Sveikatos terapijos centras

05/08/2025

Pasidalinsiu savo istorija, todėl vertinkite kritiškai, nebūtinai tai bus tinkama jums. Greičiausiai ir nebus, nes kiekvienas mes šiek tiek ir skirtingas, ypač kas liečia traumas 🙂. Bet, tikiu, kažkam ir labai pravers.

Kaip prieš ~12 metų treniruotėje kone visiškai nusiplėšiau čiurnos raiščius (apsivėmiau ir nualpau iš skausmo, buvo įdomi patirtis 😂), “gavau” gipsą (neatsimenu bet berods bent 8 savaitėms visiška imobilizacija), krūvą receptinių ir nereceptinių priešuždegiminių, o nuo skausmo šaldymo maišelių ir paliepimą (griežtą) - visiškai ramybei ir gulėjimui. Kaip tik buvo likusios 2 savaitės iki LT čempo, o aš - puikios fizinės formos😀. Žinoma, jis nuplaukė. Kaip ir forma 😂.

Jau tada pavyko iš tuo metu Raudonojo kryžiaus ligoninės, kur visus dar ir iki šiol štampuoja pagal pasenusį ir visiškai neveiksmingą protokolą (sorry, bet tai tiesa, tiesiog taip paprasčiau jiems) patekti pas protingą sporto gydytoją / kineziterapeutą, kuris iškart tą pačią dieną liepė mest gipsą lauk, daryt skausmingas mankštas, negert jokių priešuždegiminių ir atsisakyt šaldymo (tik labai trumpai po mankštos kai jau ištinsta neadekvačiai). Na ir keletą kitų prieštaraujančių to meto sveikam protui dalykų. Nesakau, kad buvo labai smagu, bet spėju tik dėl to po ~metų laiko vėl galėjau bėgiot ir visai neblogai sekėsi.

Šiuolaikinė sporto medicina vis labiau atsisako pasenusių traumų gydymo metodų, kurie anksčiau buvo laikomi auksiniu standartu. Tyrimai rodo, kad kai kurie iš šių metodų gali sulėtinti natūralius gijimo procesus ir ilgainiui pakenkti audinių regeneracijai.

❌ Kas jau neberekomenduojama po ūmios traumos?

1. Šaldymas (ledas / šaltis). Anksčiau populiarus RICE (Rest, Ice, Compression, Elevation) ar PRICE protokolas (su „Protection“) šiandien vertinamas kritiškai. Naujausi tyrimai rodo, kad šaldymas gali:
* Slopinti kraujotaką į traumuotą vietą
* Sumažinti uždegiminių citokinų ir augimo faktorių aktyvumą (pvz., IGF-1), kurie būtini audinių regeneracijai
* Atidėti limfos drenažą. Šaltis gali būti naudojamas trumpam skausmo malšinimui, bet ne kaip pagrindinė gydymo priemonė.

2. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU). Vaistai, tokie kaip ibuprofenas ar diklofenakas, dažnai vartojami dėl skausmo ir uždegimo, bet:
* Jie slopina COX fermentus, kurie dalyvauja natūraliame uždegiminiame gijimo procese
* Gali sulėtinti sausgyslių, raumenų ir kaulų regeneraciją
* Trukdo kolageno sintezei. Vartoti NVNU po ūmios traumos nerekomenduojama, ypač pirmosiomis dienomis.

3. Ilgas imobilizavimas. Ilgalaikis poilsis ar gipso uždėjimas gali lemti:
* Raumenų atrofiją
* Sąnarių sustingimą
* Sumažėjusią kraujotaką. Judėjimas kuo anksčiau ir kuo saugiau – svarbus funkciniam atsistatymui.

✅ Ką rekomenduoja šiuolaikinė sporto medicina?

1. MEAT protokolas (Movement, Exercise, Analgesia, Treatment) pakeičia pasenusį RICE modelį. Skatina ankstyvą, švelnų judėjimą, aktyvų kraujotakos ir audinių atsistatymą.

2. Pakėlimas (Elevation) padeda mažinti patinimą be šalutinio poveikio, pagerina veninį ir limfos “nutekėjimą”.

3. Natūralūs antioksidantai ir priešuždegiminės medžiagos
* Kurkuminas, resveratrolis, omega-3 riebalų rūgštys, bromelainas – natūraliai reguliuoja uždegimą be šalutinio poveikio
* Mažina oksidacinį stresą, skatina gijimą

4. Šviesos terapija
* Skatina mitochondrijų veiklą ir ATP gamybą
* Mažina skausmą ir uždegimą
* Gerina kraujotaką ir kolageno sintezę

