Sveikatos terapijos centras

25/08/2025

Ką žinai apie ištvermę?

1. Žmogus yra „ištvermės gyvūnas“. Evoliuciškai žmonės išsiskiria tuo, kad gali ilgai bėgti karštyje. Skirtingai nei dauguma gyvūnų, mes prakaituojame per visą odos paviršių ir taip atvėsiname organizmą.

2. Didžiausias ribojantis faktorius – ne raumenys, o deguonis.
Ištvermę labiausiai lemia VO₂max – maksimalus deguonies suvartojimo rodiklis. Elitiniai maratono bėgikai pasiekia 70–85 ml/kg/min, kai vidutinis žmogus turi apie 35–40 ml/kg/min. Štai kodėl Sveikatos terapijos centrą taip mėgsta ištvermės atletai, tai tarsi legalus dopingas 😈.

3. Širdis – tikras ištvermės variklis.
Elitinių sportininkų širdis ramybės būsenoje plaka tik 30–40 kartų per minutę, nes vienu dūžiu išstumia didžiulį kraujo tūrį (didžiulė smūgio apimtis).
“Paprasto” žmogaus širdis dirba ~70–80 kartų per minutę.

4. Raumenys gali „persiprogramuoti“.
Ištvermės treniruotės keičia raumenų ląsteles – skatina mitochondrijų biogenezę (daugėja „energijos fabrikų“) ir padidina I tipo (lėtųjų) skaidulų efektyvumą.
Todėl raumuo tampa atsparesnis nuovargiui, bet mažiau sprogstamas.

5. Ištvermę riboja smegenys, ne tik kūnas.
Egzistuoja „centrinis nuovargis“: smegenys stabdo raumenų aktyvumą anksčiau, nei kūnas visiškai išsenka, kad apsaugotų organizmą nuo pavojų (pvz., perkaitimo, išsekimo).
Tai reiškia, kad psichologinis ir protinis treniravimas gali „išplėsti“ ištvermės ribas, tačiau tai gali padidinti ir traumų bei nelaimingų atsitikimų rizikas, jei dirbama “neprotingai”.

6. Riebalai – beveik beribis kuras.
Net lieknas žmogus turi ~40 000 kcal riebalų atsargų, o glikogeno – tik ~2 000 kcal.
Todėl riebalų oksidacijos efektyvumas yra vienas iš pagrindinių ultra ištvermės sportininkų sėkmės faktorių. Tai galima išsitreniruoti pasitelkianti specialias mitybos strategijas! Galite kreiptis pagalbos į Sveikatos terapijos centrą 🙂.

7. Elitinių bėgikų ekonomija.
Elitinis maratonininkas sunaudoja tik apie 190 ml O₂ vienam kilogramui per kilometrą – tai neįtikėtinai efektyvus „deguonies naudojimo automobilis“.
Net jei du žmonės turėtų vienodą VO₂max, tas, kuris turi geresnę bėgimo ekonomiką, visada laimėtų.

8. Atsistatymas = paslėpta ištvermės pusė. Ne tik treniruotės, bet ir atsistatymo kokybė lemia ištvermę.
Miego kokybė, mitochondrijų sveikata, hemoglobino lygis ir ypač žarnyno mikrobiota tiesiogiai įtakoja sportininko ištvermę. Vėl gi - Sveikatos terapijos centras visuose punktuose gali pagelbėti!

9. Moterys dažnai lenkia vyrus ultradistancijose.
Ypač bėgant daugiau nei 100 mylių– moterys turi geresnį riebalų naudojimą energijai, lėtesnį glikogeno išeikvojimą ir didesnį psichologinį atsparumą monotoniškam skausmui.
Taip pat moterų raumenys greičiau atsigauna – estrogenas slopina uždegimą ir pagreitina raumenų regeneraciją.
Estrogenas skatina riebalų metabolizmą, palaiko glikogeno taupymą ir sumažina raumenų pažeidimus, todėl ištvermė yra ilgesnė.
Dėl didesnio kūno riebalų proc. moterys efektyviau reguliuoja kūno temperatūrą.
Moterys dažnai stipresnės emocijų valdyme, skausmo tolerancijoje, gebėjime sutelkti dėmesį ir imtis alternatyvių sprendimų iššūkių metu. (Nieko seksistiško, vyrukai, tik info 🙏😀).

Sveikatos terapijos centras

24/08/2025

Savaitę praleidus aukštikalnėse (iš jų kelias paras 3600–4500 m aukštyje, organizmas gauna galingą impulsą:

✅ aktyvinama kraujodara ir ištvermės mechanizmai
✅ įjungiama ir stiprinama atsparumo sistema
✅ lavinamas mitochondrijų – mūsų energijos „jėgainių“ – darbas
Apie emocinę būklę, “čakrų” išvalymą ir psichikos stiprinimo naudas jau net nesiplėsiu - neužteks vietos FB 😀.

