Laiminga savo kūne / Akvilė Kaženauskė

19/09/2025

Pamenu kaip Indijos ašramuose, šventyklose ar tiesiog stebėdama saulėlydžius dažnai verkdama melsdavau Dievo, kad galėčiau būti instrumentas jo rankose.

Žinojau, kad kažkaip viskas turėtų jaustis kitaip, kad taip kaip esu yra beprasmiška ir yra kažkoks kitas būdas, kai jauti prasmę kiekviename žingsnyje.

Čia turbūt galiu padėkoti savo perfekcionizmui nesusitaikyti su tuo kaip yra ir ieškoti. Ieškoti to kas yra TIKRAI tikra ir prasminga.

Ir šįryt po sesijos su kliente supratau - tai kaip jaučiuosi dabar yra TAI. Yra tai, ko meldžiau ir ieškojau tiek metų.

Tas kas prašo visada gauna. Tik kelias į tai dažniausiai nėra tiesus, bet be galo įdomus ir pilnas išminties perlų.

Kad ir kurioj savo kelio daly dabar esi, žinok, kad ateina ta diena kai viskas sustoja į savo vietas. Tad ir toliau pasitikėk savimi ir dėk tuos drąsius žingsnius į priekį, kurie tau dabar yra patys tikriausi.

O aš nežinau, kas dar laukia priešaky, bet, o brolyti, it’s exciting!!! 🥰

18/09/2025

Šiandien iškraustėme paskutinius savo daiktus iš studijos.

Pastaruoju metu vis labiau suprantu, kad esu labai prieraiši, prisirišu prie žmonių, prie vietų, daiktų. Atrodo anksčiau tokia nebuvau, juk galėjau net su kuprine be namų keliaut virš dviejų metų. Tačiau, man patinka ši naujai atrasta mano savybė, ji tokia moteriška ir šilta.

Mylėjau mūsų studiją, ten įvyko daug mano pačios augimo, daug nuostabių renginių ir patirčių, tai buvo mano antri namai.

Ir visgi taip aiškiai jaučiasi, kad šis pokytis kuris vyksta yra toks man tikras ir teisingas.

Toks visiškas nusinulinimo laikas, kur su kiekviena nutraukta seno gija lengvėju ir jaučiu vis daugiau laisvės.

Kur jaučiu malonų virpulį širdyje apie kūrybą kuri manęs laukia šiame naujame tuščiame gyvenimo lape.

Gyvenimas yra neapsakomai magiškas ir įdomus kai pasitiki ir jauti.

Ir aš taip be proto tavimi Akvile didžiuojuosi! ❤️

Su kokia drąsa tu ėjai ir eini per savo gyvenimo kelionę, man net ašaros kaupiasi akyse prisiminimams bėgant galvoje.

Gera atsisukti atgal ir jaustis įkvėptai savo pačios istorijos.

Didūs jausmai šiandieną 🤍

07/09/2025

Man prireikė penkerių metų, kad pradėčiau gyventi ne taip, kaip „turėtų būti“, o taip, kaip jaučiu.
Kad veikčiau ne iš baimės ar išgyvenimo, o iš džiaugsmo, meilės ir pasitikėjimo.

Pamenu save prieš beveik 5 metus Tenerifėje – ant sienos kabantis popieriaus lapas, ant jo du žodžiai: nubrauktas REIKIA ir šalia – didelėmis raidėmis parašyta NORIU.

Tuomet nemaniau, kad leisti sau iš tiesų kiekviename žingsnyje rinktis save užtruks taip ilgai. Juk aš jau buvau išėjusi iš darbo, jau keliavau po pasaulį, dariau tuos didelius gyvenimo pasirinkimus ir jau supratau, kad nenoriu gyventi kaip “turėtų būti”.

Jeigu ir tu vis dar jautiesi įstrigusi „reikia“ rate… arba net sunkiai atskiri, kur tavo noriu, o kur tik aplinkos lūkesčiai – žinok, viskas su tavimi yra gerai. Tai yra kelias. 🌸

Vien žinojimo neužtenka. Įsitikinimai gyvena mūsų kūne. Jei nežinai, kaip jaučiasi tikras saugumas, „pasitikėk savimi“ lieka tik tuščiais žodžiais – tarsi gelbėjimosi ratas be oro.

Tik darbas nervinės sistemos lygmenyje pagaliau padėjo man:
🌱 nustoti eiti prieš save,
🌱 liautis stengtis iki išsekimo,
🌱 pasitikėti gyvenimo procesu,
🌱 išmokti skaityti savo vidinį kompasą,
kuris anaiptol nėra sugedęs, tik kartais uoliai bando mane apsaugoti.

Jeigu ir tu nori daugiau pasitikėjimo savimi ir gyvenimu – kviečiu į somatinio koučingo pažintinę sesiją.
Tai gali būti tavo žingsnis į daugiau laisvės, lengvumo ir laimės. 🫶

Ir tik tu pati žinai, ar jis skirtas tau ir ar laikas dabar.