5. Hiperbarinė deguonies terapija (HBOT). Po ūmios traumos reikalinga 2-2,5 ATA slėgis su spec. deguonies pertraukomis!
* Skatina deguonies prisotinimą audiniuose
* Greitina kraujagyslių formavimąsi, mažina uždegimą
* Naudinga po sunkių traumų, raiščių ar kaulų pažeidimų

6. Palaikantis mobilumas
* Lengvas, kontroliuojamas judėjimas, net ir ankstyvose stadijose, gerina gijimo kokybę
* Fizinių pratimų įtraukimas anksčiau, nei manyta, dabar jau, dėkui sporto Dievams, plačiai taikomas

Apibendrinimas:

Užuot slopinę natūralų uždegimą, moderni medicina skatina subalansuotą gijimo skatinimą, palaikant kūno gebėjimą regeneruoti. Šaltis, NVNU ir visiškas poilsis – tai metodai, kuriuos rekomenduojama taikyti tik su didele atsarga arba visai atsisakyti, ypač kai yra geresni, moksliškai pagrįsti sprendimai.

Tiesa, kai dabar prieš 8 mėn plyšo kelio raiščiai (priekinis ir šoninis) bei meniskas - privalėjau būti imobilizacijoje 7 savaites, todėl atsigavimas ženkliai pailgėjo ir pasunkėjo! Kita vertus, aš jau vėl bėgioju ir žaidžiu padelį, reiškia ne taip ir blogai atsistatymas vyko kartus su Sveikatos terapijos centras ir “teisingais” kineziterapeutais 😎. Bet dar 4 mėnesiai liko iki visiško saugumo 🫡.

Likite sveiki! O jei turite klausimų dėl terapijų, visada laukiame Jūsų:

☎️+37065759390
🌍www.sveikatosterapija.lt
✉️Info@sveikatosterapija.lt

04/08/2025

Ar žinai?

Raudonos ir artimosios infraraudonosios šviesos (NIR, near-infrared) terapija prieš ir po fizinio krūvio tampa vis labiau naudojama tiek profesionalų sporte, tiek reabilitacijoje, dėl savo biomoduliacinių savybių mėgėjų sporte ir ilgaamžiškumo moksle. Ji veikia ląstelių lygmenyje – daugiausia per mitochondrijas (ypač citocromo c oksidazę), skatindama energijos gamybą (ATP), mažindama uždegimą ir oksidacinį stresą.

✅ Prieš fizinį krūvį (30 min - 2 val iki treniruotės ar varžybų):

🔋 Didesnė raumenų ATP gamyba. Daugiau energijos ląstelėms, pagerėja ištvermė
💪 Pagerinta raumenų perfuzija. Geresnė kraujotaka, raumenys paruošiami darbui
🧠 Sumažintas oksidacinis stresas. Apsauga nuo krūvio sukelto oksidacinio pažeidimo
🚫 Apsauga nuo pažeidimų. Galimai mažesnė mikrotraumų rizika
🔄 Greitesnė raumenų aktyvacija. Gali padidinti sprogstamąją jėgą

✅ Po fizinio krūvio (atsistatymui ir regeneracijai 30 min - 3 val po treniruotės ar varžybų):

🧘‍♂️ Mažesnis raumenų skausmas. Greitesnis skaidulų atsistatymas, mažesnis uždegimas
🧬 Pagerėjęs mitochondrijų atsistatymas. Greitesnė energijos apykaita raumenyse
🩸 Sumažėjęs uždegimas. Slopina uždegimo mediatorius (NF-kB ir kt.)
⏱️ Sutrumpėjęs atsistatymo laikas. Galima dažnesnė treniruočių sesija be pervargimo
🛡️ Ląstelinės struktūros apsauga. Mažiau oksidacinės žalos po intensyvaus krūvio

Turi klausimų dėl terapijų? Konsultacija nemokama!

☎️+37065759390
🌍www.sveikatosterapija.lt
✉️Info@sveikatosterapija.lt

04/08/2025

Fizinis aktyvumas sumažina mirtingumą nuo vėžio 37 % ir atkryčio riziką jau prasirgus onkologine liga 28 % per artimiausią dešimtmetį!

(Exercise ‘better than drugs’ to stop cancer returning after treatment, trial finds)

Norite pasikonsultuoti dėl terapijų?

☎️+37065759390
🌍www.sveikatosterapija.lt
✉️Info@sveikatosterapija.lt

03/08/2025

Laikausi griežtos dietos, vengiu riebalų, druskos, cukraus, pradėjau intensyviai sportuoti, daug bėgioti. Noriu po 3 mėnesių prabėgti maratoną, gal kiek daugiau. Tikiuosi greitai numesiu svorio, tapsiu sveikesnis, judresnis. Gyvenime daug dirbu, įtemptas protiškai darbas, daug streso, namie du vaikai, miegu iki 6 val per naktį.

Staigi mirtis sportininkams: kodėl ji nutinka ir kaip sumažinti riziką?

