24/04/2026
Balandžio 23 dieną galerijoje „Balta“ (M. Valančiaus g. 21, Kaunas) atidaryta vieno žinomiausių Lietuvos plastikos chirurgų, veido estetinės chirurgijos gydytojo Sauliaus Vikšraičio ir fotomenininko Irmanto Sauliaus - Sakuros tapybos bei fotografijos darbų paroda „Gyvenu gyvenimą kaip jį įsivaizduoju“.
Po sėkmingo pristatymo Klaipėdoje meno projektas sugrįžo į Kauną ir lankytojų lauks iki gegužės 1 dienos.
Parodoje susitinka dvi iš pirmo žvilgsnio skirtingos realybės – medicina ir menas. Čia eksponuojami ne tik tapybos darbai, bet ir fotografijų ciklas, gimęs operacinėje, bei performanso elementai, leidžiantys lankytojams patirti ypatingą atmosferą, kurioje chirurgijos ritmas tampa meno kūriniu.
Tai nėra bandymas sugretinti dvi skirtingas sritis. Greičiau – dviejų kūrėjų susitikimas vienoje realybėje.
Šis projektas gimė ne iš noro dokumentuoti mediciną, o iš meninio žvilgsnio į procesą. Iš atsakomybės ir meilės chirurgijai. Fotomenininkas Irmantas Saulius-Sakura buvo pakviestas ne fiksuoti operacijų eigos, bet jas patirti – stebėti tai, kas vyksta tarp judesių, tarp tylos, tarp koncentracijos akimirkų.
„Mano žmona Laura prieš ketverius metus iškėlė užduotį fotomenininkui – nufotografuoti „chirurgo prakaitą“. Žinoma, perkeltine prasme. Irmantas kelis mėnesius vaikščiojo į operacinę, fotografavo mus pasiruošimo ir proceso etapuose, bandydamas pagauti tą būseną“, – pasakoja plastikos chirurgas S. Vikšraitis.
Vietoj įprastų „prieš ir po“ vaizdų čia pasirenkama parodyti tai, kas paprastai lieka už uždarų durų: šešias valandas tiksintį laikrodį, prie miegančio žmogaus palinkusį gydytoją, akių kalbą ir judesių sinchroną.
Tuo pat metu chirurgas atsiveria kitoje plotmėje. Jei operacinėje viską diktuoja protokolai ir tikslumas, prie drobės atsiranda visiška laisvė.
„Atsimenu, buvo spalis – aplinkui klevai tiesiog liepsnojo rudai geltonomis spalvomis. Kadangi buvau gavęs dovanų senų teptukų paletę ir nusipirkęs dažų, grįžęs po savaitgalio namo nusprendžiau tą vaizdą perkelti ant drobės. Taip gimė mano pirmasis paveikslas – „Liepsnojanti sodyba“, – prisimena S. Vikšraitis.
Pasak jo, tapyba ilgainiui iš poilsio virto atsakomybe.
„Pradžioje tai buvo tarsi lengvas žaidimas, atgaiva po darbų. Vėliau atsirado atsakomybė – norisi, kad darbas būtų geras, todėl kartais jį taisai, pertapai.“
Vis dėlto esminis skirtumas tarp operacinės ir studijos išlieka.
„Operacinėje tu eini su planu, kurį privalai įvykdyti pagal medicinos dėsnius. Tapyboje aš esu neprofesionalas, todėl čia man nėra jokių taisyklių. Tapau iš pajautimo. Kitą kartą sumaišau dažus ir gaunasi visai kita spalva, nei tikėjausi, bet aš ją pritaikau. Tai yra visiškas išsilaisvinimas.“
Šis meninis pajautimas, anot S. Vikšraičio, neišvengiamai persikelia ir į profesinę sritį. Lietuvoje jis žinomas kaip veido patempimo, estetinės plastinės chirurgijos ir sudėtingų veido atjauninimo operacijų specialistas, todėl estetikos pojūtis jo darbe – ne mažiau svarbus nei tikslumas.
„Gali būti puikios siūlės, bet jei formos „šlubuoja“ – darbas nebus geras. Tuo skirtingų chirurgų darbai ir skiriasi.“ - sako Saulius Vikšraitis, parodos metu pristatęs ir naujai išleistą autorinį, tapybos darbų albumą " Gyvenu gyvenimą kaip jį įsivaizduoju".
Paroda „Gyvenu gyvenimą kaip jį įsivaizduoju“ galerijoje „Balta“ (M. Valančiaus g. 21, Kaunas) veiks iki gegužės 1 dienos.
Nuotraukų autoriai:
Irmantas Saulius-Sakura
Guoda Miškinienė
