30/07/2025
Kažkada, senų senovėje, kai dar ėjome į mokyklą, būdavo didžiausia tragedija, jei menstruacijos sutapdavo su fizinio lavinimo pamoka. Ir ne tiek dėl skausmo, kurį dažna patirdavo („neverkšlenk, visoms taip būna“), kiek dėl to, kad nu problemytė – tiek menstruacijų higiena, tiek nuolatinis siaubas, kad jei nutekės per kelnes, apturėsi nemenką stigmatizacijos gėdą.
Pasirodo, menstruacijų problemytės gyvuoja net ir praėjus „šimtui“ metų nuo mūsų eros.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga atsiuntė klausimą, kurio viena sudedamųjų dalių buvo: ar, mūsų nuomone, turėtų būti sudaromos galimybės atleisti mergaites nuo fizinio ugdymo pamokų menstruacijų metu individualiais atvejais? Pasirodo, kai kur mokyklose šitos problemos vis dar egzistuoja. Ar tai dėl įtarimų išsisukinėjimu („tik nesakyk, kad ir vėl mėnesinės“), ar dėl aklo užsispyrimo ir „vidaus tvarkos taisyklių“ („kas čia bus, jei visos dėl mėnesinių ant suoliuko sėdės?“), ar dėl empatijos trūkumo („o aš noriu atostogų, nes man barzdą reikia skusti kasdien“), o gal ir dėl žinių apie reprodukcinės sveikatos fiziologiją stokos („dar ne taip skaudės, kai gimdysi“).
Tikrai žinome, kad dalis mokyklų tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje taiko „tėvų raštelio“ praktiką. Kitos reikalauja medicininių išrašų, o kai kur merginos apskritai priverstos dalyvauti, nepaisant savijautos.
Tai vat, dabar – dėmesio.
Visame pasaulyje menstruacijų sukeltą skausmą patiria iki 90 proc. paauglių merginų. Kitas menstruacijų metu pykina, jos jaučia bendrą silpnumą, alpsta, viduriuoja, yra ypač emociškai labilios, o kai kurioms kraujavimas būna toks gausus, kad po kiekvienų menstruacijų geležį reikia valgyti šaukštais.
Tai – ar reikia reaguoti?
Akcentuojama, kad menstruacijos yra natūrali moters reprodukcinės sveikatos ciklo dalis, tačiau pamirštama, kad jų eiga ir poveikis fizinei bei emocinei savijautai kiekvienai merginai ar moteriai labai skiriasi. Lietuvos sporto universitetas padirbėjo ir sužinojo, kad beveik 93 proc. merginų skausmingas menstruacijas nurodė kaip nedalyvavimo pamokose priežastį. Ne „iš poniškumo“ gi, o dėl kūno savitumo – jis funkcionuoja taip, kaip funkcionuoja, ir ką tu jam padarysi.
Japonijoje egzistuoja „menstruacijų atostogų“ praktika, įtvirtinta darbo teisėje nuo 1947 m., pagal kurią dirbančios moterys turi teisę nedirbti menstruacijų metu. Pastaraisiais metais Japonijos visuomenėje kyla diskusijų dėl poreikio tokias nuostatas perkelti ir į švietimo sistemą – kai kurios mokyklos jau taiko „period leave“ praktiką, kai mokinės, iš anksto pranešusios, gali nedalyvauti fizinio lavinimo pamokose.
2023 m. Ispanija tapo pirmąja Europos šalimi, įteisinusia apmokamas menstruacijų atostogas, kai moterys, patiriančios stiprius mėnesinių skausmus, gali gauti laikino nedarbingumo pažymėjimą. Panašios iniciatyvos svarstomos ir kitose šalyse (Pietų Korėjoje, Taivane, Indonezijoje), o Italijoje bei Prancūzijoje diskutuojama apie šios praktikos įvedimą – kai kurie regionai tai jau taiko. Portugalijoje moterys taip pat jau gali turėti apmokamas nedarbingumo dienas, jei skausmingos menstruacijos yra susijusios su patvirtinta liga.
Tai jei galima moterims – kodėl negalima paauglėms?
Rašoma, kad Suomijoje, Estijoje ir Jungtinėje Karalystėje į šią problemą per sporto pamokas žiūrima lanksčiai. Bet kaip čia pamatuoti tą lankstumą?
Kita vertus, adaptyvus fizinis aktyvumas kai kuriais atvejais gali sumažinti menstruacijų metu patiriamą skausmą. Tačiau kiekvienu atveju poveikis yra individualus ir priklauso nuo daugyyybės veiksnių.
Tai mes apibendrinom.
Taip, menstruacijos yra fiziologinė norma. Bet tai nereiškia, kad visos mergaitės jas išgyvena vienodai. Kažkaip mums atrodo, kad privalomas fizinis aktyvumas – ypač kai menstruacijos sukelia ryškius sveikatos pokyčius, o įstaigose trūksta supratingumo ar tinkamų higienos sąlygų – gali būti diskriminuojantis ir kenkti paauglės sveikatai bei psichoemocinei būsenai. Nemanot?
Parašėm, kad fizinis aktyvumas menstruacijų metu galėtų būti skatinamas kaip galimybė, bet ne traumuojanti prievolė, ir mes manom, kad paauglės turi turėti teisę pasirinkti: dalyvauti, stebėti pamoką ar atsisakyti dalyvauti be papildomo spaudimo ir, svarbiausia, be privalomo medicininio pateisinimo.
