07/11/2025
Šis lydėtas nėštumas ir gimdymas man buvo labai jautrus ir ypatingas, todėl istoriją noriu skirti tam žmogučiui, tai mergytei, kurios visi taip labai laukėm :)
Šiaurės pašvaistė
Labas, mažyle. Nežinau, ar Tu mane prisiminsi, bet noriu šią istoriją skirti Tau. Galbūt kai paaugsi-ją prisiminsi dar kitaip, savu kampu, o kol kas papasakosiu aš, kaip Tave pažinau- Tavo mamos ir tėčio dula.
Mama ir tėtis nėštumo metu buvo tikri keliautojai. Na, bet visada jie tokie buvo, ir esu tikra, kad juos pasirinkai dar ir dėl šio ypatumo. Tikriausiai Tau patinka kelionės? Tolimos, įdomios, nenuspėjamos, intriguojančios? Kai leidiesi į kelią ir esi pasiruošus eiti nepramintais takais, sukti į nežinomus posūkius ir taip atrasti-susikurti-savo takelį.
Labai ilgai mama jautėsi taip gerai, nebuvo jokio papildomo nešuliuko jausmo. Turėjom mes kelis pasimatymus. Mudvi dar kartą susitikom ir prausynose, kur Tave supau pilvelyje, lydėjau mamą taku, prausiau jos rankas, kojas, šukavau plaukus. Tu buvai su mumis ten, kažkur erdvėje, ir tuo pačiu labai realiai apčiuopiamai-pas mamą, jaukiam lizdelyje. Ji su tėčiu daug galvojo apie tai, kur ir kaip norėtų Tave sutikti, o Tu irgi žinojai, tik niekam kol kas nepasakojai. Visi laukėm, kada bus TA diena. Aš buvau pasiryžusi atidėti savo šeimos atostogas, kad tik Tavęs išlaukčiau kartu su visais, o Tu lyg tyčia visai visai neskubėjai.
Tikrai neskubėjai. Jau gerokai po 41 savaitės, ir vis tiek nori dar pabūti. Tavo savijauta sekama kasdien, mama irgi puikiai jaučiasi, tad po apžiūros išgirdusi žodžius “dar galim ramiai laukti”-juos supranti tiesiogiai. Tu irgi lauki!
Mama pradėjo nerimauti, kada jau galės apsivilkti gimdymo marškinius, draugių siuvinėtus, paglostyti mažus pirštukus, o tėtis visada ramino: “Kai reikės, tai ir ateis”. Vis dėlto tas laikas nėra begalinis ir bendru sutarimu buvo priimtas sprendimas Tave garsiau pašaukti.
Balionėlis ir kateteris mamai, kad namukas Tau perduotų žinutę: “čia jau ankštoka…”. Ir šiaip, balionas labai tinka gimtadieniui juk, tiesa? Tu lauki. Daug laiko praėjo, mama su tėčiu gimdymo namuose jau visus koridorius apėjo, visas palatas aplankė, laiptais pavaikščiojo. Jau ir kita diena atėjo. Aš atvažiavau ryte, pabuvau su jumis šeimos kambaryje, parodžiau mamai, ką gali padaryt, kad jūs viena kitą geriau išgirstumėt, kad jau gimtadienis. Ančiuko kojytės, pilvo kėlimas 10 k. iš eilės. Švelnios bangelės užsikuria, aš palieku jus ruoštis, stiprinti tas bangeles. Vis dėlto jaučiasi Tavo signalas, kad netinka Tau šitas planas, Tu skubėti nenori.
