26/09/2024
Mano istorija. Savo transformacinį kelią pradėjau 2013 m., kai dirbant su pacientu mane ištiko panikos priepuolis - toks jausmas, kai atrodo, jog visi jausmai, kūno pojūčiai ir emocijos iškyla vienu metu ir tu jautiesi tarsi mirtum.
Tuo metu buvau pavargusi nuo darbo, nuo vaikų auginimo. Egzistavau kaip žmogus, bet net ne kaip moteris. Būdama darbe, norėjau namo, būdama namuose - į darbą. Mano sveikata pašlijo, ne tik psichinė, bet ir fizinė. Supratau, kad nesiimdama to keisti, toli nenueisiu. Man buvo 30 metų.
Tuo metu jau suvokiau, kad įprastais metodais - kaip vakarėliai, alkoholis, vaistai, pykčio išliejimas ant kitų ir savęs - nieko nepasieksiu. Kurį laiką lankiausi pas psichiatrą, tačiau pagerėjimas būdavo laikinas. 2015 m. apsisprendžiau keistis bet kokia kaina - užsirašiau į jogą, “mindfulness” praktiką, emocijų paleidimą. Taip prasidėjo mano asmeninės transformacijos kelionė.
Neslėpsiu, buvo sunku. Kartais vos atsikeldavau iš lovos, bet vistiek tęsiau savo įsipareigojimą padėti sau su atsidavimu. Atradau meditaciją, kvėpavimo pratimus, nusiraminimo būdus. Suvokiau, kas yra emocijos ir kaip jos veikia žmogų. Toliau teko spręsti savo gilumines baimes, veikimo principus, analizuoti santykius - su savimi ir su kitais. 2018 m. savęs tyrinėjimo kelias atvedė mane į psichologijos ir koučingo studijas. Dar labiau vėrėsi vidinis pasaulis. Norėjau suprasti ir surasti atsakymus, kaip veikia gyvenimas, kas yra žmogus, kodėl vieni laisvai teka gyvenimu, o kiti stringa, griūna, kaip pasiekti laimę, kur ji dingo, jei buvo ankščiau?
Esminis suvokimas buvo tai, kad pirmiausiai reikia keisti save - ne darbą, ne vyrą ar gyvenamąjį miestą.
Po daugybės tyrinėjimų ir patirčių, kurios vedė rinktis save be kompromisų, šiandien esu rami, taikoje su Savimi. Žinau, ko noriu, ką darau ir kur einu. Žinau, kada laikas “išeiti”, kada atsitraukti, kada ilsėtis. Girdžiu save ir girdžiu kitus. Mėgaujuosi savo darbu, savo šeima ir laiku sau. Esu sveika fiziškai, emociškai ir dvasiškai.
Šiandien padedu savo kolegoms, medicinos darbuotojams, taip pat, girdėti ir gerbti savo poreikius, kad jie galėtų pilnavertiškai pasitarnauti kitiems ir mėgautis visais savo gyvenimo aspektais.
Nesakau, kad nieko nereikės daryti, tačiau tai bus verta.