Staigus širdies sustojimas arba mirtis – tai netikėta mirtis, dažniausiai įvykstanti per 1 valandą nuo simptomų pradžios.

Ji ištinka ne tik profesionalius sportininkus, bet ir mėgėjus – ir dažnai tampa visiška netikėta tragedija.

Statistika:
📈 Bendroje populiacijoje tai pasitaiko 1–2 atvejai iš 100 000 žmonių per metus. Sportuojantys asmenys turi iki 4 kartų didesnę riziką:
* Profesionalams – 1 iš 50 000 sportininkų per metus.
* Mėgėjams – rizika gali būti iki 2-4 kartų didesnė nei nesportuojantiems.
* Daugiau nei 80 % atvejų priežastis – širdies ir kraujagyslių patologijos, dažnai iki tol nediagnozuotos, nes kol nėra didesnio, dažniausiai ištvermės fizinio krūvio, tol nėra jokių indikacijų.

Kas nutinka profesionalams?
Profesionalūs sportininkai dažniau miršta dėl:

🚩Įgimtų širdies struktūrinių problemų (pvz., hipertrofinė kardiomiopatija).
🚩Širdies ritmo sutrikimų, suaktyvėjančių didelio fizinio krūvio metu bei elektrolitų trūkumo (dehidratacijos).

Kadangi jie yra puikios fizinės formos, įspėjamieji simptomai – nuovargis, alpimai, širdies „plazdėjimas“ – dažnai ignoruojami arba laikomi „norma“.

Kodėl rizikuoja mėgėjai?
Mėgėjų staigios mirties priežastys dažniau susijusios su:

🚩Neišaiškintomis aterosklerozinėmis vainikinių arterijų ligomis.
🚩Aukštesniu kraujospūdžiu, padidėjusiu cholesteroliu, cukriniu diabetu.
🚩Per dideliu ištvermės krūviu be tinkamo pasiruošimo ir ilgos adaptacijos kūnui prie šilumos, tempo, laiko ir pan., ypač dalyvaujant maratonuose, ultra ar triatlonuose.
🚩Padidintas stresas darbe, gyvenime sumuojasi su per dideliu fizinio krūvio sukeliamu stresu (ypač ištvermės).
🚩Konkurencija ir iškreiptas itin sportiško bei “pajėgaus” kūno akcentavimas bei lyginimas su sėkme ir gyvenimo prasme soc erdvėje, kuri motyvuoja neadekvatiems norams, tikslams ir iššūkiams, neatliepiant savo kūno signalų, galimybių bei adaptacijos.
🚩Nėra, per mažai, ar netinkamai parenkamos atsistatymo priemonės, procedūros, kurios dažniau prieinamos ir komunikuojamos profesionalams, bet ne mėgėjams. Ai vis tiek aš bėgsiu 3 val ilgiau, vis tiek lėtai, kam man čia? O čia apie tai, kad tu patirsi +3 val daugiau streso ir krūvio nei profesionalas ir, tikėtina, ženkliai aukštesniu širdies dažniu.

Labiausiai pavojinga, kai žmogus po ilgos pertraukos „staiga pradeda sportuoti kaip prieš n metų, rimtą traumą, ligą ar pan.“, pervertina savo galimybes ir neseka sveikatos rodiklių bei palaipsnio krūvio didinimo.

Kodėl netinkamas ištvermės krūvis gali padidinti riziką?

* Staigus, per didelis krūvis gali išprovokuoti ūmią aritmiją.
* Ilgos, intensyvios treniruotės gali sukelti širdies raumens mikrotraumas, uždegiminius procesus, ilgainiui perkrovos gali sukelti randėjimą, didinantį ritmo sutrikimų riziką ateityje net ir “nekaltoje” treniruotėje ar patiriant didesnį stresą.
* Dehidratacija ir elektrolitų disbalansas dar labiau apsunkina širdies darbą. Ypač kas riboja druską, negeria pakankamai mineralinio vandens, neatstato skysčių laiku, laikosi dietų ir pan.

Kaip sumažinti riziką?
✅ Atlikite profilaktinius tyrimus – EKG, širdies echoskopiją, kraujo tyrimus kartą per metus jei neturite nusiskundimų.
✅ Didinkite krūvį palaipsniui (ne daugiau kaip 10 % per savaitę buvusio km ar valandų skaičiaus).
✅ Klausykitės savo kūno: dusulys, krūtinės skausmas, alpimai, mieguistumas, prastėjanti krūvio pernaša, galvos skausmai– ne „normalu“!
✅ Mokykitės gaivinimo ir defibriliatoriaus naudojimo – tai gali išgelbėti gyvybę kitam.

