daugiau erdvės pasirinkti.

Ryte vyras sunkiai užsikūrė automobilį ir netyčia išsivežė mano automobilio raktą.
Iš pirmo žvilgsnio – smulkmena. Tačiau gyvename užmiestyje: iki stotelės apie 1,5 km, autobusai važiuoja retai. Vaikai mokosi nuotoliu. 13 val. – paskaita studentams, o apie tai, kad neturiu rakto, sužinau tik apie 10.30. Pasirodo, vienintelis autobusas, galintis mane nuvežti į Kauną, yra 11.37.

Sustodama akimirkai pastebiu, kas vyksta manyje, priimu tai ir pasirenku, kaip noriu tęsti savo dieną. Nusišypsau ir pagalvoju: „Bus įdomi diena.“

Greitai paruošiu pietus vaikams, pati užkandu, apsirengiu ir išeinu.

Jei ir tu nori sudėtingose situacijose turėti daugiau pasirinkimo, jausti daugiau gyvenimo pilnatvės, ramybės ir švelnesnio santykio su savimi bei aplinkiniais – kviečiu prisijungti prie mindfulness grupės nuo kovo 19 dienos.
Jei įdomu – parašyk ✉️

30/01/2026

Šiandien labai palietė pokalbis su garbaus amžiaus paciente. Kilo noras pasidalinti.

- nenoriu būti sena, noriu būti jauna, noriu būti mylima, o žinot senų žmonių niekas nemyli... va taip va (ir nusijuokia).

Dar trumpai pakalbame, padėkoju, suspaudžiu ranką, palinkiu geros dienos.

Išeinu su mintimi. Ko mes bijome senatvės, prarastos jaunystės, raukšlių ar kad manęs nemylės? Gal ne senatvės, ne besikeičiančio kūno, o to ką ji atneša: kontrolės praradimą, vienišumą, nereikalingumą, nebaigtumą, prasmės klausimus.

Ir kas tada tas longevity/ilgaamžiškumas šiame kontekste?

31/12/2025

Neseniai daviau interviu. Tad pasidalinsiu ir su jumis. Tik trumpai nemoku🤭⬇️

gal bus naudos.

pridedu keletą naudingų nuorodų, kurių negaliu įdėti į paveiksėlius:

rašymo dirbtuvės su Inga Juodkūne https://mokymai.zmogausinstitutas.lt/.../SAMONINGUMO...

9 komponentų meditacija su Juliumi Neverausku https://www.youtube.com/watch?v=yYS6JblK5Lk