Tačiau nieko nemokamo nebūna ir su maksimaliais organizmo išbandymais dažnai pasireiškia nemažai neigiamų dalykų:

Lėtinis nuovargis, netipinis raumenų skausmas (lyg sirgtum gripu), laikinai padidėja uždegiminiai žymenys arba “suaktyvėja” lėtinės ligos, sutrinka miegas, atsiranda „smegenų rūkas“, silpta imuninė sistema. Ypač jei nebuvo pakankamos adaptacijos aukščiui arba buvo sveikatos problemų (o jos tikrai trūko).

Todėl vos tik grįžus, kitą dieną skubėjau į Sveikatos terapijos centrą - nes turiu greitai atsigauti ir efektyviai grįžti į darbus bei veiklas.

Štai kuo padeda šiuolaikinės terapijos:

🌬️ HBOT (hiperbarinė deguonies terapija) – prisotina audinius deguonimi, pagreitina atsistatymą, mažina oksidacinį stresą ir suteikia daugiau energijos.

🔴 Raudonos šviesos terapija – aktyvina mitochondrijų veiklą, padeda raumenims greičiau atsistatyti, mažina uždegimą bei gerina miego kokybę.

👉 Derinant šias terapijas po aukštikalnių, efektas sustiprėja – organizmas greičiau atsinaujina, o energija grįžta su kaupu.

Tačiau, net jei ir nebuvote kalnuose – šios terapijos gali tapti puikiu būdu pasirūpinti savo sveikata: pagerinti ištvermę, atsistatymą po psichologinių krūvių, sustiprinti imuninę sistemą ir atrasti daugiau kasdienės energijos.

Tai yra saugios ir moksliškai patvirtintos terapijos gerinant savo gyvenimo kokybę!

📍 Sveikatos terapijos centras, Lyderystės g. 6, Kaunas
📞 Registracija žinute arba telefonu +37065759390
➡️ Atvykite ir pajuskite skirtumą patys!

12/08/2025

Ar žinai, kad miego trūkumas vos po kelių naktų gali sumažinti imuninės sistemos efektyvumą net 70 % kovoti su pakitusiomis ląstelėmis ar svetimkūniais, padidinti nelaimingų atsitikimų bei traumų riziką daugiau nei trigubai ir 48 % padidinti širdies ligų tikimybę?

O vos viena savaitė miego, trunkančio mažiau nei 6 valandas per naktį, daugumai žmonių gali padidinti depresijos susirgimo riziką 2 kartus, nerimo simptomus – net 5 kartus, stipriai paveikdama emocijų reguliaciją ir atsparumą bendram stresui? Nutukimo rizika padidėja net 55 %, sutrinka alkio ir sotumo hormonų pusiausvyra, skatinanti persivalgymą ir saldumynų troškimą.

Veiksmingi miego reguliavimo principai:

* Pastovi miego rutina – eik miegoti ir kelkis tuo pačiu metu, net savaitgaliais.

* Šviesa – ryte gauk natūralios dienos šviesos bent 30 min, pvz ryte pasportuot lauke (net ir lyjant, sningant ar apsiniaukus geriau pabūti lauke nei dirbtinio apšvietimo patalpose!), o vakare venk ryškios mėlynos šviesos (telefonas, kompiuteris) bent 2 val iki ėjimo miegoti.

* Temperatūra – miegui tinkamiausia kambario temperatūra yra vos apie 18 laipsnių. Daugelis tikrai per šiltai miegam!

* Vakarienės laikas – venk kofeino likus 4–6 val. iki miego, rinkis lengvesnę vakarienę 2 val iki miego, neik miegoti alkanas!

* Raminanti rutina prieš miegą – pasivaikščiojimas, meditacija, šilta arbata be kofeino, šiltas dušas, “lengva” knyga.

* Tik miegui ir poilsiui skirtas miegamasis – be darbo, televizoriaus ar sporto inventoriaus. Miegamasis turi būti ne tik vėsus, bet ir tamsus bei tylus. Ar žinai, kad miegamasis turi būti naudojamas tik miegui ir intymumui 😌. Tai padeda smegenims suformuoti aiškią asociaciją: „jei esu čia – metas ilsėtis“, o ne dirbti, naršyti telefone ar žiūrėti televizorių.

* Kai kurios poros gyvena kartu, bet renkasi miegoti atskiruose miegamuosiuose, o tai ne retai net ir labiau sustiprina jų santykius, nes žmonės ženkliai geriau pailsi ir būna geresnės nuotaikos bei sveikatos! Čia labiausiai galioja jei partneris pvz knarkia ar neramiai miega, o gal pats turi žalingus miego įpročius ir šalia atsigulęs naršo telefone, negerbdamas jūsų poilsio laiko.

Jei laikantis šių principų vis dar sunku užmigti, pasitelk natūralias ir itin veiksmingas terapijas!

🫧HBOT (hiperbarinė deguonies terapija) – gerina audinių deguonies prisotinimą, mažina lėtinius uždegimus ir oksidacinį stresą, kas gali subalansuoti nervų sistemos veiklą ir gerinti miego kokybę.