Sportas – viena geriausių investicijų į sveikatą, tačiau tik tada, kai jis subalansuotas ir pritaikytas jūsų fizinėms galimybėms. Nepasiduokite bandos jausmui! Klausykitės savo kūno signalų ir jo diktuojamo tempo!

💬 Ar jūs reguliariai tikrinate savo širdies sveikatą? Kada paskutinį kartą darėte EKG ar širdies echoskopiją?

Norite pasikonsultuoti dėl atsistatymo procedūrų?

☎️+37065759390
🌍www.sveikatosterapija.lt
✉️Info@sveikatosterapija.lt

30/07/2025

Iki šiol didžiausios metaanalizės šia tema rezultatai pribloškiantys:

🏋️‍♀️ Fizinis aktyvumas mažina visų lygių sunkumo depresiją, klinikinį nerimą ir aukštą psichologinį distresą NET 1,5 karto EFEKTYVIAU nei psichoterapija ir net 2 kartus EFEKTYVIAU nei vaistai (Singh ir kt., 2023). Kažkodėl universitete apie tai negirdėjau iš dėstytojų.. 🙂

Kai sportuoju pati, kartais nori nenori pagaunu save pastebinčią kitus trenerius – bet ne dėl pratimų technikos (čia jau mažai kuo nustebinsi :)). Mane, kaip pradedančią psichologę, labiau domina žmonės – kaip jie bendrauja, kokie jų santykiai su klientais, kokią atmosferą sukuria. Kaip skiriasi vadovavimas grupėje ir asmeniškai (panašiai kaip grupinė ir asmeninė psichoterapija).

Ir tada galvoju – kiek daug šiame darbe slypi psichologijos ir kaip sportas iš esmės veikia mūsų vidinę būseną. Ir kaip svarbu vis gi treneris, kuris turi psichologinių žinių. Kaip bebūtų keista, net nereikia universiteto lygio psichologo, užtenka įgimtų (o gal įgytų?) asmeninių savybių ir bendro pajautimo bei vidinio stabilumo. O klientai jau patys atsirenka kas kam tinkamiau. Turbūt kaip ir pas psichologus.

Neseniai perskaičiau vieną įspūdingiausių pastarųjų metų mokslinių darbų – British Journal of Sports Medicine paskelbtą metaanalizę (Singh ir kt., 2023). Ji apėmė iki šiol didžiausią ir aukščiausio lygmens metaanalizę šia tema:

📊 97 sistemines apžvalgas
📊 1 039 klinikinius tyrimus (RCT)
📊 daugiau nei 128 000 dalyvių!

Sportas veikia net efektyviau nei psichoterapija ir vaistai kartu sudėjus! Ar kažkas jums apie tai pasako, kai kreipiatės pas psichikos sveikatos specialistus? Ar tiesiog į medikus?

Žinot kas dar įdomiau? Ogi tai, kad žemo intensyvumo pratimai NĖRA efektyviausi kaip tikrai ne retai manoma esant psichikos problemoms (joga, pilatesas, kėpavimas).

Itin aukšto intensyvumo ir trumpos trukmės programos turi STIPRIAUSIĄ poveikį!

Ir vakar prisiminiau savo sportininkus ir jau ne vieną žmogų, kuri iškeitė ilgalaikes psichoterapijas į mūsų treniruotes, nes pajuto geresnį poveikį savo psichikos sveikatai (tikrai nerekomenduoju to daryti visiems, tik pasigirt noriu) – kaip tai paglosto širdį ir vis gi padeda suprast, kad tie visi mokslai - gal ne veltui man gyvenimą trumpino tiek metų.. 🙂

Kartais net nereikia gilaus pokalbio, kad pamatytum, kaip žmogus išeina kitoks nei atėjo – labiau pasitikintis savimi, su kita energija, lengvesnis (ne kg).

Sportas pas mus – ne tik apie raumenis, skaičius, kilometrus, pergales ar kalorijas. Tai reali terapija. Tik kartais jos taip ir nepavadiname. Kas žino, gal neužilgo sertifikuosiu specialią sporto ir psichoterapijos programą kaip psichologijos, sporto ir sveikatingumo bei mitybos profesionalė.. Su manim niekada negali žinoti kas naujo nudžiugins, kai visko tiek yra, kuo norisi dalintis ir kol dar yra jėgų kūrybai.. 🙂

👉 O tu? Ar jauti, kaip judėjimas veikia tavo emocijas? Sveikatos terapijos centras

29/07/2025

“Geras” ir “blogas” maistas - kaip tai gali būti susiję su valgymo sutrikimais?

