10/01/2026
Numeris 1 senėjimo katalizatorius - užsitęsęs lėtinis stresas! 😰
Vakar kol įriausi per pusnis kamščiuose link namų, klausiau pokalbio Žinių radijuje su genetiku apie ilgaamžiškumo mokslą ir tendencijas, atsisukit paklausyt, kokie dalykai vyksta pasaulyje ir medicinoje, kosmosas. Na, kol kas tik patiems turtingiausiems pasiekiami, bet ilgainiui, tikiu, ir daugiau kam bus prieinama 🙂
Įdomūs dalykėliai:
Ilgaamžiškiausi gyvūnai planetoje turi vieną bendrą bruožą: jie beveik negyvena „streso režimu“. Jų biologija nėra nuolat spaudžiama greičio, lėkimo, konkurencijos ir perdegimo
Grenlandinis ryklys - 250–400 metų: Lėtas metabolizmas, šaltas vanduo, lėtas gyvenimo tempas. Mažai oksidacinio streso, mažai uždegimo
Kai kurie banginiai - 200+ metų. Lėta fiziologija, lėtas tempas, labai efektyvūs DNR taisymo mechanizmai
Kai kurie vėžliai 150–200 metų. Super lėti. Neturi „fight-or flight“ gyvenimo būdo
Plikasis smėlyninis žiurkėnas gyvena net iki 40 metų (milžiniška trukmė tokiam mažam žinduoliui). Atsparūs vėžiui, toleruoja hipoksiją, turi unikalią baltymų apsaugą nuo oksidacinės žalos
Papūgos (kai kurios rūšys) - 80-100 metų. Lėtesnis gyvenimo tempas, stiprus socialinis ryšys, mažai lėtinio streso
Negalima tapatinti gyvūnų su žmonėmis, bet šį tą galima prisitaikyti 🙂 Jie neskuba, nepersidirba, nepersitreniruoja, neturi nuolatinio kortizolio fono. Jų metabolizmas ramus, širdis plaka lėtai, audiniai mažai dėvisi, sensta super lėtai
Bendras dėsnis paprastas: Kuo mažiau organizmas gyvena nuolatiniame mobilizacijos ir skubėjimo bei nerimo režime - tuo lėčiau jis dyla
💼 Daugiausiai žmonių užsitęsusį lėtinį stresą patiria darbo aplinkoje. Darbas sendinimo veiksnys nr1 😌
🧫 Ląstelių telomerai trumpėja greičiau esant ilgalaikiam stresui. Telomerų trumpėjimas yra vienas pagrindinių biologinio senėjimo žymenų
😰 Lėtinis stresas sukelia uždegimą, kuris siejasi su senėjimu - fenomenas, vadinamas inflammaging (senėjimą lydintis uždegimas). Ilgainiui prasideda onkologinės ligos, širdies kraujagyslių sistemos, nutukimas, psichikos ligos ar tas, kam genetiškai esat patrauklesni, kiekvienas turim savo likimą 😆
📱Stresas skatina oksidacinį stresą – perteklinį reaktyviųjų deguonies radikalų susidarymą, ypač mitochondrijose
📶 Mitochondrijų disfunkcija ir sutrikusi mitofagija (pažeistų mitochondrijų pašalinimas) dar labiau apsunkina ląstelių gebėjimą tvarkyti oksidacinį stresą ir palaiko uždegimą.
🧠 Įdomu, kad kūnas ir smegenys prisitaiko prie lėtinio streso, keisdami fiziologiją tam, kad išgyventų, o šis procesas vadinamas alostaze. Tačiau ilgainiui ši adaptacija virsta alostatine perkrova: ji tampa nebe prisitaikanti, o žalinga, sukeldama padidintą „nusidėvėjimą“ organizme ir didindama tokių ligų kaip širdies ir kraujagyslių ligos, nutukimas, nerimas bei depresija rizikas.
🧠 Nors pirminiai prisitaikymo mechanizmai siekia optimizuoti išteklių naudojimą nuolatinių iššūkių sąlygomis, ilgalaikis streso sistemų, pavyzdžiui, HPA ašies aktyvinimas pradeda ardyti organizmo sistemas, daro smegenis mažiau lanksčias ir skatina žalingus elgesio modelius. Vis dėlto neuroplastiškumas suteikia galimybių atsistatymui, taikant tinkamus valdymo metodus, šie procesai gali būti visai ar bent iš dalies atstatomi
Norite pasitarti?
☎️+37065759390
🌍www.sveikatosterapija.lt
✉️Info@sveikatosterapija.lt