Registracija mano bio.

01/08/2025

Evelina čia labai tiksliai aprašė kaip žmonėse užsirakina malonumas. Kaip atrodo ankstyvos ir vėlesnės raidos traumos, kaip jos įsirėžia kūne.

Taip svarbu apie tai kalbėti, nes dažnai gyvename net nežinodami, kad išvis įmanoma jausti daugiau malonumo gyvenime, kad esame to verti, su tuo nėra nieko bloga ir tai netgi yra prigimtinė mūsų būsena.

Tai buvo ir yra mano pačios kelionė tapusi mano misija padėti žmonėms vėl atrasti gyvenimo malonumą 🌸

26/05/2025

Praėjusią savaitę teko atšaukti renginį, kurio pati labai laukiau. Žmonių susirinko per mažai.

Buvo liūdna. Ir kartu – kažkur viduje žinojau, kad taip turėjo būti.
Pastarosios savaitės buvo labai stiprios. Išgyvenimų buvo tiek, kad nebeturėjau iš ko duoti.

Tyliai supratau, kad pati tikėjausi: gal renginys mane atgaivins... pakels... sustiprins.
Bet tai buvo dar vienas grėblys – maniau, kad jau leidžiu sau būti silpna, jausti viską...
Tačiau mano pačios vidiniai standartai dar turėjo ribas – kiek „leidžiama“ būti jausmuose, būti “silpna”.
Ir aš vėl bėgau – ne į stiprybę, o į jos paieškas. Pamiršusi, kur ji iš tiesų slypi.

Kai jau atrodo, kad nuėjai ilgą kelią – atsiveria dar gilesni sluoksniai.
Sluoksniai jausmų, gedulo, ryšio su savimi. Tiesos, kuri laukė tyliai būti pamatyta.

Dėkoju gyvenimui. Ir savo kūnui.
Mano didžiausiems mokytojams. 🌿

19/05/2025

Taip, aš buvau ta „stiprioji“.
Net kalbėdama apie sunkumus, sugebėdavau viską paaiškinti logiškai.
Su šypsena matyti teigiamą pusę.
Visada geros nuotaikos. Visada optimistė.

Bet visa tai tebuvo šarvai.
Šarvai, saugantys ne tik nuo jausmų, bet ir nuo savęs pačios. Nuo tikro ryšio su pasauliu. Nuo gyvenimo prasmės.

Tikrąją stiprybę pajutau tik tada, kai pagaliau nustojau bėgti, bandyti paaiškinti ir galėjau leisti sau jausti… viską. Tiesiog tai kas yra. Leisti sau subyrėti, nes žinojau, kad galėsiu vėl save susirinkti.

Po to nebereikia sau kartoti: „juk turėčiau būti dėkinga/laiminga“.
Šie jausmai ateina savaime.
Kartu su tylia ramybe.
Kai nustoji neigti tai, kas iš tikrųjų yra viduje.

Ir tai nėra lengva.

Kai nuo vaikystės jausti nebuvo saugu, pirmiausia reikia susikurti saugų pagrindą savyje.
Aš vis dar jį kuriuosi.
Žingsnis po žingsnio.
Ir tai – kelias, kuris nėra trumpas, bet gyvenimą keičiantis.

Jei tame atpažįsti bent dalelę savęs – gal pradžia galėtų būti ryšys su kūnu?

Pažinti, ką jauti. Ko tau reikia. Kas esi.

Šiame kelyje gali padėti šokis, joga, įvairios intuityvios sąmoningos kūno praktikos.

Bei kuo dažniau sau užduodami klausimai:
„Kaip aš dabar jaučiuosi?“
„Ko man iš tiesų norisi?“

Atsakymai jau čia – tavo viduje. Tik laukia, kol juos išgirsi. 🌿

08/01/2025

Mano draugė, nuostabi moteris Simona, veda be galo jautrius terapinius kūrybinius užsiėmimus mergaitėms.

Labai norisi skleisti plačiai apie tokį svarbų gyvenimus keičiantį darbą - rekomenduoju visoms mamoms auginančioms mergaites! 🌸🫶

Savaitgaliais vyksta užsiėmimai mergaitėms nuo 5-13 metų. Tai terapiniai kūrybiniai užsiėmimai, kuriuose vyksta daug vidinių transformacijų ir gilus savęs pažinimas.

Dabartiniai vaikai yra kitokie, nei mano kartos (aš gimus 85m.) ir tikrai pastebiu, kad daugumai jų reikia kitokio priėjimo.

Aš pati visą gyvenimą ieškojau tokios vietos- kur galėčiau būti priimta, išklausyta be jokio vertinimo, su meile ir palaikymu, tikriausiai ir sukūriau šiuos užsiėmimus. Ir darai tai, ko mano širdis norėjo tuo metu, kai buvau maža mergaitė🩷

Čia taip pat svarbu yra augimo procesas- dvasinis, kūrybinis, emocinis. Todėl praktikos kaskart skiriasi. Pasidalinsiu plačiau, kas vyksta mūsų užsiėmimuose.