🔆Šviesos terapija – padeda sinchronizuoti cirkadinį ritmą, ypač jei taikoma ryte, mažina melatonino gamybos sutrikimus ir padeda lengviau užmigti vakare.

Nori pasikonsultuoti?

☎️+37065759390
🌍www.sveikatosterapija.lt
✉️Info@sveikatosterapija.lt

09/08/2025

Vieno žmogaus liga ar mirtis - tragedija, tūkstančių - jau statistika. Mes nesame tik duomenų eilutės – esame gyvenimai. Tai kokias problemas parodo “sausa” statistika?

2003 m. gyvenimo trukmė Lietuvoje buvo maždaug 71,6 metų, o 2023 m. – apie 77,4 metų, taigi gyventojų vidutinė trukmė pailgėjo ~5,8 metų.

Ligos/negalios trukmė — tai gyvenimo trukmė minus sveikų metų trukmė — 2000 m. ji buvo apie 8,5 metų, o 2019 m. – apie 11 metų. Taigi, nors gyventojai gyvena ilgiau, dalis šio ilgesnio gyvenimo tenka periodams, kai žmogus serga arba turi sveikatos sutrikimų, todėl negyvena pilnavertiško gyvenimo.

Ilgesnis gyvenimas ligos sąskaita, tai papildoma našta visuomenei ir sveikatos sistemai ir prailginta žmogiškoji kančia.

Kartais ligos ar negalios negalime pasirinkti, tačiau labai dažnai mes ją nuosekliai renkamės savo kasdienio gyvenimo būdu ir investicijomis į savo sveikatą tarp 30-60 gyvenimo metų.

Viena geriausių prevencijų sveikesniam ir ilgesniam gyvenimui be ligų sulaukus 70 + m - fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir streso lygis bei ankstyva diagnostika, sveikatos stiprinimo programos “kai dar viskas gerai”.

Tik vienas iš penkių žmonių Lietuvoje užsiima fizine veikla bent 30 min per dieną keturias dienas per savaitę. O pagal įvairius statistinius duomenis, vos 37 % lietuvių sportuoja bent šiek tiek, apie 50% – nesportuoja niekada.

Jeigu imsime kategoriją 60+ metų, šie skaičiai Lietuvoje yra iki 10 %.

Liūdna ir tai, kad psichikos sveikatai taip pat skiriama per mažai dėmesio. 2022 -2023 m. LT savižudybių rodiklis tebėra vienas aukščiausių ES. Net 62 % nuo savižudybių nukentėjusių asmenų buvo vyresni nei 50 metų.

Stigmos lygis išlieka aukštas — visuomenėje psichikos sveikatos sutrikimai vis dažniau suvokiami kaip „silpnumo ženklas“.

Rūpinkimės savo fizine ir psichikos sveikata jau šiandien!

Turite klausimų ar norite pasitarti dėl sveikatos terapijų, fizinio aktyvumo ar mitybos?

☎️+37065759390
🌍www.sveikatosterapija.lt
✉️Info@sveikatosterapija.lt

08/08/2025

Ar žinote, kad jei dieną sėdėdami praleidžiate 8+ val, jūs turite net iki 30 proc (kai kurios studijos rodo net ir 40 proc) didesnę tikimybę mirti ankstyva mirtimi nuo bet kokios priežasties, o didžiausia rizika - nuo kankinančių lėtinių ligų. Tai galioja net ir tiems, kurie kasdien 1 val intensyviai sportuoja, bet vis tiek po to ilgai sėdi!

Jei nėra net ir tos valandos sporto per dieną, rizika auga iki 50+ proc.

Kai kurios studijos rodo, kad didžiausia rizika yra susirgti onkologine liga, cukriniu diabetu ar širdies bei kraujagyslių ligomis.

Kelkite užpakalius ir dirbkite lėtai vaikščiodami, pvz susitikimus planuokite parke, o nuotoliu junkitės eidami ant ėjimo takelio - sėdėjimui gali būti skirta vos iki 3 val per dieną!

05/08/2025

Pasidalinsiu savo istorija, todėl vertinkite kritiškai, nebūtinai tai bus tinkama jums. Greičiausiai ir nebus, nes kiekvienas mes šiek tiek ir skirtingas, ypač kas liečia traumas 🙂. Bet, tikiu, kažkam ir labai pravers.

Kaip prieš ~12 metų treniruotėje kone visiškai nusiplėšiau čiurnos raiščius (apsivėmiau ir nualpau iš skausmo, buvo įdomi patirtis 😂), “gavau” gipsą (neatsimenu bet berods bent 8 savaitėms visiška imobilizacija), krūvą receptinių ir nereceptinių priešuždegiminių, o nuo skausmo šaldymo maišelių ir paliepimą (griežtą) - visiškai ramybei ir gulėjimui. Kaip tik buvo likusios 2 savaitės iki LT čempo, o aš - puikios fizinės formos😀. Žinoma, jis nuplaukė. Kaip ir forma 😂.