“Maisto demonizavimas – cukraus, miltų ar riebalų laikymas „blogais“ – dažnai tampa pirmuoju ir labai pavojingu žingsniu į valgymo sutrikimus, nes jis ne tik iškreipia santykį su maistu, bet ir palaipsniui užnuodija santykį su pačiu savimi.“ - Kadangi savo mokslinį darbą jau parašiau ir apsigyniau, pasidalinsiu keletu faktų, kurie galbūt padės įnešti kritiškumo į savo mitybą bei instagramerių, kūno formuotojų, mitybos specialistų, trenerių “daržą”. Ne visų, bet ne maža dalis šių žinių stokoja arba patys susiduria su padidinta rizika.

Maisto demonizavimas (angl. food restriction / food avoidance based on moral labeling) yra vienas iš įrodymais pagrįstų rizikos veiksnių valgymo sutrikimų vystymuisi.

1. Maisto demonizavimas sukelia kognityvinę restrikciją (apribojimą):

Tyrimai rodo, kad griežtas „gero“ ir „blogo“ maisto skirstymas sukelia kognityvinę restrikciją – bandymą kontroliuoti maisto vartojimą mintimis, o ne vadovautis fiziologiniais signalais.

Kuo labiau žmogus stengiasi riboti „uždraustus“ produktus, tuo labiau padidėja jų geismas ir tikimybė persivalgyti.

Ši dinamika aiškiai susijusi su valgymo sutrikimų simptomais (stipriai ribojančiomis dietomis, bulimijos epizodais ir kt.) (Stice, 2002; Polivy, Herman, 2002).

2. Moralinis maisto vertinimas skatina kaltės ir gėdos jausmą

Kai maistas priskiriamas „nuodėmingam“, jo suvalgymas sukelia kaltės jausmą, kuris yra vienas stipriausių valgymo sutrikimų simptomų, pagal ką jau galima įtarti, kad žmogus susiduria su valgymo sutrikimais (APA, 2013).

Gėdos emocijos skatina kompensacinius veiksmus (perteklinį sportą, ilgas, sekinančias treniruotes nepaisant savijautos, maisto ribojimą, laisvinančių priemonių naudojimą ar vėmimą).

3. Dieta – vienas stipriausių prognozuojančių veiksnių susirgti valgymo sutrikimais

Ilgalaikiai tyrimai (Stice et al., 2011) rodo, kad dietų laikymasis ir griežtas maisto ribojimas yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, prognozuojančių valgymo sutrikimų atsiradimą tiek paaugliams, tiek ir suaugusiems.

Maisto demonizavimas dažniausiai yra pirmasis dietos žingsnis: produktai pradedami skirstyti į „blogus“ ir „gerus“, o tai veda į liguistą ribojimą ir kontrolę (pvz ortoreksiją, kai imama stipriai bijoti suvalgyti net ir kąsnelį “nesveiko” maisto).

Amerikos psichiatrijos asociacija (APA, 2023) ir Nacionalinė valgymo sutrikimų asociacija (NEDA) įvardija, kad „maisto demonizavimas“ ir „juoda–balta mąstymas apie maistą“ yra pirmasis stiprus signalas, galintis virsti rimtu psichikos sutrikimu - valgymo sutrikimu.

Išvada: maisto demonizavimas – baimė suvalgyti cukraus, riebalų ar miltų – nėra tik nekaltas įprotis ar sveikas pasirinkimas. Tai stipriai didina kognityvinės restrikcijos, kaltės ir gėdos mechanizmus, kurie tiesiogiai siejami su anoreksija, bulimija, ortoreksija ir persivalgymo sutrikimu. Jei prisideda papildomi faktoriai, tokie kaip polinkis į perfekcionizmą, padidintas stresas, nuovargis ar emocinis išsekimas, patyčios ir kt., maistas gali tapti vienas iš tų dalykų, kurį įmanoma “kontroliuoti”. Jei prisideda dar ir “nepalanki” genetika, žmogus gali labai sunkiai susirgti ir ilgus metus gydytis. Deja, valgymo sutrikimai yra didžiausią mirtingumą turintys psichikos sutrikimai tarp visų psichikos sutrikimų!

Kartais viena “nekalta” replika (gal net stengiantis “padėti”) arba neatsakingas įrašas soc erdvėje, kitam gali kainuoti labai daug!

24/07/2025

Dėmesio!📣 Laimėk apsilankymą terapijoje! 🎁

🫁 HBOT: ką svarbu žinoti prieš terapiją?

Hiperbarinė deguonies terapija (HBOT) – tai viena iš efektyviausių priemonių audinių gijimui, energijos atsistatymui, lėtinio nuovargio mažinimui ir senėjimo procesų lėtinimui. Tačiau ar žinojai, kad netinkamai pasiruošus šiai procedūrai gali kilti įvairių rizikų?

Viena jų - barotrauma – tai audinių pažeidimas dėl slėgio pokyčių, dažniausiai pasireiškiantis ausų ar sinusų plyšimu, spaudimu, rečiau – plaučių pažeidimu.

Kaip to išvengti?