Susirinkusios sėdame į ratą, kuriame susipažįstame, kalbames apie iškilusius iššūkius, traukiame klausimus- juos aptariame. Visai neseniai ištraukėme klausimą- su kuo norėtum apsikeisti vietomis? Už šio klausimo slypi daug daugiau.

Viena mergaitė pasidalino, kad norėtų apsikeisti vietomis su Mama, nes jai idomu, ką reiškia būti mama. (Ji mamą mato, kaip pavyzdį, nori patirti jos gyvenimą).Kita mergaitė pasidalino, kad norėtų apsikeisti vietomis su mergaite, kuri ją erzina- kad nebejaustų to nemalonaus jausmo. Mes pakalbėjome, kodėl žmonės kartais taip elgiasi- erzina kitus ir kad tai kyla ne iš gerų emocijų. Tuomet mergaitė apsigalvojo ir pasakė, kad nori būti Savimi.

Susitikimo metu mes keičiame požiūrį, bandome suprasti priežastis. Dirbdama su vaikais, pastebėjau, kad kai jie suvokia priežastį- keičia savo elgesį.

Taip pat visai netikėtai pakalbėjome apie rūkymo ir priklausomybių žalą (su paaugliukių grupe). Ir Kokią įtaką daro gyvenimui, sveikatai ir kaip svarbu teisingai pasirinkti. O svarbiausia, nepasiklysti ir nepapulti į kitų netinkamų žmonių įtaką.

Kalbames ir kaip suprasti tėvus, jų elgesį ir kaip komunikuoti. Neseniai įvykusi situacija, kad mergaitė paklause, kodėl taip skiriasi bendravimas su mama ir su tėčiu, kodėl su mama taip lengva kalbėti apie jausmus, o su tėčiu ne? Atradome būdą, kaip kurti ryšį su tėčiu. Mokinames drąsiai komunikuoti apie savo poreikius, bei tai kas joms
nepatinka. Ir suprasti, kodėl nepatinka- ir sugebėti tai paaiškinti kitiems ☺️

Dailės terapijos dalis visada būna įvairi- jos tikslas palikti savo emocijas lape arba jas transformuoti. Dažniausiai po tokių praktikų vaikus aplanko labai didelis džiaugsmas 🤗

Trečioji dalis yra kūrybinė- tapome, piešiame, siuvame, kuriame! Veiklos keičiasi, kad kaskart pabandytume išeiti iš komforto zonos ir prisijaukintume pokyčius. Pastebėjau, kad taip vaikai ramiau reaguoja ir į gyvenimo pokyčius- jie vis laukia su smalsumu, o kas bus toliau🔅 Nuostabus požiūris į gyvenimą ☺️🩷

Šio proceso metu dažnai kyla visokių iššūkių- jos vadina problemomis/ nesėkmėmis, o man tai tik iššūkiai ir mokinames juos kartu įveikti. Rezultatai, o svarbiausia vaikų būsena- nustebina kaskart! kai gale užsiėmimo girdžiu tokius žodžius- "oho! nesitikėjau, kad man pavyks!"

Pavyks! ir dar kaip pavyks! Toks ir yra Gyvenimas ☺️ Ir tokia yra Terapinė Kūryba 🩷
Auginti vaikus, emociškai stiprius, suprantančius save ir aplinką🎨

Ir kaip ir kiekvienoj terapijoj- geriausi rezultatai pasiekiami pastoviai lankant ☺️
Su savo vaikais taip bendrauju nuolatos- rezultatai- nuostabūs!

Su Meile,
Simona🩷

16/10/2024

Jauti, kad tavo kūnas nebeklauso taip, kaip anksčiau? Galbūt tai nėra tik nuovargis ar stresas, o sensomotorinė amnezija.

Tai būsena, kai tam tikros raumenų grupės nustoja efektyviai veikti, ir mes net nesuvokiame, kad taip nutiko.

Sėdimas gyvenimo būdas, lėtinis stresas ar trauminės patirtys gali „atjungti“ mūsų gebėjimą pajusti ir tinkamai aktyvuoti raumenis.

Dažniausiai tai pasireiškia kaklo, apatinės nugaros ar pečių įtampa, o taip pat gali sukelti kūno disbalansą.

Somatiniai judesiai padeda sugrąžinti kūno pojūtį ir atkurti sąmoningą ryšį su raumenimis, kurie tapo neaktyvūs.

Tai ne tik stiprina kūną, bet ir ramina nervų sistemą, mažina skausmą ir sugrąžina judėjimo laisvę.

Somatinėje jogoje derinamos tradicinės jogos pozos su somatiniais pratimais, kurių dėka ne tik laviname savo dėmesį laikyti kūne, pradedame vis daugiau jausti savęs, atkuriame prarastas nervinės sistemos jungtis, bet ir stipriname kūną visokeriopai.

Išbandyk ir vėl atrask judėjimo bei kūno harmoniją!