30/06/2023
Kaip yra svarbu gebėti išgirsti vieniems kitus.
Kuomet suaugęs vaikas pasakoja savo vaikystės prisiminimus/patirtis tėvams, svarbu suprasti, kad jis nenori kaltinti tėvų, o tiesiog pasakoja apie savo emocijas ir išgyvenimus patirtus tuo metu.
Nėra tobulų žmonių. O jei kas nors sako, kad jis yra tobulas, jau reikėtų suklusti.
Noras paneigti savo vaiko prisiminimus arba atmesti jo emocijas apie vaikystę trukdo tėvams užmegzti meilės kupinus ir sveikus santykius su suaugusiu vaiku.
Taip. Vaiko žodžiai ir prisiminimai gali priblokšti. Tai gali paskatinti tėvus suabejoti savo pasirinkimais, kuriuos padarė prieš daugelį metų, ir priversti pasijusti netinkamais, blogais tėvai, todėl dažnai iššaukia puolimą ar kitą ginybinę reakciją.
Ir vis dėlto ši akimirka nėra apie tėvus. Ji apie vaiką ir jo skausmą. Juk dažniausiai tai yra skausmas, kurį vaikas nešiojo per ilgai. Tai skausmas, kuris ėda jį iš vidaus.
Tėvų vaidmuo čia yra ne mesti iššūkį ar stebuklingai pašalinti vaiko jausmus, o tiesiog juos pripažinti ir prie jų prisitaikyti.
Pripažinkite, kad vaiko tikrovė yra pagrįsta jų pačių suvokimu, patirtimi ir jausmais ir net jei ji skiriasi nuo jūsų, tai nereiškia, kad vaikas klysta arba kad viskas „atsitiko ne taip“.
Gebėjimas patvirtinti ir rūpintis savo vaiko emocijomis tokiomis akimirkomis dažnai yra pagrindinis skirtumas tarp tų tėvų, kurie per visą pilnametystę palaiko sveikus santykius su vaikais, ir tų, kurie to nedaro.
Kaip norėtumėte, kad tėvai reaguotų į jūsų emocijas apie jūsų vaikystės patirtis? Pakomentuokit👇
✨Daugiau emocinio intelekto įrankių ir priemonių rasi EQhub.lt (https://www.eqhub.lt/parduotuve) parduotuvėje.✨
‼️Prenumeravus naujienas -15% NUOLAIDA VISKAM.