Vakare vėl susitinkam. Paruošiamoji palata-ankštoka, norisi erdvės. Reikia spręsti, kaip padėti Tau gimti. Viskas, rodos, jau išbandyta, laikas visiškai išseko, o stiprių sąrėmių vis nėra. Tavo mama susijaudina.. tai ne taip, kaip ji įsivaizdavo Tavo kelionę. Trupinėlis po trupinėlio mes visi-tėtis, aš, gydytoja, akušerė-esam kartu, raminam, šluostom ašaras ir pasakojam Tavo mamai, kad lieka du variantai, bandykim rinktis dar paprastesnį. Oksitocino vienkartinė porcija-jau kitoje gimdykloje ir opa! Gimda iškart sureaguoja vienu ilgu sąrėmiu. Man nepatinka jo ilgis ir tai, ką jaučia Tavo mama, išbėgu atgal pakviesti gydytojos. Bet štai spazmas nurimsta ir…iškart atsiranda stiprūs, efektyvūs sąrėmiai!
Mes visi staiga įsikvepiam iš naujo. Tavo mama tiesiog tampa tikra žvaigžde-juda, linguoja, kabo už kaklo, žemyn galva, remiasi ant palangės, riaumoja, kvėpuoja, dainuoja ir aiškiai Tau dėkoja, kad sparčiai judi į priekį. Gimdos kaklelis pradėjo kuo puikiausiai vertis, o bangos eina viena po kitos, savaime! Akušerė ruošia dar kitą gimdyklą-su vonia. Rimtų rimčiausiai, Tau atsiranda galimybės gimti į vandenį!
Toji gimdykla sužimba spalvotom lemputėm, kurias Tavo tėveliai atsivežė- lyg Šiaurės pašvaistė. Šviečiantis naktinis debesėlis ant vonios krašto. Prieblanda, paryčių kvapas ir vis labiau šviesėjantis fonas už lango. Šiltas vanduo, apsemiantis nuo galvos iki kojų ir dušas, kurį pilu ant nugaros Tavo mamai. Stangų garsas, judesys, “gimnastikos” pratimai, kad Tau ir mamai būtų lengviau. Vis paklausom, kaip gi Tu pati jautiesi. Mes, šalia esantys, matom, kad šiek tiek pradėjai pavargti. Trumpam, per sąrėmį širdelės tonai reaguoja. Kol tai saugu, duodama laiko judėti į priekį. Kaip Tu nori gimti, mažyle? Pakeitėm 4 patalpas, išbandėm visas pozas ir pratimus, net vandenį, o Tu mums kažką bandai papasakoti, kad nei vienas iš šių variantų Tau netinka.
Per stangas Tu spaudiesi žemyn. Tavo būklė atidžiai sekama ir saugus laikas laukti sparčiai senka, Tavo resursai mažėja. Mums nerimą kelia kiekvienas kartas, kai bandai priartėti. Tarsi sakytum: “Na kaip jūs nesuprantat, juk nenoriu aš niekur lįsti, o noriu būti garbingai iškelta!”. Mamai ir tėčiui be galo sunku priimti šį faktą, reikia šiek tiek laiko susigyventi ir priimti sprendimą Tau padėti. Išgirsti ir Tavo nuomonę, ir Tavo pasirinkimą. Dar keli kartai aktyvaus stanginimosi ir tampa akivaizdu, kad mažosios direktorės reikia paisyti!
Gimdykloje pasijunta tam tikras palengvėjimas: jau aišku, kaip ir kada gimsi ir kad tai bus saugiausias kelias Tau. Nieko sau Tavo pokštas-ruošėmės Tave sutikti gimtadienyje su balionais, kai įžengsi pro duris, o Tu nustebinai išlipdama pro langą! Šioje Žemėje Tavęs laukė mylintys žmonės, šeima, būsimi draugai, gėlės ir lietūs, žvaigždės ir smėlis po kojomis, jūros ir vandenynai, prie kurių tikrai keliausi. O kol kas visas Tavo pasaulis- mama ir tėtis, šalia kurių jautiesi saugi, mylima, laukta, apkabinta, išbučiuota.
Kaip gerai, kad į pasaulį ateina stiprios sielos. Švytėk, mieloji, rodyk kitiems kelią, nes Tavo šviesa tokia ryški, jog naktį gali nuspalvinti visą Dangų.
Tavo tėvelių dula/akušerė/IBCLC Mantautė
Foto: Tampu Mama (Mantautė)
Laikas: 2025
#
