Psichologė Milda Vaznevičienė

01/08/2025

19/07/2025

Ateinu pas pacientę į palatą:

– Laba diena, kaip laikotės?
– Blogai. Viskas blogai. Visą kūną maudžia. Jūs man vis tiek nepadėsite... (diagnozė – organinė depresija)
– Kol kas padėti ir nesiruošiu (nusišypsau). Dabar tiesiog noriu išklausyti jūsų gyvenimo istoriją. O tada žiūrėsim, ką galim nuveikti kartu.
– Nėra čia ką pasakoti. Viską pasilieku sau...

Kaip dažnai mes iš tiesų klausomės – be noro pamokyti, pataisyti, pagailėti ar pertraukti?
Savo antrų pusių, vaikų, draugų...

Kai žmogus pakartotinai patiria, kad jo nesiklauso, pertraukinėja, lygina arba bando „paprotinti“, jis vis labiau užsisklendžia.

Tačiau kūnas ir protas – viską įrašo. Net jei nieko nesakome garsiai.

💙 „Skirkime laiko tiesiog būti – šalia, tyliai, nuoširdžiai.“
💙 „Kartais klausymasis – jau yra pagalba.“

07/07/2025

Apie davimą ir priėmimą

Pastaruoju metu nemažai kalbama apie dėkingumo ir atjautos svarbą mūsų gyvenime. Ir aš tam pritariu.
Ne ką mažiau yra išmokti gebėti 𝙥𝙧𝙞𝙞𝙢𝙩𝙞 visas dovanos, kad ir kokios formos ar dydžio jos būtų. Duoti yra didžiulis malonumas. Tik čia labai svarbu neturėti išankstinių lūkesčių. Tiesiog duoti dėl davimo. Tačiau tik duoti ir nepriimti iš kitų nieko sau, ne tik užkerta kelią natūraliai energijos tėkmei, bet ir prieštarauja darnos principui, t.y. mes pagrobsime iš kitų žmonių dalijimosi malonumą. Tad leiskime duoti ir kitiems. Priimti gali trukdyti išdidumas ar savigarbos stygius, o gėrio vertas kiekvienas iš mūsų.

Priimk gėrį iš kitų, iš pasaulio ir įsisąmonink, kad esi jo vertas ir tiesiog leisk plūsti jam į tavo gyvenimą❣️

*įkvėpta Bronnie Ware

05/07/2025

Mūsų savijauta tam tikra prasme yra mūsų minčių produktas.
Norint geriau jaustis verta patyrinėti savo mintis, kokios jos.
Galbūt verta sumažinti debesų, t.y. minčių kiekį. Tam labai gali pasitarnauti meditacijos, mylima veikla.
Galbūt reikėtų įsileisti saulės spindulių. Dar kitaip atjausti save, priimti su visais netobulumais.
Verta mintis patikrinti, kurios yra mano produktas, o kurios atėjusios iš išorės.
O gal kūniškai išjausti mintis ir susikaupusias emocijas, kad debesys prašviesėtų. Kartais norisi verkti, kartais apsikabinti save, atlikti progresuojančią raumenų relaksaciją ar autogeninę treniruotę, giliai pakvėpuoti.

25/06/2025

Sėkmė gali būti labai skirtinga.
Individuali.
Svarbu, kad ji derėtų su žmogaus vidumi
ir jis būtų laisvas gyventi,
būdamas savimi.

16/06/2025

Kokią „braškę" skinti renkiesi tu

žalią
žalią supuvusią
paraudusią
sunokusią raudoną
sunokusią sodriai raudoną
pradėjusią pūti
supuvusią
?

Visi norėtume sunokusios sodriai raudonos 🍓 tačiau tikrasis tikslas pajusti, kada man, o ne kažkam kitam, jau pakankamai skanu❣️

29/05/2025

💫 Kartais viskas, ko reikia – tai pasisupti.
Sūpynės - ne tik vaikams.

Supimosi judesys ramina nervų sistemą, mažina stresą ir padeda sugrįžti į vidinę pusiausvyrą. Tai natūralus būdas atsipalaiduoti, pagerinti nuotaiką ir net miegą.

Tai mažas sugrįžimas į saugumo jausmą, tarsi apkabinimas judesy.

🌿💛

23/04/2025

Ko galime pasimokyti iš gamtos?

Prieš šv. Velykas magnolija nušalo užklupus šaltukui. Visai netikėjau, kad ji pražys. Pumpurai parudavę, lyg be gyvybės. Grįžusi pirmadienio vakarą išvydau žiedais apsivijusį krūmą.
💭
Kilo mintis, kad kartais iššūkiai, stresas, sunkumai mūsų taip stipriai nepaveikia, jei pasirūpiname savimi nuolat, kasdien. Atliepiame savo poreikius, neperžengiame
savo ribų. Kaip kad augalai palaistomi, besišildantys saulėje ar besiilsintys debesuotą dieną stiprina save ir kaupia atsargas žiemai.

Skaičiau knygą Katherine May Žiemojimas (2021). Ten įstrigo citata „Kai užkliuvę nugriūvame, ant sąnario dedame ledą. Kodėl nepadarius to paties su savo gyvenimu?" Kaip ta magnolija kurį laiką lyg sustingusi su parudavusiais pumpurais tiesiog buvo. O vėliau pajutus, kad jau laikas sužydėjo.

Žinoma, galime stipriai nušalti ir nesužydėti, bet tai nereiškia, kad nesužaliuosime šiemet ar nežydėsime kitąmet.

Žydėkime ir žaliuokime💚

10/04/2025