✅ Prieš procedūrą – neturėkite slogos ar užsikimšusių sinusų (tai kontraindikacija procedūrai - palaukite kol sloga visiškai praeis)
✅ Naudok Valsalvos manevrą (pamokys mūsų specialistai prieš procedūrą), žiovauk, ryk seiles – tai padeda sulyginti slėgį jam kylant ir leidžiantis
✅ Informuok specialistą nedelsiant, jei jauti spaudimą ar skausmą – HBOT kameros slėgis reguliuojamas palaipsniui, kiekvienam asmeniškai
✅ Kvėpuok tolygiai, nesulaikyk kvėpavimo

🌿 Sveikatos terapijos centre HBOT atliekama saugiai ir individualiai, atsižvelgiant į kiekvieno kliento poreikius. Mūsų specialistai:

👩‍⚕️ paaiškins visą procesą ir galimas kontraindikacijas bei jums tinkamiausią protokolą
👂 pamokys ausų slėgio sulyginimo technikų
🧠 stebės jūsų savijautą visos procedūros metu

Ieškai moksliškai pagrįsto būdo stiprinti sveikatą, mažinti uždegimus, atsigauti po traumų ar pagerinti smegenų veiklą, mąstymo funkcijas, o gal reikia specialaus HBOT protokolo?

Apsilankyk Sveikatos terapijos centre Kaune – čia tavo sveikata mums visada pirmoje vietoje. Pas mus rasite terapijas nuo 1,3 iki 2,2 ATA slėgio kamerose, deguonies reguliavimas nuo 40 proc iki 100 proc (taikoma individualiai pagal poreikį ir tikslus).

📍 www.sveikatosterapijoscentras.lt
📩 Registracija žinute ar telefonu
📞 +370 657 59390 arba info@sveikatosterapija.lt

📢 Pasidalink įrašu ir pažymėk žmogų, kuriam HBOT gali būti naudingas ir galbūt jums padovanosime apsilankymą HBOT terapijoje (laimingąjį išrinksime liepos 31 d.).
* Dovanos vertė - 70 Eur.

16/07/2025

Kodėl persivalgome vakare?

Naujausi faktai, kurie gali nustebinti.

1. Mūsų smegenys vakare tampa mažiau atsparios pagundoms. Neuromokslininkai nustatė, kad vakare silpsta prefrontalinės žievės (sprendimų priėmimo centro) aktyvumas, o tai lemia didesnį impulsų nevaldymą ir emocinį valgymą. „Sprendimų nuovargis“ (Decision fatique) vakare yra realus reiškinys – po visos dienos mūsų savikontrolės rezervai būna išsekę, mes nebegalime kontroliuoti dar ir maisto — Heatherton, Wagner, Nature Neuroscience, 2011.

2. Vakarinis persivalgymas dažnai kyla ne iš fiziologinio alkio, o iš cirkadinių ritmų ar jų sutrikimo. Nauji tyrimai rodo, kad žmogaus alkio hormonai (grelinas) natūraliai padidėja vakare, net jei dieną jau buvo suvalgyta pakankamai kalorijų. Tai evoliucinis mechanizmas, paveldėtas iš laikų, kai reikėdavo „sukaupti atsargas, jog išgyventum“. „Biologinis vakaro alkis, net jei esu pavalgęs“ – tikras ir natūralus, bet jis gali būti ir pavojingas šiuolaikiniam žmogui, kuris turi žemą aktyvumo lygį— McHill ir kt., Obesity, 2019.

3. Persivalgymas vakare yra susijęs su blogesne miego kokybe – tai tarsi uždaras ratas. Vakarinis persivalgymas, ypač daug riebalų ir cukraus turintis maistas, sutrikdo miego ritmus, sumažina gilaus miego fazę ir apsunkina užmigimą. O prastas miegas kitą dieną vėl didina potraukį greitam, daug energijos turinčiam maistui. „Itin vėlyvas "sunkaus" maisto valgymas yra viena pagrindinių nemigos priežasčių.“ —Spaeth ir kt., Sleep, 2015.

4. Vakarinis emocinis valgymas dažnai siejasi su vienišumu ar neapdorotomis emocijomis. Psichologiniai tyrimai rodo, kad vakarinis persivalgymas dažnai būna „raminimo ritualas“, o ne alkio problema. Vieno tyrimo dalyviai prisipažino, kad valgo vakare, nes „pagaliau turi laiko sau“ arba „bando išjungti galvą po dienos įtampos“.„Valgymo epizodai vakare dažniausiai yra socialinės izoliacijos ir emocinio nuovargio signalas.“ — Kales ir kt., Appetite, 2023.