Jau tada pavyko iš tuo metu Raudonojo kryžiaus ligoninės, kur visus dar ir iki šiol štampuoja pagal pasenusį ir visiškai neveiksmingą protokolą (sorry, bet tai tiesa, tiesiog taip paprasčiau jiems) patekti pas protingą sporto gydytoją / kineziterapeutą, kuris iškart tą pačią dieną liepė mest gipsą lauk, daryt skausmingas mankštas, negert jokių priešuždegiminių ir atsisakyt šaldymo (tik labai trumpai po mankštos kai jau ištinsta neadekvačiai). Na ir keletą kitų prieštaraujančių to meto sveikam protui dalykų. Nesakau, kad buvo labai smagu, bet spėju tik dėl to po ~metų laiko vėl galėjau bėgiot ir visai neblogai sekėsi.

Šiuolaikinė sporto medicina vis labiau atsisako pasenusių traumų gydymo metodų, kurie anksčiau buvo laikomi auksiniu standartu. Tyrimai rodo, kad kai kurie iš šių metodų gali sulėtinti natūralius gijimo procesus ir ilgainiui pakenkti audinių regeneracijai.

❌ Kas jau neberekomenduojama po ūmios traumos?

1. Šaldymas (ledas / šaltis). Anksčiau populiarus RICE (Rest, Ice, Compression, Elevation) ar PRICE protokolas (su „Protection“) šiandien vertinamas kritiškai. Naujausi tyrimai rodo, kad šaldymas gali:
* Slopinti kraujotaką į traumuotą vietą
* Sumažinti uždegiminių citokinų ir augimo faktorių aktyvumą (pvz., IGF-1), kurie būtini audinių regeneracijai
* Atidėti limfos drenažą. Šaltis gali būti naudojamas trumpam skausmo malšinimui, bet ne kaip pagrindinė gydymo priemonė.

2. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU). Vaistai, tokie kaip ibuprofenas ar diklofenakas, dažnai vartojami dėl skausmo ir uždegimo, bet:
* Jie slopina COX fermentus, kurie dalyvauja natūraliame uždegiminiame gijimo procese
* Gali sulėtinti sausgyslių, raumenų ir kaulų regeneraciją
* Trukdo kolageno sintezei. Vartoti NVNU po ūmios traumos nerekomenduojama, ypač pirmosiomis dienomis.

3. Ilgas imobilizavimas. Ilgalaikis poilsis ar gipso uždėjimas gali lemti:
* Raumenų atrofiją
* Sąnarių sustingimą
* Sumažėjusią kraujotaką. Judėjimas kuo anksčiau ir kuo saugiau – svarbus funkciniam atsistatymui.

✅ Ką rekomenduoja šiuolaikinė sporto medicina?

1. MEAT protokolas (Movement, Exercise, Analgesia, Treatment) pakeičia pasenusį RICE modelį. Skatina ankstyvą, švelnų judėjimą, aktyvų kraujotakos ir audinių atsistatymą.

2. Pakėlimas (Elevation) padeda mažinti patinimą be šalutinio poveikio, pagerina veninį ir limfos “nutekėjimą”.

3. Natūralūs antioksidantai ir priešuždegiminės medžiagos
* Kurkuminas, resveratrolis, omega-3 riebalų rūgštys, bromelainas – natūraliai reguliuoja uždegimą be šalutinio poveikio
* Mažina oksidacinį stresą, skatina gijimą

4. Šviesos terapija
* Skatina mitochondrijų veiklą ir ATP gamybą
* Mažina skausmą ir uždegimą
* Gerina kraujotaką ir kolageno sintezę

5. Hiperbarinė deguonies terapija (HBOT). Po ūmios traumos reikalinga 2-2,5 ATA slėgis su spec. deguonies pertraukomis!
* Skatina deguonies prisotinimą audiniuose
* Greitina kraujagyslių formavimąsi, mažina uždegimą
* Naudinga po sunkių traumų, raiščių ar kaulų pažeidimų

6. Palaikantis mobilumas
* Lengvas, kontroliuojamas judėjimas, net ir ankstyvose stadijose, gerina gijimo kokybę
* Fizinių pratimų įtraukimas anksčiau, nei manyta, dabar jau, dėkui sporto Dievams, plačiai taikomas

Apibendrinimas:

Užuot slopinę natūralų uždegimą, moderni medicina skatina subalansuotą gijimo skatinimą, palaikant kūno gebėjimą regeneruoti. Šaltis, NVNU ir visiškas poilsis – tai metodai, kuriuos rekomenduojama taikyti tik su didele atsarga arba visai atsisakyti, ypač kai yra geresni, moksliškai pagrįsti sprendimai.

Tiesa, kai dabar prieš 8 mėn plyšo kelio raiščiai (priekinis ir šoninis) bei meniskas - privalėjau būti imobilizacijoje 7 savaites, todėl atsigavimas ženkliai pailgėjo ir pasunkėjo! Kita vertus, aš jau vėl bėgioju ir žaidžiu padelį, reiškia ne taip ir blogai atsistatymas vyko kartus su Sveikatos terapijos centras ir “teisingais” kineziterapeutais 😎. Bet dar 4 mėnesiai liko iki visiško saugumo 🫡.

