26/03/2026
Šiandien gilinuosi ir bandau tiksliau įžodinti savo klientės būseną, kad ji galėtų atpažinti save ir surasti mane.
Ir besigilindama peržvelginėjau savo senus užrašus iš įvairių kursų bei praktikų, kur atsakinėjau į daug tikrai gerų klausimų ir tyrinėjau savo vidinę patirtį.
Matau daug gilios savirefleksijos, daug protingų įžvalgų, netgi suvokimo, ko noriu ir ko ne, netgi kur mano ribos ir kaip jaučiuosi, bet tuo pačiu pamenu tą bendrą jausmą kuriame vyko visos šios refleksijos ir žinau, kad jis toli gražu nuo to kaip jaučiuosi dabar.
Tas jausmas buvo lyg filtras per kurį mačiau pasaulį ir viską kas vyko mano gyvenime, per kurį viskas buvo tik protingi žodžiai, be realaus pokyčio gyvenime.
Nors ir viską žinojau ir supratau popieriuje, realybėje leidau savo ribas mindžioti, o poreikių įvardyti ir atliepti čia ir dabar negebėdavau. Vis ieškojau teisingo būdo ir atsakymo, teisingos tiesos, nes savo tiesoje nebuvo saugu būti.
Puslapiuose tas filtras pasireikšdavo klausimais ir abejonėmis kylančiais iš įvairiausių tiesų, kurių prisiklausydavau.
“Tai pinigai, kuriuos praradau man irgi nepriklausė? Ar čia nemokėjau nubrėžti ribų?”
Taip pat pasireikšdavo giliomis įsitikinimų analizėmis bei įžvalgomis, kaip aš pati esu atsakinga už tai, kas vyksta mano gyvenime.
“Turėdama šiuos įsitikinimus susikuriu iliuziją, kad galiu sukontroliuoti tai ar mane mylės, ar manęs nepaliks, kad galiu kažką padaryti, kad taip nenutiktų”.
Atrodo brandu ir teisinga kryptis, bet ne tada kai tai eina su kalte, o ne įsigalinimu.
Aš šį filtrą vadinu “su manimi kažkas negerai ir reikia sutaisyti” filtru. Nors tuo metu to nebūčiau taip atpažinusi ir įvardijusi, nes buvau taip susitapatinusi.
Tikėjau, kad turiu iškapstyti viską, kas su manimi negerai, nes tik tada galėsiu pasikeisti, jaustis gerai. Tai atrodė kaip kokia lygtis, kurią turiu išspręsti.
Tol kol veikiame iš šio filtro, tol realus pokytis negali įvykti. Jis net atrodo toks tolimas, kartais neįmanomas, todėl apima beviltiškumas.
Kai įvyksta realus vidinis pokytis ateina visu kūnu jaučiamas palengvėjimas, ir viską imi matyti visai kitaip, net tas pačias tiesas, kurias “žinojai”. Atsiveria visai kitos galimybės ir perspektyvos.
Pamenu terapijoje kai viską suprasdavau protu, bet pokytis nevykdavo klausdavau terapeutės, bet kaip tai padaryti?
Turbūt šis klausimas mane ir nuvedė į somatinio koučingo ir nervinės sistemos studijas.
Dabar ne tik suprantu kaip toks filtras susiformuoja, bet ir turiu metodus kaip jį nusiimti.
Šis filtras yra jausmas kūne per kurį viską matome, todėl tik per kūną galime prie jo prieiti.
Jei jaučiasi pažįstama - parašyk man.
Galime kartu pasižiūrėti, kas nuo realaus pokyčio stabdo tave.