5. Sprendimas? Ne tik valios ugdymas, bet dienos struktūros keitimas ir darbas su gyvensenos medicinos specialistu. Nauji gydymo protokolai rekomenduoja ne tik „valios stiprinimą“, bet:

* emocinį sąmoningumą,
* reguliarų valgymą dienos metu,
* ir net rytinius ritualus, kurie mažina vakarinį stresą (pvz., šviesos terapiją ar rytinę jėgos ar lengvo kardio treniruotę).

„Vakarinis persivalgymas – tai daugiausia netinkamo dienos ritmo pasekmė arba, retesniais ir sudėtingesniais atvejais - psichikos sutrikimas, liga, o ne charakterio ar valios silpnumas atsispirti pagundoms.“ — Allison ir kt., International Journal of Eating Disorders, 2021.

Nori sužinoti daugiau? Pilną vaizdo įrašą apie tai, kaip išsivaduoti iš vakarinio persivalgymo rato, rasi mano Patreon ir Contribee puslapiuose.

* Praktiniai patarimai
* Savistabos metodai
* Psichologinės strategijos
* Mitybos korekcijos.

Prisijunk, tapk mūsų draugu ir kartu kurkime sveikesnį save ir savo ateitį!

patreon.com/IRUNLT
contribee.com/IRUNLT

Naudoti šaltiniai:

Heatherton TF, Wagner DD. Cognitive neuroscience of self-regulation failure. Nat Neurosci. 2011.

McHill AW et al. Circadian mismatch increases hunger and appetite. Obesity. 2019.

Spaeth AM et al. Effect of experimental sleep restriction on weight gain. Sleep. 2015.* Kales SN et al. Night eating and emotional stress: A qualitative study. Appetite. 2023.

Allison KC et al. Night Eating Syndrome: Current Status and Future Directions. Int J Eat Disord. 2021.

11/07/2025

“Egle, Jums reikėtų bent kartais daugiau pasakoti ir apie save, pasigirti, o ne tik apie procedūras”.

Gerai. Susipažinkime kiek daugiau 🤗.

Esu IRUNLT ir Sveikatos terapijos centro įkūrėja bei vadovė – vietos, kur susijungia mokslas, žmogus, mano aistra ir tiesiog paprastas žmogiškas rūpestis. Dievinu darbą su žmonėmis – būti šalia jų įvairiais gyvenimo etapais, girdėti jų istorijas, matyti jų pokyčius. Žmonės mane įkvepia, augina ir skatina nuolat tobulėti.

Mano kelias į sveikatos sritį buvo tvirtas ir įvairialypis. Esu baigusi LSMU sveikatos psichologijos studijas, šiuo metu gilinuosi į endobiomediciną. Turiu dietetikos bakalauro diplomą (net gi ir su pagyrimu🫡), aukšto meistriškumo sportininkų trenerės išsilavinimą LSU, taip pat ekonomikos, finansų ir tarptautinio verslo magistro laipsnius. Turiu tarptautinės mokslo ir darbo patirties, o Madride įgijau pasaulyje pripažintą HBOT klinicisto licenciją, leidžiančią dirbti su hiperbarinės deguonies terapijos protokolais.

Nuo vaikystės esu artima sportui – širdyje vis dar gyvena kovos menai, ilgo nuotolio bėgimas ir nauja aistra – padelio tenisas. Esu buvusi suaugusiųjų pusės maratono Lietuvos čempionė, jaunimo taekwondo turnyrų čempionė ir prizininkė, 100 km ultra distancijos bėgime iškovojusi (tiesiogine ir ne prasmėmis 😀) 4 vt. ir sukaupusi 5 World Major Marathon medalius.

Neseniai patirta sunki trauma tapo nauju etapu – išbandymu ir gilia pamoka apie sveikimą. Reabilitacijos metu, kuri gali trukti nuo vienų iki kelių metų, pati taikau specialias Sveikatos terapijos centro metodikas, kurios padeda atsigauti greičiau ir stipriau – ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Asmeniškai patyriau, kiek daug reiškia psichologinis atsparumas, kai kūnas nebegali žengti net paprasto žingsnio. O nuo maksimalaus aktyvumo ilgiems mėnesiams tenka tiesiog gulėti arba “negalėti” nueiti iki virtuvės atsinešti arbatos.

Kasdien mano gyvenimas – tai praktika: darbas su klientais, mokslai, treniruotės, atsistatymo procedūros, šaltis, šviesa, kvėpavimas, miegas ir vėlyvi pasivaikščiojimai po parką su mano šuniuku Cola. Mėgstu žmones, bet mėgstu ir vienatvę – skanų maistą, tylą, kalnus, masažus.. ir tiesiog nieko neveikimą arba meditaciją vienai važinėjant po miestą dar vėlyvesniais savaitgalio vakarais 🙂.