Likite sveiki! O jei turite klausimų dėl terapijų, visada laukiame Jūsų:

☎️+37065759390
🌍www.sveikatosterapija.lt
✉️Info@sveikatosterapija.lt

04/08/2025

Ar žinai?

Raudonos ir artimosios infraraudonosios šviesos (NIR, near-infrared) terapija prieš ir po fizinio krūvio tampa vis labiau naudojama tiek profesionalų sporte, tiek reabilitacijoje, dėl savo biomoduliacinių savybių mėgėjų sporte ir ilgaamžiškumo moksle. Ji veikia ląstelių lygmenyje – daugiausia per mitochondrijas (ypač citocromo c oksidazę), skatindama energijos gamybą (ATP), mažindama uždegimą ir oksidacinį stresą.

✅ Prieš fizinį krūvį (30 min - 2 val iki treniruotės ar varžybų):

🔋 Didesnė raumenų ATP gamyba. Daugiau energijos ląstelėms, pagerėja ištvermė
💪 Pagerinta raumenų perfuzija. Geresnė kraujotaka, raumenys paruošiami darbui
🧠 Sumažintas oksidacinis stresas. Apsauga nuo krūvio sukelto oksidacinio pažeidimo
🚫 Apsauga nuo pažeidimų. Galimai mažesnė mikrotraumų rizika
🔄 Greitesnė raumenų aktyvacija. Gali padidinti sprogstamąją jėgą

✅ Po fizinio krūvio (atsistatymui ir regeneracijai 30 min - 3 val po treniruotės ar varžybų):

🧘‍♂️ Mažesnis raumenų skausmas. Greitesnis skaidulų atsistatymas, mažesnis uždegimas
🧬 Pagerėjęs mitochondrijų atsistatymas. Greitesnė energijos apykaita raumenyse
🩸 Sumažėjęs uždegimas. Slopina uždegimo mediatorius (NF-kB ir kt.)
⏱️ Sutrumpėjęs atsistatymo laikas. Galima dažnesnė treniruočių sesija be pervargimo
🛡️ Ląstelinės struktūros apsauga. Mažiau oksidacinės žalos po intensyvaus krūvio

Turi klausimų dėl terapijų? Konsultacija nemokama!

☎️+37065759390
🌍www.sveikatosterapija.lt
✉️Info@sveikatosterapija.lt

04/08/2025

Fizinis aktyvumas sumažina mirtingumą nuo vėžio 37 % ir atkryčio riziką jau prasirgus onkologine liga 28 % per artimiausią dešimtmetį!

(Exercise ‘better than drugs’ to stop cancer returning after treatment, trial finds)

Norite pasikonsultuoti dėl terapijų?

☎️+37065759390
🌍www.sveikatosterapija.lt
✉️Info@sveikatosterapija.lt

03/08/2025

Laikausi griežtos dietos, vengiu riebalų, druskos, cukraus, pradėjau intensyviai sportuoti, daug bėgioti. Noriu po 3 mėnesių prabėgti maratoną, gal kiek daugiau. Tikiuosi greitai numesiu svorio, tapsiu sveikesnis, judresnis. Gyvenime daug dirbu, įtemptas protiškai darbas, daug streso, namie du vaikai, miegu iki 6 val per naktį.

Staigi mirtis sportininkams: kodėl ji nutinka ir kaip sumažinti riziką?

Staigus širdies sustojimas arba mirtis – tai netikėta mirtis, dažniausiai įvykstanti per 1 valandą nuo simptomų pradžios.

Ji ištinka ne tik profesionalius sportininkus, bet ir mėgėjus – ir dažnai tampa visiška netikėta tragedija.

Statistika:
📈 Bendroje populiacijoje tai pasitaiko 1–2 atvejai iš 100 000 žmonių per metus. Sportuojantys asmenys turi iki 4 kartų didesnę riziką:
* Profesionalams – 1 iš 50 000 sportininkų per metus.
* Mėgėjams – rizika gali būti iki 2-4 kartų didesnė nei nesportuojantiems.
* Daugiau nei 80 % atvejų priežastis – širdies ir kraujagyslių patologijos, dažnai iki tol nediagnozuotos, nes kol nėra didesnio, dažniausiai ištvermės fizinio krūvio, tol nėra jokių indikacijų.

Kas nutinka profesionalams?
Profesionalūs sportininkai dažniau miršta dėl:

🚩Įgimtų širdies struktūrinių problemų (pvz., hipertrofinė kardiomiopatija).
🚩Širdies ritmo sutrikimų, suaktyvėjančių didelio fizinio krūvio metu bei elektrolitų trūkumo (dehidratacijos).

Kadangi jie yra puikios fizinės formos, įspėjamieji simptomai – nuovargis, alpimai, širdies „plazdėjimas“ – dažnai ignoruojami arba laikomi „norma“.

Kodėl rizikuoja mėgėjai?
Mėgėjų staigios mirties priežastys dažniau susijusios su:

🚩Neišaiškintomis aterosklerozinėmis vainikinių arterijų ligomis.
🚩Aukštesniu kraujospūdžiu, padidėjusiu cholesteroliu, cukriniu diabetu.
🚩Per dideliu ištvermės krūviu be tinkamo pasiruošimo ir ilgos adaptacijos kūnui prie šilumos, tempo, laiko ir pan., ypač dalyvaujant maratonuose, ultra ar triatlonuose.
🚩Padidintas stresas darbe, gyvenime sumuojasi su per dideliu fizinio krūvio sukeliamu stresu (ypač ištvermės).
🚩Konkurencija ir iškreiptas itin sportiško bei “pajėgaus” kūno akcentavimas bei lyginimas su sėkme ir gyvenimo prasme soc erdvėje, kuri motyvuoja neadekvatiems norams, tikslams ir iššūkiams, neatliepiant savo kūno signalų, galimybių bei adaptacijos.
🚩Nėra, per mažai, ar netinkamai parenkamos atsistatymo priemonės, procedūros, kurios dažniau prieinamos ir komunikuojamos profesionalams, bet ne mėgėjams. Ai vis tiek aš bėgsiu 3 val ilgiau, vis tiek lėtai, kam man čia? O čia apie tai, kad tu patirsi +3 val daugiau streso ir krūvio nei profesionalas ir, tikėtina, ženkliai aukštesniu širdies dažniu.

Labiausiai pavojinga, kai žmogus po ilgos pertraukos „staiga pradeda sportuoti kaip prieš n metų, rimtą traumą, ligą ar pan.“, pervertina savo galimybes ir neseka sveikatos rodiklių bei palaipsnio krūvio didinimo.

Kodėl netinkamas ištvermės krūvis gali padidinti riziką?

* Staigus, per didelis krūvis gali išprovokuoti ūmią aritmiją.
* Ilgos, intensyvios treniruotės gali sukelti širdies raumens mikrotraumas, uždegiminius procesus, ilgainiui perkrovos gali sukelti randėjimą, didinantį ritmo sutrikimų riziką ateityje net ir “nekaltoje” treniruotėje ar patiriant didesnį stresą.
* Dehidratacija ir elektrolitų disbalansas dar labiau apsunkina širdies darbą. Ypač kas riboja druską, negeria pakankamai mineralinio vandens, neatstato skysčių laiku, laikosi dietų ir pan.

Kaip sumažinti riziką?
✅ Atlikite profilaktinius tyrimus – EKG, širdies echoskopiją, kraujo tyrimus kartą per metus jei neturite nusiskundimų.
✅ Didinkite krūvį palaipsniui (ne daugiau kaip 10 % per savaitę buvusio km ar valandų skaičiaus).
✅ Klausykitės savo kūno: dusulys, krūtinės skausmas, alpimai, mieguistumas, prastėjanti krūvio pernaša, galvos skausmai– ne „normalu“!
✅ Mokykitės gaivinimo ir defibriliatoriaus naudojimo – tai gali išgelbėti gyvybę kitam.

Sportas – viena geriausių investicijų į sveikatą, tačiau tik tada, kai jis subalansuotas ir pritaikytas jūsų fizinėms galimybėms. Nepasiduokite bandos jausmui! Klausykitės savo kūno signalų ir jo diktuojamo tempo!

💬 Ar jūs reguliariai tikrinate savo širdies sveikatą? Kada paskutinį kartą darėte EKG ar širdies echoskopiją?

Norite pasikonsultuoti dėl atsistatymo procedūrų?

☎️+37065759390
🌍www.sveikatosterapija.lt
✉️Info@sveikatosterapija.lt

30/07/2025

Iki šiol didžiausios metaanalizės šia tema rezultatai pribloškiantys:

🏋️‍♀️ Fizinis aktyvumas mažina visų lygių sunkumo depresiją, klinikinį nerimą ir aukštą psichologinį distresą NET 1,5 karto EFEKTYVIAU nei psichoterapija ir net 2 kartus EFEKTYVIAU nei vaistai (Singh ir kt., 2023). Kažkodėl universitete apie tai negirdėjau iš dėstytojų.. 🙂

Kai sportuoju pati, kartais nori nenori pagaunu save pastebinčią kitus trenerius – bet ne dėl pratimų technikos (čia jau mažai kuo nustebinsi :)). Mane, kaip pradedančią psichologę, labiau domina žmonės – kaip jie bendrauja, kokie jų santykiai su klientais, kokią atmosferą sukuria. Kaip skiriasi vadovavimas grupėje ir asmeniškai (panašiai kaip grupinė ir asmeninė psichoterapija).