Mano tikslas artimiausiems metams – tapti ilgalaikės sveikatos ir ilgaamžiškumo lydere Lietuvoje, o gal ir ne tik Lietuvoje. Ne dėl kuriamo įvaizdžio, madingo verslo ar gražių žodžių instagrame, bet dėl to, kad einu šiuo keliu remdamasi mokslo žiniomis, praktika, didelėmis investicijomis, savo jėgomis ir pašaukimu bei nuoširdžiu santykiu su žmogumi.

Eglė 🌲

10/07/2025

Daugelis rūpinasi savo kūnu, bet pamiršta, kad mūsų smegenims taip pat reikia dėmesio - juk jos nuolat dirba! Ypač tada kai miegame. Būtent miego metu smegenys apsivalo nuo toksinų ir medžiagų apykaitos atliekų. ir suskirsto informaciją “į vietas”. Jeigu miegate prastai ar nepakankamai, tiesiog neįmanoma, kad jūsų smegenų sveikata būtų gera!

🧠 Naujas atradimas: šviesa + deguonis = geresnė smegenų sveikata!
2023 m. Frontiers in Neurology žurnale publikuotas tyrimas parodė, kad raudonos šviesos ir NIR terapija ir HBOT (hiperbarinė deguonies terapija), taikomos kartu, sustiprina mitochondrijų funkciją smegenyse, skatina nervų ląstelių atsinaujinimą bei mažina neurouždegimus.

Tyrimo dalyviai, kuriems buvo taikytas kombinuotas šviesos ir HBOT protokolas, per 8 savaites patyrė reikšmingą atminties, dėmesio ir nuotaikos pagerėjimą, taip pat sumažėjo „smegenų rūko“ (brain fog) simptomai.

Kaip tai veikia?
* Šviesa (per 660–850 nm šviesą) aktyvina citochromą c oksidazę – tai skatina ATP (ląstelinės energijos) gamybą.
* HBOT padidina deguonies kiekį smegenų audiniuose – tai stiprina neurogenezę ir mažina hipoksiją.
* Kartu jos veikia sinergiškai – tarsi „smegenų biohackas“.

Pasirūpink savo smegenų sveikata !

☎️+37065759390🌍
www.sveikatosterapija.lt
✉️Info@sveikatosterapija.lt

09/07/2025

KIEK VANDENS IŠ TIKRŲJŲ REIKIA FIZIŠKAI AKTYVIEMS ŽMONĖMS ARBA TIEMS, KURIE ATLIEKA SVEIKATINIMO PROCEDŪRAS MŪSŲ CENTRE?⁣

Vanduo – ne tik troškuliui numalšinti. Jis – pagrindinis raumenų, sąnarių ir net hormonų veiklos partneris.⁣

Tai kiek jo išgerti per dieną?

💪 Aktyviai moteriai arba moteriai kuri atlieka hiperbarinės deguonies, šviesos ar šalčio terapijas:
30–40 ml x kūno svoris (kg)
Pvz.: 65 kg moteriai – ~2,0–2,6 l per dieną, + 0,5–1 l papildomai už kiekvieną treniruotę ar terapiją.

🏋️ Aktyviam vyrui arba vyrui, kuris atlieka hiperbarinės deguonies, šviesos ar šalčio terapijas:
35–45 ml x kūno svoris (kg)
Pvz.: 80 kg vyrui – ~2,8–3,6 l per dieną, + 0,5–1,5 l per treniruotę ar terapiją (priklausomai nuo intensyvumo ir prakaitavimo)

Greitas skaičiavimas:

✔️ Kūno svoris (kg) × 0.035 = minimali norma litrais
✔️ + 500–1000 ml už kiekvieną valandą fizinio krūvio ar terapijos

🧠 ĮDOMU!

Mineralinis vanduo natūraliai papildo elektrolitus, ypač jei prakaituoji – su juo gauni magnio, kalcio, natrio ir kalio, kurie padeda išlaikyti energiją, išvengti mėšlungio ir palaikyti širdies ritmą bei PASTIPRINTI procedūrų efektyvumą!

Kai kurie vandenys turi daugiau hidrogenkarbonatų (HCO₃⁻) – jie padeda balansuoti rūgščių-šarmų pusiausvyrą, ypač po sunkių treniruočių, biohakingo procedūrų pas mus ar baltymais turtingos mitybos.

💙 Kodėl aš renkuosi Rasa mineralinį vandenį ir taip pat vaišiname juo mūsų centro klientus?

Nes tai – natūraliai subalansuotas vanduo iš Lietuvos gelmių, turtingas mineralais, lengvai virškinamas ir puikiai tinka kasdieniam vartojimui, ypač aktyvioms dienoms, kai kūnas nori ne tik drėgmės, bet ir kokybiško mineralų papildymo. 💧

‼️prieš darant bet kokius gyvensenos pokyčius, būtinai pasikonsultuokite su jus gydančiu specialistu!
rasa