Ir tada galvoju – kiek daug šiame darbe slypi psichologijos ir kaip sportas iš esmės veikia mūsų vidinę būseną. Ir kaip svarbu vis gi treneris, kuris turi psichologinių žinių. Kaip bebūtų keista, net nereikia universiteto lygio psichologo, užtenka įgimtų (o gal įgytų?) asmeninių savybių ir bendro pajautimo bei vidinio stabilumo. O klientai jau patys atsirenka kas kam tinkamiau. Turbūt kaip ir pas psichologus.

Neseniai perskaičiau vieną įspūdingiausių pastarųjų metų mokslinių darbų – British Journal of Sports Medicine paskelbtą metaanalizę (Singh ir kt., 2023). Ji apėmė iki šiol didžiausią ir aukščiausio lygmens metaanalizę šia tema:

📊 97 sistemines apžvalgas
📊 1 039 klinikinius tyrimus (RCT)
📊 daugiau nei 128 000 dalyvių!

Sportas veikia net efektyviau nei psichoterapija ir vaistai kartu sudėjus! Ar kažkas jums apie tai pasako, kai kreipiatės pas psichikos sveikatos specialistus? Ar tiesiog į medikus?

Žinot kas dar įdomiau? Ogi tai, kad žemo intensyvumo pratimai NĖRA efektyviausi kaip tikrai ne retai manoma esant psichikos problemoms (joga, pilatesas, kėpavimas).

Itin aukšto intensyvumo ir trumpos trukmės programos turi STIPRIAUSIĄ poveikį!

Ir vakar prisiminiau savo sportininkus ir jau ne vieną žmogų, kuri iškeitė ilgalaikes psichoterapijas į mūsų treniruotes, nes pajuto geresnį poveikį savo psichikos sveikatai (tikrai nerekomenduoju to daryti visiems, tik pasigirt noriu) – kaip tai paglosto širdį ir vis gi padeda suprast, kad tie visi mokslai - gal ne veltui man gyvenimą trumpino tiek metų.. 🙂

Kartais net nereikia gilaus pokalbio, kad pamatytum, kaip žmogus išeina kitoks nei atėjo – labiau pasitikintis savimi, su kita energija, lengvesnis (ne kg).

Sportas pas mus – ne tik apie raumenis, skaičius, kilometrus, pergales ar kalorijas. Tai reali terapija. Tik kartais jos taip ir nepavadiname. Kas žino, gal neužilgo sertifikuosiu specialią sporto ir psichoterapijos programą kaip psichologijos, sporto ir sveikatingumo bei mitybos profesionalė.. Su manim niekada negali žinoti kas naujo nudžiugins, kai visko tiek yra, kuo norisi dalintis ir kol dar yra jėgų kūrybai.. 🙂

👉 O tu? Ar jauti, kaip judėjimas veikia tavo emocijas? Sveikatos terapijos centras

29/07/2025

“Geras” ir “blogas” maistas - kaip tai gali būti susiję su valgymo sutrikimais?

“Maisto demonizavimas – cukraus, miltų ar riebalų laikymas „blogais“ – dažnai tampa pirmuoju ir labai pavojingu žingsniu į valgymo sutrikimus, nes jis ne tik iškreipia santykį su maistu, bet ir palaipsniui užnuodija santykį su pačiu savimi.“ - Kadangi savo mokslinį darbą jau parašiau ir apsigyniau, pasidalinsiu keletu faktų, kurie galbūt padės įnešti kritiškumo į savo mitybą bei instagramerių, kūno formuotojų, mitybos specialistų, trenerių “daržą”. Ne visų, bet ne maža dalis šių žinių stokoja arba patys susiduria su padidinta rizika.

Maisto demonizavimas (angl. food restriction / food avoidance based on moral labeling) yra vienas iš įrodymais pagrįstų rizikos veiksnių valgymo sutrikimų vystymuisi.

1. Maisto demonizavimas sukelia kognityvinę restrikciją (apribojimą):

Tyrimai rodo, kad griežtas „gero“ ir „blogo“ maisto skirstymas sukelia kognityvinę restrikciją – bandymą kontroliuoti maisto vartojimą mintimis, o ne vadovautis fiziologiniais signalais.

Kuo labiau žmogus stengiasi riboti „uždraustus“ produktus, tuo labiau padidėja jų geismas ir tikimybė persivalgyti.

Ši dinamika aiškiai susijusi su valgymo sutrikimų simptomais (stipriai ribojančiomis dietomis, bulimijos epizodais ir kt.) (Stice, 2002; Polivy, Herman, 2002).

2. Moralinis maisto vertinimas skatina kaltės ir gėdos jausmą

Kai maistas priskiriamas „nuodėmingam“, jo suvalgymas sukelia kaltės jausmą, kuris yra vienas stipriausių valgymo sutrikimų simptomų, pagal ką jau galima įtarti, kad žmogus susiduria su valgymo sutrikimais (APA, 2013).

Gėdos emocijos skatina kompensacinius veiksmus (perteklinį sportą, ilgas, sekinančias treniruotes nepaisant savijautos, maisto ribojimą, laisvinančių priemonių naudojimą ar vėmimą).

3. Dieta – vienas stipriausių prognozuojančių veiksnių susirgti valgymo sutrikimais

Ilgalaikiai tyrimai (Stice et al., 2011) rodo, kad dietų laikymasis ir griežtas maisto ribojimas yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, prognozuojančių valgymo sutrikimų atsiradimą tiek paaugliams, tiek ir suaugusiems.

Maisto demonizavimas dažniausiai yra pirmasis dietos žingsnis: produktai pradedami skirstyti į „blogus“ ir „gerus“, o tai veda į liguistą ribojimą ir kontrolę (pvz ortoreksiją, kai imama stipriai bijoti suvalgyti net ir kąsnelį “nesveiko” maisto).

Amerikos psichiatrijos asociacija (APA, 2023) ir Nacionalinė valgymo sutrikimų asociacija (NEDA) įvardija, kad „maisto demonizavimas“ ir „juoda–balta mąstymas apie maistą“ yra pirmasis stiprus signalas, galintis virsti rimtu psichikos sutrikimu - valgymo sutrikimu.

Išvada: maisto demonizavimas – baimė suvalgyti cukraus, riebalų ar miltų – nėra tik nekaltas įprotis ar sveikas pasirinkimas. Tai stipriai didina kognityvinės restrikcijos, kaltės ir gėdos mechanizmus, kurie tiesiogiai siejami su anoreksija, bulimija, ortoreksija ir persivalgymo sutrikimu. Jei prisideda papildomi faktoriai, tokie kaip polinkis į perfekcionizmą, padidintas stresas, nuovargis ar emocinis išsekimas, patyčios ir kt., maistas gali tapti vienas iš tų dalykų, kurį įmanoma “kontroliuoti”. Jei prisideda dar ir “nepalanki” genetika, žmogus gali labai sunkiai susirgti ir ilgus metus gydytis. Deja, valgymo sutrikimai yra didžiausią mirtingumą turintys psichikos sutrikimai tarp visų psichikos sutrikimų!

Kartais viena “nekalta” replika (gal net stengiantis “padėti”) arba neatsakingas įrašas soc erdvėje, kitam gali kainuoti labai daug!

24/07/2025

Dėmesio!📣 Laimėk apsilankymą terapijoje! 🎁

🫁 HBOT: ką svarbu žinoti prieš terapiją?

Hiperbarinė deguonies terapija (HBOT) – tai viena iš efektyviausių priemonių audinių gijimui, energijos atsistatymui, lėtinio nuovargio mažinimui ir senėjimo procesų lėtinimui. Tačiau ar žinojai, kad netinkamai pasiruošus šiai procedūrai gali kilti įvairių rizikų?

Viena jų - barotrauma – tai audinių pažeidimas dėl slėgio pokyčių, dažniausiai pasireiškiantis ausų ar sinusų plyšimu, spaudimu, rečiau – plaučių pažeidimu.

Kaip to išvengti?

✅ Prieš procedūrą – neturėkite slogos ar užsikimšusių sinusų (tai kontraindikacija procedūrai - palaukite kol sloga visiškai praeis)
✅ Naudok Valsalvos manevrą (pamokys mūsų specialistai prieš procedūrą), žiovauk, ryk seiles – tai padeda sulyginti slėgį jam kylant ir leidžiantis
✅ Informuok specialistą nedelsiant, jei jauti spaudimą ar skausmą – HBOT kameros slėgis reguliuojamas palaipsniui, kiekvienam asmeniškai
✅ Kvėpuok tolygiai, nesulaikyk kvėpavimo

🌿 Sveikatos terapijos centre HBOT atliekama saugiai ir individualiai, atsižvelgiant į kiekvieno kliento poreikius. Mūsų specialistai:

👩‍⚕️ paaiškins visą procesą ir galimas kontraindikacijas bei jums tinkamiausią protokolą
👂 pamokys ausų slėgio sulyginimo technikų
🧠 stebės jūsų savijautą visos procedūros metu

Ieškai moksliškai pagrįsto būdo stiprinti sveikatą, mažinti uždegimus, atsigauti po traumų ar pagerinti smegenų veiklą, mąstymo funkcijas, o gal reikia specialaus HBOT protokolo?

Apsilankyk Sveikatos terapijos centre Kaune – čia tavo sveikata mums visada pirmoje vietoje. Pas mus rasite terapijas nuo 1,3 iki 2,2 ATA slėgio kamerose, deguonies reguliavimas nuo 40 proc iki 100 proc (taikoma individualiai pagal poreikį ir tikslus).

📍 www.sveikatosterapijoscentras.lt
📩 Registracija žinute ar telefonu
📞 +370 657 59390 arba info@sveikatosterapija.lt

📢 Pasidalink įrašu ir pažymėk žmogų, kuriam HBOT gali būti naudingas ir galbūt jums padovanosime apsilankymą HBOT terapijoje (laimingąjį išrinksime liepos 31 d.).
* Dovanos vertė - 70 Eur.